Kol neturėjau vaikų gal ir būčiau atsakiusi "taip". Dabar, kai esu mama, tikrai žinau, kad NE. Jokių išlygų. Nei draugei, nei sesei,nei dar kam nors. Širdis plyštų iš skausmo.
as, nors dar ir nesu mama, tikrai niekados gyvenime nesutikciau su tokiu pasiulymu. man butu nepriimtina savo vaikeli atiduoti kitiems, nors ir labai artimiems zmonems. Juk per tuos devynis menesius taip smarkiai suarteji su kudikiu, kartu daug visko isgyveni, o poto staiga turi ji atiduoti. Ne. Tikrai ne
siaip jei apvaisinta kiausialaste butu ne jusu (tai yra vaiko mamos, implantuota) - neturetumet kur dingt, net teismas priteistu vaika atiduot tevams, nes nebutumet laikoma jo mama
O aš galėčiau sesiai padėti,nes pati begalo noriu vaikelio ir žinau ka reiškia kai puse metu lauki ir nesulauki tu dvieju brukšniuku teste...bet pirma savo pasigindyti reikia.Mama sake jai reikės dėl dukrų ,anūkus išnešiotu..Bet čia dar reikia labai psikologiškai pasiruošti ir iš kart suprasti kad tai pagalba .
Manau kad ne, Ilgai ziurejau i mieganti suneli ir radau atsakyma - TIKRAI ne. Gal ir skaudu kad kiti negali turet tokio dziaugsmo, bet juk ji atidavus, to dziaugsmo netekciau as
kaip suprantu, daugelis is pasisakanciu nesutiktu atiduot savo biologinio vaiko - kai i gimda implantuojama apvaisinta jusu kiausialaste ( nors manau nelabai turetu kur dingti, teismas islaikyma vistiek greiciausiai tevui priteistu). man idomu butu suzinot ar sutiktumet buti tik isnesiotoja - jums i gimda implantuojamas apvaisinta moters, kuri negali vaiko isnesioti, kiausialaste, apvaisinta jos vyro sperma, o jus tiesiog isnesiojate vaikeli? tokiu atveju vaiko negaletumet pasilikti jokiaios budais, nes juridiskai nebutumet laikoma jo motina ir joks teismas to neleistu.
O as negaleciau ir nenoreciau!!!Negaleciau tik del to kad kai nesioji vaikuti pilvelyje su juo sneki,ji jauti ir kai pagimdai ji kazkam atiduoti ne niekada.As kai turiu sunuti ir kai pagalvoju kad as ji buciau isnesiojus ir reiketu atiduoti oi net sirdy suspaude .