QUOTE(Enija @ 2006 02 28, 08:24)
Matai kaip įdomu, skaitau tavo mintis ir sutinku čia pat atsisakyti savo teiginių, nes tikrai kalbi tiesą. Tikriausiai ir mano meilė vaikams prasikalė ne nuo rytinių pykinimų ir tinstančių kojų, gresiančio persileidimo ir visų kitų nepatogumų.
Matyt čia nei viena nedrįstų parašyti kitaip nei deklaruojant besąlygišką meilę savo vaisiui.
Kažkada skaičiau apie moterį išnešiojusią savo anūką, tokį poelgį suprantu. Motina linkusi dėl savo dukters padaryti viską. O kaip su svetimais?
Matyt čia nei viena nedrįstų parašyti kitaip nei deklaruojant besąlygišką meilę savo vaisiui.
Kažkada skaičiau apie moterį išnešiojusią savo anūką, tokį poelgį suprantu. Motina linkusi dėl savo dukters padaryti viską. O kaip su svetimais?
na sąlyginis yra tas pasakymas, kad meilė prasikala tik pamačius vaiką. kodėl gi tas pastojimo faktas yra toks džiaugsmingas? na bent jau, kai tikrai labai lauki.

o tai meilė savo vaisiui ar genui? nes surogatinės mamos atveju yra deklaruojama, kad visgi genas yra svarbiau

jei pati negali išnešiot, argi tas genas nulemia 100 proc. meilės?
Papildyta:
QUOTE(Veronika @ 2006 02 28, 09:58)
apsidraudžiau
