QUOTE(-freya- @ 2007 07 24, 15:09)
Nu jau nu jau...Mes kalbam ne apie vaikus 10 metų gyvenančius be mamos, o apie kątik gimusius ir atimtus. Apie tai kaip jaustis vaikui ir mamai. Nereikia pasakot, kad naujagimis nejaučoa SAVO mamos. O vaikai vaikų namuose jau yra atskira tema...
Kokius 10 metu?


būti negalėčiau
o smerkti jas už tai kvaila...baisiai visi mandri nuteist ką, net nežinodami kas ir kaip


QUOTE(zippylolly @ 2007 07 24, 15:33)
Nesuprantu uz ka jas smerkt. Jeigu ji nesigilina, ir vaika nesioja tik del kilnaus tikslo, kad pagelebet kitiems zmonems, tai valio. Dziaugtis reikia jei tokiu atsiranda.
Kaip galima nesigilint į tai kas gyvena ir juda tavyje? apsimesti kad be pilvo esi ar kaip? aš manau, kad nesigilinti neįmanoma, o surogatine mama gali būti tik arba labai stiprios asmenybės arba išvis bejausmės. Ta prasme joms dzin tas vaikas. Beje, aš nieko ir nesmerkiu, tik pasakiau, kad aš tokia būt negalėčiau bet kokia kaina. Ir man gaila tiek surogatinės mamos, tiek pačio vaikelio.
QUOTE(zippylolly @ 2007 07 24, 15:33)
Ne vienas zmogus neatsimena nei kvapo, nei sirdies plakimo, nei maitinimo krutim, ir neatsimena kas ta dare, kaip ta dare ir vnz....


Dar yra toks dalykas kaip pasąmonė, ji prisimena viską

Patys svarbiausi dalykai, kurie suformuoja charakterį, gebėjimą pasitikėti ir tikėti kitais, pamilti save yra iš mūsų vaikystės ir kūdikystės ir netgi iš prenatalinio periodo...
Surogatinė motinystė vartoja vaiką kaip produktą, prekę, pamirštama, kad "prekė" irgi turi poreikius, jausmus ir yra pažeidžiama..
Aš nesutikčiau, tiesiog jausmai vaikui to neleistų.
QUOTE(zippylolly @ 2007 07 24, 13:50)
Nu cia jau perdejai..
Ar tu gal dabar tebejauti ta motinos kvapa, sirdies plakima?
Yra daugybe ivaikintu vaiku ir jie visai nesijaucia atskirti nuo "to prie ko prisiriso ir taip pamilo"... Prisirisa ir pamilsta jie ta, kuri juos uzaugino ir mylavo, o ne ta, pas kuria pilve sedejo....




Kažkodėl visi kalba, kad vaikai jaučia savo motiną, tai jei jaučia ir staiga netenka manau lieka didelė trauma, juolab, kad tokiam paaiškinti nieko dar negali, jis tik jaučia, kad tos kuri yra jo mama nėra. Įvaikinti vaikai be abejonės pamilsta savo naująsias motinas, bet abejoju, ar tikrai jie nejaučia tos skraudos kai buvo palikti. Pagimdyti vaiką kitiem žmonėm, o kam? Vaikų namuose pilna jau pagimdytų kurie laukia mamos, kuo jie netinka? Įsivaikinti vaiką, kuris neteko tėvų tikrai kilnu. O savo vaiką atiduoti kažkam, kas labai nori , tai ti norų tenkinimas, nematau jame kilnumo.
QUOTE(Luknė @ 2007 07 24, 18:24)
Kažkodėl visi kalba, kad vaikai jaučia savo motiną, tai jei jaučia ir staiga netenka manau lieka didelė trauma, juolab, kad tokiam paaiškinti nieko dar negali, jis tik jaučia, kad tos kuri yra jo mama nėra. Įvaikinti vaikai be abejonės pamilsta savo naująsias motinas, bet abejoju, ar tikrai jie nejaučia tos skraudos kai buvo palikti. Pagimdyti vaiką kitiem žmonėm, o kam? Vaikų namuose pilna jau pagimdytų kurie laukia mamos, kuo jie netinka? Įsivaikinti vaiką, kuris neteko tėvų tikrai kilnu. O savo vaiką atiduoti kažkam, kas labai nori , tai ti norų tenkinimas, nematau jame kilnumo.
Na isivaikinti nera taip paprasta, o be to surogatine motina tevai pazysta, tai irgi turi didele reiksme.
Keista, kad diskutuodamos, kai kurios Supermamos pamiršta, kad genetiškai surogatinė mama nėra vaiko motina, o ta, kuri tą "nuskriaustą" vaiką "atima" genetiškai yra jo mama. Su tėvu nėra jokio "širdies plakimo" ar "kvapo" ryšio, bet jau suaugę vaikai ieško būtent savo genetinių tėvų, nors kartais ir turėdami nuostabų patėvį.
QUOTE(Mirėja @ 2007 07 24, 18:43)
Keista, kad diskutuodamos, kai kurios Supermamos pamiršta, kad genetiškai surogatinė mama nėra vaiko motina, o ta, kuri tą "nuskriaustą" vaiką "atima" genetiškai yra jo mama.
Jeigu devynių mėnesių amžiaus kūdikį staiga paimtume iš jį auginusios mamos ir atiduotume kitai, kuri genetiškai yra "tikroji" jo mama, ar tai būtų labai etiška to kūdikio atžvilgiu? Turbūt niekas neprištarautų, kad kūdikui tai būtų trauma.
Gaila, kad diskutuodamos kai kurios Supermamos pamiršta, kad devynis mėnesius įsčiose praleidęs naujagimis - irgi žmogus, galintis prisirišti ir jausti...