Bulimija & Anoreksija

vemimo nelygink su vaiko uzpaliuku ar seip issitepusio zmogaus,vemima lygyk su vemimu,nes daugiau jis niekam nera lygus pamatyk purvina zmogu ir pamatyk vementi kuriuo susibritkesi?kuri vaizda bus sunkiau uzmirst?taip kad ner ka cia lygit,o kad vaikutis apsikakojo gi cia naturalu ar tai gali but slykstu,nea esme yr kad zmogus pats sukialia ta slykstu veiksma ir jau vien tai yra slykstu na matai cia skirtingi poziurai tu kaip esi dekinga savo vs todel juos ir gini,o man vs visada buvo ir bus slykstus ir niekada as ju neginsiu,ir yra geriau nevalgyt arba valgyt maziau nei vemt bent as taip manau

man tai keista, kodel vs yra priskiriama bulimija, anoreksija ir pan.? vs turetu but priskiriama ir nesveika mityba. o nesveikai maitinasi beveik visi lietuviai (cepelinai, kebabai, hotdogai ir t.t.)

na bet visi tie lietuviai ryjantys cepelinus nelb del to pergyvena, nesalina tu suvalgytu cepelinu vemdami ar viduriuodami nuo laisvinamuju, neina is proto del kiekvienos kcal, neiskreiptai ziuri i savo kuna, dazniausiai jiems perdziuves kunas nera autoritetas, ir siaip jei daug laimingesni zmones nei deja vs sutrikimu turintys nesveika mityba yra visai kitas reikalas nei valgymo sutrikimai

Pritariu MissR.... Na ir valgo tie zmones nesveikai, bet juk del to nekencia ju gyvenimas... Neina suvalges kebabo tipinis zmogelis i taleta, ar kriaukle, nevemia... Mano atveju butu taip - prisiperku maisto, valgau ~3 valandas ir kas mazdaug 10 minuciu vemiu... Normalu? Po to paskutinis issivemimas, jau ne kambary o duse - atrodo gerai issiplaunu skrandi kol atsikelus zvaigzdutes galvoj matau... Po sitos proceduros - i kambari ir ant svarstykliu, ne duok dieve jos parodys bent gramu daugiau... Pradedu panikuoti... Gal but vel lekiu valgyt arba griebiuosi britvutes... (zalojimasis VS sergantiems daznas irgi... ) Viskas baigiasi isgerus daugiau neuroleptiku, negu pasikirta ir meginimu atsijungti...
VS yra ligos, kurios paveikia psichika, ar normalu kad skeletas - autoritetas... Kad bijai maisto... Kad kiekvienas kasnis yra kalorijos... Sportas - kaloriju deginimo ir saves baudimo budas... Saves nekentimas... Nezinau nera gvenimo, man jis visas dingsta ir niekaip nesulyginciau to su tiesiog nesveika mityba...

visiskai pritariu MissR ir dar nesveikas maistas yra pigesnis isgyvenimas taip kad cia ne tik pasirinkimas bet ir gyvenimo privertimas juk pavalges gera cepelina tu isbusi ilgiau sotesnis plius ji daug pigiau pagamint.
mes su vyru bandem sveikai valgyt tai galvojom i bankrota nueisim neimanomas dalykas bent jau mum na o as nepasakyciau kad net uzteko to sveiko masto nes as valgydavau labai mazai kad liktu vyrui daugiau ir to pasekoje as badavau o svoris krisdavo kosminiu greiciu.gi sveiko maisto reik suvalgyt daug daugiau kad surinktai minimuma kaloriju ir jaustaisi soti ir energinga o nesveiko daug maziau,o kainu skirtumas irgi ryskiai skiriasi.

