Surogatinė mama

#301
QUOTE(smiltukas @ 2006 02 24, 15:15)
Sveikos mamytes,ir busimos.. wub.gif
Likimas taip sudejo,kad mano jaunesnioji sesuo negali tureti vaikuciu  verysad.gif  vargsele isbande viska..Ji manes paklause ar as nesutikciau,as gerai pagalvojau ir atsakiau,o kodel gi ne? Kas zino,gal kada....zinoma ne kiekvienas tai galetu padaryti net ir del labai artimo zmogaus.
Ar sutiktumet tapti surogatine mana? o gal jus pries? Pasidalinkite savo nuomone.


Kažkoks vaikiškas mąstymas. Galvoji, kad tikrai galėtum žiūrėti į krykštaujantį sesės vaiką ir žinoti, kad tai tavo vaikas? Vienas dalykas, kai pagimdai tą vaiką kaip surogatinė mama (nors apskritai nesuvokiu tokio dalyko) ir niekad daugiau jo nepamatai, bet matyti jį kone kasdien, kad vadina "mama" ne tave?..
Atsakyti
#302
QUOTE(Neringa K. @ 2006 12 18, 14:57)
As negaleciau, devynis menesius nesioji, lauki, galvoji koks bus tavo vaikutis, o paskui imt ir atiduot, sirdis plystu...


nemanau, kad surogatines motinos galwoja apie tai koks bus jos nesiojamas waikutis. jos turbut stengiasi tiesiog negalwoti apie tai, deda wisas pastangas, kad nematyti jo gimusio, kad nepamilti ir pan.

aisku wisko buna.

menkinu tas, kurios tai daro del pinigu, taciau jei tarkim ateity mano dukra negaletu turetu waiku ir butu swarstoma tokia galimybe, kad tapciau surogatine mama, turbut neatsisakyciau.
Atsakyti
#303
Negalėčiau negalvoti apie būsimą kūdikį ir atiduoti ji nei artimam nei svetimam žmogui. Suprantu, kad ir nevaisingoms poroms norisi palikuonių. Tačiau Lietuvoje daug vaikų gyvena vaikų namuose. Galima įsivaikinti.
Atsakyti
#304
Nesugebėčiau schmoll.gif Išnešiojus vaikas jau būtų mano, nemanau, kad galėčiau skirtis su juo..
Atsakyti
#305
As negaleciau taip pasielgti. schmoll.gif
O yra UK viena moteris, kuri pagimde jau septynis tokius kudikius. Juos visus aplanko, domisi kaip jiems sekasi. Manau, kad ka ji daro yra kilnu, jei jos sirdis ta leidzia. Man taip neiseitu..
Atsakyti
#306
Nenorėčiau schmoll.gif 9 mėn. nešioji vaikelį, jauti jo judesiukus, prisiriši prie jo. Pagimdai ir jį iš tavęs paima. Jau įsivaizduoju kaip tuščiai turėčiau jaustis unsure.gif Depresija neišvengiama...
Atsakyti
#307
Gal ir gerai,kad tokių yra g.gif Bet aš negalėčiau schmoll.gif ne ne ne schmoll.gif
Atsakyti
#308
Taip, sunku kažkam atiduoti savyje išnešiotą ir pagimdytą vaiką. Bet kaip turėtų sunku būti tam vaikeliui - jis devynis mėnesius gyvena kartu su mama, kuri bando prie jo neprisirišti, kuri nesvajoja, kaip dainuos jam lopšines ir seks pasakas, kuri kas rytą ir vakarą kartoja sau "čia ne mano vaikas"...kuri gimdymo laukia ne su džiaugsmu "pagaliau tai prasidės", o su viltimi "pagaliau visa tai pasibaigs". Ir kaip nelengva vos gimus būti atskirtam nuo to, prie ko taip prisirišai ir ką taip pamilai, visam laikui užmiršti pažįstamą kvapą, širdies plakimą, daugybę dienų girdėtą balsą...
Atsakyti
#309
Kiekvienas turi teisę saugoti savo gyvybę, moralę supranta kiekvienas savaip. Nesutinku, kad reiktų pasiaukoti dėl artimųjų bet kokia kaina. Čia nepagarba pačiam artimajam, ieškojimas naivuolių. Klailystė!!!
Atsakyti
#310
QUOTE(flight @ 2007 07 24, 00:40)
Taip, sunku kažkam atiduoti savyje išnešiotą ir pagimdytą vaiką. Bet kaip turėtų sunku būti tam vaikeliui - jis devynis mėnesius gyvena kartu su mama, kuri bando prie  jo neprisirišti, kuri nesvajoja, kaip dainuos jam lopšines ir seks pasakas, kuri kas rytą ir vakarą kartoja sau "čia ne mano vaikas"...kuri gimdymo laukia ne su džiaugsmu "pagaliau tai prasidės", o su viltimi "pagaliau visa tai pasibaigs". Ir kaip nelengva vos gimus būti atskirtam nuo to, prie ko taip prisirišai ir ką taip pamilai, visam laikui užmiršti pažįstamą kvapą, širdies plakimą, daugybę dienų girdėtą balsą...


Kiek skaičiau šią temą, tiek galvojau tik taip kaip flight. Nesauprantu ką reiškia "nesu tokia stipri", "tai kilnu". Nematau tame nei stiprybės nei kilnumo. Vaikas ne daiktas, kad galima būtų dalinti kam manai esant reikalinga. Kaip vaikui augti, jei jo nemyli jo mama? Argi mama gali pamiršti savo kūdikį?
Atsakyti
#311
Dabar pabandžiau įsivaizduoti, kad iš mano esamų vaikų kuris nors auga pas mano sesę. Nu niekaip netelpa galvoj. Nors gyvenam šalia, myliu sesės vaikus, bet kaži kaip keistas jausmas būtų, kad mano pagimdytas vaikas yra ne mano. Jaučiu kiščiausi ir į auklėjimą, ir vnž. nesamonė būtų.
O tai kaip dabar pagimdyti vaiką savo sesei ir nemaitinti jo krūtimi, jeigu žinai, kad vaikui tai geriausia? Na, per daug sudėtinga.
Atsakyti
#312
QUOTE(flight @ 2007 07 23, 23:40)
Taip, sunku kažkam atiduoti savyje išnešiotą ir pagimdytą vaiką. Bet kaip turėtų sunku būti tam vaikeliui - jis devynis mėnesius gyvena kartu su mama, kuri bando prie  jo neprisirišti, kuri nesvajoja, kaip dainuos jam lopšines ir seks pasakas, kuri kas rytą ir vakarą kartoja sau "čia ne mano vaikas"...kuri gimdymo laukia ne su džiaugsmu "pagaliau tai prasidės", o su viltimi "pagaliau visa tai pasibaigs". Ir kaip nelengva vos gimus būti atskirtam nuo to, prie ko taip prisirišai ir ką taip pamilai, visam laikui užmiršti pažįstamą kvapą, širdies plakimą, daugybę dienų girdėtą balsą...


Nu cia jau perdejai.. doh.gif Ar tu gal dabar tebejauti ta motinos kvapa, sirdies plakima? doh.gif Yra daugybe ivaikintu vaiku ir jie visai nesijaucia atskirti nuo "to prie ko prisiriso ir taip pamilo"... Prisirisa ir pamilsta jie ta, kuri juos uzaugino ir mylavo, o ne ta, pas kuria pilve sedejo....
doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo zippylolly: 24 liepos 2007 - 11:52