Na, niekada nezinai, kokia bus reakcija forume
Jau 20 minuciu sedziu ir galvoju, ka parasyti. Sunku dabar trumpai atsakyti i si klausima. Malda yra pokalbis. Ir ji turi tokia pat galia, kaip ir bet kuris kitas pokalbis - gali padeti tau pakilti iki debesu, o gali priesingai atimti is taves paskutines jegas. Bet svarbiausia, kad jis padeda vystytis, nes bendraudamas su Dievu zmogus galvoja, isgyvena, jaucia ir tai padeda geriau save pazinti. O kartu pazinti ir Dieva. Is tiesu viskas nuo zmogaus priklauso. Buvo laikai, kai meldziausi labai daug. Manau, kad tai padejo man ismokti klausytis saves, suprasti save, labai isvyste mano intuicija, padejo suformuoti poziuri i zmones, nes kalbejau su Dievu apie viska, kas man nutikdavo, apie zmones, kurie buvo salia, kurie mane dziugindavo ir skaudindavo. Aisku, buvo visokiu stebuklingu patyrimu, bet ne stebukle esme. Esme tame, ka pasiemi is to stebuklo. As pasiemiau is tu pokalbiu visai tai, kas siandien sudaro mano pasaulieziura, mano poziuri i gyvenima. Oj, prisimenu, kad netgi maldos metu "aptarinedavau" tai, ka mokiausi universitete

kas mane nustebindavo arba staiga priestaravo mano isankstiniems isitikinimams. Kalbejau apie tai ir ieskojau naujo poziurio... Ir Dievas VISADA man atsakydavo - vienaip ar kitaip. Buvo netgi idomu laukti kokia atsakymo forma jis pasirinks si karta.
Dabar to nedarau. Neturiu laiko

Bet kaip teisingai kazkas kazkurioj temoj parase - malda gali buti visokia. Darbuose, poelgiuose. Taigi dabar butent tokia malda praktikuoju

Ji yra nemaziau veiksminga ir, manau, siame mano gyvenime etape man reikalinga butent tokia. Juk Dievas yra ivariapusis labai ir su juo galima bendrauti ivairiai
P.S. Rasydama prisiminiau viena eksperimenta, kuri kazkada man papasakojo vienas zmogus, kai pasakiau, jog netikiu maldos galia. Jis patare stai ka. Kiekviena karta, kai yra siek tiek laiko (pvz., stovi stotelej ir lauki autobuso, ar ilgai vaziuoji, eini) galima netgi mechaniskai kartuoti tuos pacius zodzius: "Dieve, padek man atgalauti" (rusiskai skamba "Боже, помоги мне раскаиться"). Tiesiog kartoti tai kelias dienas is eiles. Netgi tokie paprasti ir mechaniskai zodziai duos FANTASTISKA rezultata. Kam idomu, siulau pabandyti. Esu darius tai viena karta pries daug, daug metu ir man tai padejo labai aiskiai pajausti kokia yra mano vieta sioj zemeje, kas esu ir kuo noriu buti. Tai tikrai tapo tarsi issivalymu. Toks jausmu antpludis (kiti pavadintu Dievo apsireiskimas) buvo toks stiprus, kad ko gero tai buvo pirmas kartas mano gyvenime, kai pasijutau tikrai laiminga.
Jei netgi mechaniskai kartojami zodziai gali padaryti tiek daug, tai kokia galia turi samoningai ir nuosirdziai istariami zodziai...
Oi tu plepute plepute - tai prajuokinai mane...ka pagalvos - kanors pagalvos, tie kas turi galvas ir galvoja visada kazka galvoja -
palikim tai jiems - tegul galvoja...
Kaip smagu jog yra ir daugiau panasiai mastanciu ir gyvenima suvokianciu - as ir su Dievuliu kalbuosi kaip su "savimi" apie viska - ko noriu, ko nenoriu, kas ne taip, kas gali buti kitaip...tik jis vienas gali istverti mano mazatikejiskuma...
tai dovanos, kuriu pilnas mano gyvenimas - buti cia ir dabar .Nieko svarbesnio siuo metu man nera.
raso - ir as sutinku - praeities nepakeisi - ateitis nezinoma tiksliau - niekam nepazadeta... - nieko daugiau nelieka kaip gyventi CIA IR DABAR.
Tolteku ismintis siuo aspektu man labai suprantama ir priimtina. Miguel R....uzkrito pavarde - knyga jau isversta i LT kalba labai aiskiai ir suprantamai moko kaip gyventi butent esamam momente.