Sveikos
as cia verkiu kad turiu ŽPV aukstos onkorizikos (papilomos virusas sukeliantis gimdos kaklelio vezi), kad yra tikimybe kad perduosiu ta virusa vaikui (nes esu nescia) o cia pacios zudo save vemdamos, nevalgydamos, pjaustinedamos ir tt . Koks skirtumas ar tu stora, plona, kreiva, sleiva - SVARBU SVEIKA, man dzin ar po nestumo liksiu storuliuke, ar sukusiu, as myliu save tokia kokia esu , sakiau jei vyras kokia replika pasakytu kad as stora, ar pilvas karo, papai nudribe ir tt-deciau su keptuve kad smegenys i vieta atsistatytu.
Sirgau ir as bulimija todel zinau kas tai yra, tik mano atvejis kitoks. Issiskyriau su tuo metu ilgameciu draugu ir dingo apetitas, tad valgiau minimaliai kad nebuciau alkana, nukrito per nepilna men apie 7 kg , bet as nesureiksminau to fakto, tik pastebejau kad reikia nauju rubu, tad kai kuriuos senus siaurinausi, siuvausi naujus. Susipazinau su tokiu vaikinu, tuo metu sveriau 43 kg 167 cm. . Pradejau pamirsti ta fakta kad issiskyriau, organizmas pradejo reikalauti maisto, todel pradejau valgyti daugiau ir daugiau kol pasiekiau savo buvusi svori IR pradejo svoris augti .Ta pastebejas naujasis draugas man daznai prikisdavo, vis kokia replika, as jam atkirsdavau nes niekad SVORIO nesureiksminau. Bet kuo toliau tuo dazniau tas naujasis draugas man kartodavo kad jau daug sveriu (tuo metu sveriau 58-60 kg). Ir pati pradejau jaustis nepatogiai, aplinkiniai replikavo. Ir ka viena diena po maisto pabandziau issivemti. Tokie pabandymai daznejo kol pamaciau kad jau nejuokais as issiveliau i si zaidima, tik as APIE TAI NEBIJOJAU KALBET, DRAUGAMS SAKIAU KAD SERGU BULIMIJA, TIKEJAUSI KAD MAN PADES . Naivuole, nieks nemyles manes labiau nei as pati. Tuo metu jau buvau susiradusi nauja drauga, dabartini mano vyra (su tuo kuris privede prie sios ligos pradraugavau apie 4 men). Jis budamas kambaryje isgirdo kad vemiu, pradejo klausinet kas kaip, jam pasakiau. PAPRASIAU PAGALBOS nes pati jau negaliu sustoti. Vyro deka as greit pasveikau bet pasekmes dar ilgai mane persekiojo-skrandzio skausmai, daznai "stodavo" skrandis po maisto valgymo, reikejo nemazai metu kad organizmas susitvarkytu.

jaudita uzjauciu ,tikekimes vaikelis neuzsikres.is viso sirdies linkiu sveiko ir stipraus vaikelio
bet zinai kiekvienam savos bedos didziausios,sunkiausios,baisiausios.as nemyliu savo koju o kai pagalvoji kad invalidas kuris negali vaikscioti bet ka atiduotu uz tokias kojytes kurios ji nestu visur ir visada ir nesvarbu ar jos storos ar kreivos ar dar kokios bet svarbu veikiancios ir sveikos,tada ir as apsidziaugiu kad bent tokias turiu,bet argi to zmogui uztenka,ne, visada noris daugiau,geriau,graziau......

tai va kad ne kojos kaltos, reikia pamilti save o ne ieskoti kas pas tave negraziasia , kaip pschichologai sako-reikia dirbti su galva (itikinti save kad tu sau esi grazi, simpatiska, patraukli), mes pacios sau "isikalam i galva " kad esam storos, negrazios, kreivakojos ir tt, todel mato aplinkiniai del kokios kuno dalies mes labai pergyvenam ir jie tai akcentuoja, o jei paimtum ir sakytum "taip as stora ir ka '-manau neturetu ka pasakyt

O del daugiau, graziau, geriau -as bent tokiu uzmoju neturiu, po mamos ligos ir dazno buvimo onkologiniame, kur daznai mirdavo zmones (tik susipazysti, pradedi zmogu pazinti, o jis ir numirsta) i gyvenima ziuriu visai kitaip. Tik savanaudis gali galvot apie save ir savo gerove

tai va ta ir norejau pasakyt kol nepamatom kad buna ir blogiau ir baisiau ir t.t. tol ir randame netokiu jau baisiu problemu nors tuo metu ir atrodo baisiausios jos.as daznai apie tai pagalvoju ir dekoju dievui kad kolkas man netenka nieko baisiau isgyvent kaip tik mano vs ,nors esu isgyvenus ir baisesniu dalyku bet jie praeina ir pasimirsta ir lieka dabartines problemos,o jos daba yra vs.
o tu ju neturi nes isgyveni kitus rupescius,nezine kaip butu jei nebutu teke isgyventi to ka daba isgyveni.taip kad i kiekvieno kaili neilisi ir nepamatysi kad jam yra blogiau nei tau ir kad tu esi labai laiminga ir t.t. visi turim savu problemu ir galim vienas kita tik paguost,patart ar palaikyt,is artimesniu ir padet gydytis,o nesmerkt ir lygint kam sunkiau o kam lengviau juk visi norim meiles palaikymo,apkabinimo,ir nesvarbu ar tai vezys ar tik nubrozdinimas,gal ir nevykes sulyginimas bet tai tiesa toks gyvenimas

Pritariu, kad yra daug blogesniu gyvenimu, daug baisesniu ligu, mums tik dziaugtis ir dziaugtis. Bet juk nebuna, kad visi pamirsta savo bedas, nes "juk kazkam dar blogiau".

I tema, man sekasi gerai, tfu tfu tfu, ir svoris jau krenta, o nebe auga, dziaugiuosi savim, kad galiu kontroliuot savo nora persivalgyt

saunuole muumiijaa
o man tai siandien labai bloga diena

Kaip laikotes merginos?

As nerasau, nes atrodo, kad tokioj duobej nebuvau net pernai... Nesuprantu kaip tiek galiu sau gadint gyvenima...