QUOTE(Gita.N. @ 2006 02 28, 17:48)
Aš turiu du vaikus. Pati neimu iš vaikų namų ir kitiems nesiūlau, todėl niekada vaikai nebuvo man gyvenimo tikslas. O kodėl aš juos aš turiu- paprasščiausiai taip jau susiklostė aplinkybės, specialiai aš jų neplanavau, nedariau ir nepirkau.
Tu esi laiminga, kad juos turi.Ir jei dabar to nesupranti-gal suprasi vėliau

Tik tada noriu paklaust-
o koks tavo gyvenimo tikslas?
Papildyta:
QUOTE(Gita.N. @ 2006 02 28, 18:40)
Pilnai sutinku su Doris, kad surogatinė motinystė tikrai ne pagalbinis apvaisinimas.
Jis įneša didelę sumaištį į daugelio žmonių gyvenimus. Ir nemanau, kad ta moteris, kuri nemyli svetimų vaikų, sugebės pamilti ir tokiu būdu išnešiotą vaikelį, jis bus jai kaip svaetimas, juk ryšys vaikelio su mama užsimezga per ilgus nėštumo mėnesius, jį per kančias gimdant, taip pat maitinant savo pienu ir t.t.
Bet Gita, tokių moterų yra..ir labai gaila, kad jos negalės pajusti tų 9 mėnesių : vėmimo, įtampos, baimės,abejonių, mažesnių ar didesnių džiaugsmų ir galų gale palaimos..kad negalės maitinti savo kūdikio...bet jos tikrai nebus blogesnės mamos už tas, kurios sako, kad vaikai-nėra gyvenimo tikslas.Manau supratai, ką norėjau pasakyt