QUOTE(Viltis miršta paskutinė @ 2011 07 29, 10:46)
Ne, visada aš pradedu klausinėti
Ir visada taip? Tai jau jis turetu suprast, kad tau rupi ir pats pradet sakyt. Paskambino susake viska del skirybu ir pan reikalu, o tada kalbat apie kitka. Juk ir tau butu ramiau jei jis tokia iniciatyva rodytu
QUOTE(Desert.map @ 2011 07 29, 11:12)
Grįžtu apsiašarojusi, kaip skauda amžinai konfliktuot, būt ne pirmoje vietoje, nors teigiama kitaip. nuolat kaltina dėl mano emocijų nevaldymo. taip skauda, kai taip myli. norisi verkt it verkt. nors pati suprantu, kad reikia save taisyti.. bet man skauda, skauda, nes... nebežinau..
Na, kas dabar? Vel susipykot ar nuo vakar? Pasipasakok, gal galesim ka patart?
QUOTE(october' @ 2011 07 29, 11:15)
geriausia gynyba-puolimas, taip įvardinčiau tokį jo atsakymą.

Lygiai kaip su klausimu ar zmogaus reikia ar popieriu
Kazin ar tarp dvieju ugniu jis, jei zmona nepriestarauja, scenu nekelia, tau neskambina su grasinimais ir jei draugai/artimieji zino apie tave... Zmonai tai realiai mastant didziausias pazeminimas, spirt toki vyra ir net nenusispjaut i jo puse, o cia - gyvena ir nieko. Na ir kas, kad nemiega toj pacioj lovoj. Gal jis ja apsikabina ir aiskina kaip atsikratys tos mergos ir jie vel graziai gyvens, o dabar su tavimi skaitosi, nes tu psichiskai nestabili ir jis bijo del tavo reakcijos jums issiskyrus... Na cia gal jau per daug prikuriau, bet su vyrais negali zinot. Tik atsipeikejus pamatai kokiu giesmeliu tau prisuoke ir tikejai net akivaizdziom pasakom
Laimės niekam nėra pažadėta. Gyvenimas kiekvienam skiria laiko ir erdvės. Pats žmogus turi pasirūpinti kuo juos užpildyti.