istikimybe. ar tai imanoma?

Aš neturėjau tokio tikslo pateikti santuoką kaip kryžiaus nešimą. Jūs ne taip supratot. Nors kalbant apie šliūbą (ceremoniją) ar susirašymą, tokių dalykų dėl manęs galėtų ir išvis nebūti, bet santuoka kaip sugyvenimas kartu yra žmonėms naudinga tiek ekonomiškai, tiek ir daugeliu kitų atžvilgių. Kitaip sakant, žmonėm laikytis krūvoj ir visaip palaikyti vienas kitą yra naudingiau nei gyventi skyrium, po vieną. Aš sakyčiau kad žmonės gali kartu gyventi nebūtinai dviese, ko gero kažkada seniai taip ir būdavo kad žmonės gyvendavo susimetę didesnėm krūvom. Tik po to civilizacija sunaikino šitą paprotį, ir dabar santuoką gali sudaryti tik du žmonės (išskyrus kai kuriuos kraštus, kur dar tebėra išlikę senieji papročiai). Tačiau žmonės juk retai būna taip idealiai nulieti vienas kitam kad galėtų harmoningai gyventi be jokios papildomos pagelbos ir palaikymo iš kitų žmonių. O tam yra pagelbiniai sugulovai. Daugeliui žmonių yra savaip naudinga likti santuokoje, ir tuo pačiu savaip naudinga turėti pagelbinių sugulovų, nes visi kartu jie sukuria tą darną ir harmoniją kurios gal nebūtų tik santuokoje arba turint tik sugulovus. O ir ta pati aistra, gamtinis potraukis gali būti ne vienam žmogui. Ir jeigu žmogui kažką gero dovanojo sugulovė ar draugė, tai dar nereiškia kad žmona yra nebemiela.

Laaaabai patiko. Dekui Su malonumu perskaiciau.

Labai prašau
Iš tikrųjų tik norėjau parodyt, kad nebūtina į viską žiūrėti taip komplikuotai. Ypač vienai aktyviai komentatorei, deklaruojančiai primityvų natūralizmą, viskas atrodo labai aišku. Nenorėčiau žmogaus smerkti už įsitikinimus (atvirkščiai, jei žmogus turi įsitikinimus - tai gerbtina), bet akis bado jų primityvumas. Vadovaujamasi Darvino teorija, netgi kažkokia kraštutine jos versija (žmonės kilę ne iš bezdžionių, bet avių bandos, todėl kadais gyvenę niekuo neįsipareigojančiomis grupėmis), visos santuokos krizinės, sutuoktiniai nelaimingi, todėl reikia mėgautis kitokiu gyvenimu ar su kitu, -ais. Manau, kad tokių atvejų ne vienas. Bet gyvename šiandien, pagal dabartines vertybes, pagal jas (o ne avių bandos) sudarome santuokas, stengiamės išvengti krizių šeimoje, darbe, biznyje. Kam vertybės svarbios - ieškom vienokių sprendimų, kas neturi jų - siūlo kitokius būdus. Vištų pulkas turi vieną gaidį (kartais dar besimokantį gaidžiuką), antys poruojasi metams, gulbės - visam gyvenimui. Bet juokinga būtų savo gyvenimą formuoti žiūrint į pavyzdžius gamtoje. Kam ištikimybė vertybė - tas ją saugos, kam nėra vertybė - net nežinau, kaip tada saugotis nuo neištikimybės. Tiesa, galima užrakint į sandėliuką.

Tuoj ateis boba...ir pasakys,kad viskas is gamtos,visos vertybes sukurtos gamtoje... O del sandeliuko ...gera ideja...

Dazniausiai butent ta ir reiskia. Tampa nebemiela ne tik zmona,bet ir namai, net kartais vaikai.

Papildyta:

Su boba ir buvo kalba.

