Sveikos,
Kaip iki skausmo viskas artima. Su pagerejimais ir pablogejimais gyvenu su vs apie 10 metu (jubiliejus

). Kalu sau i galva, kad saikas ir angliavandeniu ribojimas man labiausiai viska sustato i vietas, bet ne visada pavyksta (esu luzere).
Kai uzeina ryjimo priepuoliai, tai padarau tokiu dalyku, kurie sveiku protu nesuvokiami... tik paskui kai jau banga praeina, su siaubu galvoju kiek as esu nusokusi nuo proto.
Siandien skalbiau rubus.. daug ju buvo. Galvoju, kodel juos taip paprasta isskalbt. idejai milteliu ir plauni, paskui padziauni, lygini.. malonumas taip dirbt. o kai plaunu vs is saves tai kliutys kliutys ir kliutys... turbut mazai noro sveikt, mazai motyvacijos.. Bet daznai pasvajoju, o jei buciau sveika ir nesuluosinta, su normaliu serotonino lygiu smegenyse, kai kas ryta atsikeli ir turi jegu. tai ka turi kiekvienas beveik, man yra nepasiekiama laime, svajone, geismo objektas.
jungiuosi prie jusu, bandysiu ir jus rident i kalna ir pati kalbesiu apie save.