QUOTE(insi @ 2007 11 29, 08:34)
prisirišimas prisirišimu, tai nekeičia fakto, kad daugelis nesupranta, kad yra surogatinė motinystė ir užuot atsakę į temoje užduotą klausimą supranta kaip 'ar atiduotumėt įvaikinti?'. tai du skirtingi dalykai ir žodžiai 'atidavimas' ir 'mano dalelė' kalbant apie surogatinę motinystę tiesiog yra visai ne į temą
Kiekvienas žmogus skirtingas. Kiekvieno pojūčiai ir "prisirišimas" taipogi skirtingi. Viskas yra "į temą". Ir kraujo ryšys nėra lemiamas dalykas. Mano asmenine nuomone. Žmonės augina šunis, kates ir esant reikalui juos atiduoti ar užmigdyti galia, skauda, nesinori ir t.t. O čia jau kraujo ryšys apskritai nė prie ko. Šiuo atveju mes kalbame apie žmogų, augantį tavyje devynis mėnesius. Tik teoriškai atrodo paprasta neprisirišti, nejausti, negalvoti, nesvarstyti ir apsiriboti vieninteliu argumentu "tai ne mano kraujas". Nors galbūt Jums asmeniškai tai ir nebūtų problema.
Kodėl Jūs manote, kad šis klausimas suprantamas kaip įvaikinimo? aš šį klausimą suprantu taip, kaip jis parašytas, bet tai nekeičia esmės. Lygiai taip pat galima paklausti ar lengva ranka atiduotumėt globojamą/įvaikintą vaiką po to, kai jis Jūsų šeimoje augo 9 mėnesius-metus ir t.t.,
QUOTE(insi @ 2007 11 29, 09:33)
vaikai gimsta kuo puikiausi ir neglostant pilvo, nešnekant su juo ir kitaip nekuriant to ryšio.
Ar Jūs turite vaikų? Žinau, kad šis klausimas skamba ne vienoje temoje ir neretai nervina pašnekoves. Nenoriu juo nei įžeisti nei sumenkinti Jūsų nuomonės. Tiesiog mano praktika rodo, kad ne taip lengva "nekurti ryšio". Bent jau man asmeniškai. Nors tikrai nebuvau ta nėščioji, kuri dar negimusiam vaikui pasakas sektų ar dainas dainuotų. Bet ranka nesąmoningai paglostydavo pilvą, kai vaikas spardydavosi arba žagsėdavo. Nežinau ar pavyktų tai sukontroliuoti.