Viena karta vienas vaikinukas yra pasakes kad nera nei vieno istikimo vyro

Tame ir yra bėda kad žmonės dažnai į viską žiūri per daug komplikuotai. Jie daro problemas ten kur natūraliai jų nėra. Gamtoje viskas aiškiau nei daugelis galvoja. Ir kur kas paprasčiau nei civilizuotame pasaulyje. Aš asmeniškai nesivadovauju nei Darvino nei kokia kita rašyta teorija. Prieš daug metų esu skaičius keletą knygų, kažkas panašaus kaip darbo reikšmė beždžionės sužmogėjimo procese, bet nematau reikalo per daug gilintis iš kokio gyvūno žmogus yra kilęs. Tie rūšių perėjimai iš vienų į kitas man atrodo gana mistiškas ir gal net pavojingas dalykas... Jeigu darbas ar nuo gamtinių pareigų atsiejama veikla tikrai padarė iš beždžionės žmogų, tai kuom tada ateity žmogus pavirs toliau dirbdamas? Man labiau priimtina būtų jei žmonės ir liktų žmonėmis. Su avių banda irgi nematau reikalo tiesiogiai susieti, nors visos rūšys yra savaip tarpusavy susijusios. Kad žmonės kadaise gyveno didesnėmis grupėmis ir viskuo tarpusavy dalijosi, aš neabejoju, tuo labiau kad ir dabar tai dar yra išlikę kai kuriuose kraštuose. Ir nebūtina dėl to žmones sulyginti su avių banda. Dėl įsipareigojimų galiu pasakyt tiek, kad egzistuoja tam tikros prigimtinės/gamtinės pareigos ir jų iš pagrindų užtenka kad žmonės galėtų darniai gyventi. Kažkoks dirbtinas įsipareigojimas tarp dviejų žmonių tėra tik laikinas jų pačių išmyslas, kuris labai skatina socialinę atskirtį ir gali tik pakenkti. Aš tikrai nesakiau kad visos santuokos krizinės ir žmonės jose nelaimingi, bet toks dirbtinas radikalyzmas kai sutuoktiniai visiškai atsisako palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, tikrai gali paversti santuoką labai pavojingu reikalu. O juk geri pagelbiniai sugulovai, draugai dažnai ir padeda išvengti tų kryzių tiek santuokoje/šeimoje tiek ir darbe/biznyje. Man sunkiai suvokiama kaip ištikimybė pati savaime gali būt vertybė jeigu ji net nėra aiškiai apčiuopiamas dalykas. Sakyčiau kad žmogus visų pirma yra vertybė ir viskas prasideda nuo žmogaus. Ir kodėl žmonės galvoja kad ištikimybė gali būt tik vienam? Ir kodėl mokėjimas dalintis su kitais vadinamas neištikimybe net jei ryšys tarp sutuoktinių nenutrūksta? Arba kaip galima vertinti ištikimybę žmogui kuris tau yra blogas? Atsakykit kas nors į šituos klausimus ir gal tada viskas aiškiau pasidarys.


Aš taip tikrai nesakyčiau. Yra daugybė vyrų kurie turėdami daug sugulovių vistiek lieka ištikimi šeimai ir kaskart mielai grįžta į tuos pačius namus. Nėra jokio pagrindo galvoti taip radikaliai, kad gera tik žmona ir šeima arba geros tik sugulovės. Vyrai moka vertinti viską, o ne išsirinkti kažką, visus kitus paliekant ant ledo. Gero vyro širdis yra didelė ir dosni, ir niekam jis negaili dovanų...

Kol kas nieko nesupratau, pasirode, kad Bobos issakytos mintys mane sokiravo, ryt temuke geriau perskaitysiu.....

Taip, yra ištikimų vyrų. Tai protingi vyrai, kurie žino, kad namuose visada laukia nepakartojamo skonio pyragas, todėl pakeliui nereikia kuistis po šiukšlynus ieškant trupinių ir apipelėjusių kriaukšlių

Aha, o vienas vyras, kad nebera ne vieno istikimo vaikino.

Ne tik 'pyragas', bet ir šeima. Arba šeima vertybė, arba ne. Kartais tas pyragas neturi labai didelės reikšmės, su kokiu įdaru ir kokiu glajum teptas.

Turėjau galvoje, kad šeima ir yra tas "pyragas". Su durneliu nesubrendėliu kepti to "pyrago" neverta net pradėti.