QUOTE(ciberika @ 2011 06 09, 19:28)
Va je, va je. Galejot dar viena standarta iterpti, kad pakaitinis vaikinukas per ta laika vede, susilauke burio vaiku ir, savaime suprantama - ilgai ir laimingai gyveno , o jus likot prie suskilusios geldos. Ka padarysi, lazda visada turi du galus. Ach.
Efektas.
Na sutinku, kad situacija ironiška, nors ne iki tiek standartiška. Jis nevedė, neturi vaikų ir netgi draugės, vis dar mano draugų tarpe. Emociniai saitai išlikę su "vaikinuku" išliks ir su "tuo pačiu grėbliu"
Svarbiausia, kad nepasiliktų emocinių skolų ir klaustukų. Ačiū už komentarus, priimu bet kokią nuomonę ir požiūrį
Papildyta:
QUOTE(*Enigma @ 2011 06 09, 22:47)
Sutinku su tavimi.
Man buvo panasi situacija, ex'as bande mane susigrazinti [po puses metu, gal truputi daugiau, kai as ji palikau, nes sis isdave mane su kita
] Zodziu per ta laika buvau pakankamai prisikentejus, ir prisiverkus. Bet viska, taip pat ir meile jam ismeciau i siuksline ir nusprendziau gyventi toliau. O jis kaip tik tuo momentu "suprato" kokia as jam svarbi, koks jis buvo kvailas [tebera
]. Prisiekinejo meilej, kokiu tik graziu zodziu is jo neisgirdau, kokia as nuostabi ir koks jis durnas kad taip pasielge, kaip jis manes nevertas.
Zodziu, po visos sitos ceremonijos pasakiau jam tik tiek, kad nieko nebus brangusis, viskas praejo, tu visada liksi man geras atsiminimas, bet nieko daugiau. Palinkejau sekmes ir laimes gyvenime.
Na, o sis patvirtindamas tai, kad yra paskutinis sudzius pradejo plustis ir grasinti ,jog pamates mane su kitu gatveje uzmus ji, jog as nezinau ka jis gali, koks jis pavydus ir t.t. Zodziu, esu vaiksciojanti mirtininke, taip pat ir mano simpatija
Visos istorijos esme ta, jog as laaaaaaaaaaaaaaaaaaabai laimnga, kad neuzlipau ant to paties greblio [arba i ta pacia meslo kruva
,
kaip pavadinsi nepagadinsi] antra karta
Betkokiu atveju tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Jei nori-pirmyn! Tik po to kad netektu vel verkti del to paties
sudziaus 
Šaunuolė, esi labai stipri asmenybė
Bet ar man tik pasirodė ar likę šiek tiek pykčio ekso atžvilgiu?
Papildyta:
QUOTE(noir1 @ 2011 06 09, 21:55)
Laba,seniai čia bebuvau beveik prieš metus,po to,kai mane labai negražiai bandė ,kai kurios narės iš temos išprašyti nes per daug mylėjau savo ex ir negalėjau jo pamiršti.Bet ne dėl to čia vėl atėjau.
Pritariu medutei,niekas nepraiena be pasėkmių ir pėdsakų.Mes su ex žinome ir daabr,kad esame ir būsime vienas kitam vieninteliai tokia-pirmagimio tėvai,pirmoji santuoka ir tt.
P.S.nesmagu pas jus sugrįžti,bet gal ,kai nebėra daivinyčios bus kitaip(nebent ji paketė niką).Bet nežinau kas čia darosi nes neskaitau tik šį vakarą užsukau netyčia visai.O viena narė pastoviai kabo depresijos temoje ir neužeina .Užsuk jei sunku nes prieš metus mane irgi vijai iš čia.Savaitę po jūsų žodžių negalėjau atsitokėti.
Laikykitės merginos,to netaikau naujokėm
Taip pat šiltai prisimenu virgą
ir dar keletą merginų.
Aš ilgą laiką tik skaitinėdavau, bet nesiryžau diskutuoti, nes žinojau, kad sulauksiu įvairių vertinimų.Tačiau pasipasakojau ir kažkaip iš kart palengvėjo, manau, toks ir yra šio forumo tikslas
Be to skaitinėdama vis randu kažkokiū naujų įžvalgų ir tai padeda kitaip pažvelgti į savo patirtį, o kartais tiesiog nesijausti viena tokia nelaimėle
Kaip jūs Noir1 šiandien gyvenate?Ar laikas padėjo kažką susidėlioti savyje?
Todėl duokime ir sudaužytoms ir sveikstančioms mūsų širdelėms laiko. Viskas praeina 
