persivalgymu nebuna jau daugiau kaip metai. Ismokau save kontroliuot. na, pusryciai pas mane visada tokie pat, tiesiog per daug megstu juos 
pvz siandien pietum darzoviu sriuba ir makaronai su suriu ir vistiena, vakare dar nezinau, bet tikriausiai kad bus virti varskeciai, padazui naudoju jogurta. Tai ka darau ne taip, patarkit. 
pvz siandien pietum darzoviu sriuba ir makaronai su suriu ir vistiena, vakare dar nezinau, bet tikriausiai kad bus virti varskeciai, padazui naudoju jogurta. Tai ka darau ne taip, patarkit.
QUOTE(astuke05 @ 2011 07 31, 11:13)
na sunkoka patarti. galbūt vis dėl to psichologiniai dalykai dar nėra susitvarkę. ar tikrai geriau nei prieš pusę metų?
sakyčiau, sporto tikrai perdaug palyginus su kiek valgai arba maisto per mažai su kiek sportuoji=)
gal esate sportininkė? šiaip nemanau, nes tuomet tikrai daugiau valgytumėt... hm.. na aš tokioj situacijoj sumažinčiau sportą bent dvigubai ir sportuočiau kas antrą dieną; valgyčiau tiesiog šiek tiek didesnes porcijas. dabar kūnas negauna pakankamai maisto, o išeikvoja daug energijos-gaunasi kaip ir badavimas. tokiu atveju energijai pirmiausia panaudojami raumenys ir TIK vėliau riebalai. todėl šie lieka ant kūno plius tikriausiai apykaita lėta, todėl galbūt ir priaugai kažkiek svorio. bet jeigu būtų suvalgoma tiek, kad nebūtų badavimo rėžimo, tuomet po kažkiek laiko medžiagų apykaita gali susitvarkyti ir pradėti greičiau veikti-reiškia, galėsi daugiau suvalgyti, bet kelnės tiks
astuke05, o koks tavo svoris ir ūgis?
Jau antra diena persivalgau, sedziu pilnu skrandziu vakare, dabar zinau, kad ryt is ryto bus bloga, taip negerai jauciuosi... Dar parduotuvej tokius sortus grazius buvau radus, uzsidejau, pasiziurejau i save veidrody persirengimo kabinoj - dar iki dabar tas vaizdas akyse stovi. Taip baisiai atrodziau, kosmaras.
Esme tame, kad nebekisu, neberyju, bet kai diena niekur neinu, nieko neveikiu, mano porcijos aiskiai per dideles... nezinau, kaip stabdyt save.
Esme tame, kad nebekisu, neberyju, bet kai diena niekur neinu, nieko neveikiu, mano porcijos aiskiai per dideles... nezinau, kaip stabdyt save.
QUOTE(Carlota @ 2011 07 31, 19:54)
Jau antra diena persivalgau, sedziu pilnu skrandziu vakare, dabar zinau, kad ryt is ryto bus bloga, taip negerai jauciuosi... Dar parduotuvej tokius sortus grazius buvau radus, uzsidejau, pasiziurejau i save veidrody persirengimo kabinoj - dar iki dabar tas vaizdas akyse stovi. Taip baisiai atrodziau, kosmaras.
Esme tame, kad nebekisu, neberyju, bet kai diena niekur neinu, nieko neveikiu, mano porcijos aiskiai per dideles... nezinau, kaip stabdyt save.
Esme tame, kad nebekisu, neberyju, bet kai diena niekur neinu, nieko neveikiu, mano porcijos aiskiai per dideles... nezinau, kaip stabdyt save.
Aš irgi vakar labai smarkiai persivalgiau
Svarbiausia ramiai išsėdėti ir nebandyti to "atkompensuoti". Šiandien nauja diena, laikykis 
astuke05, angliavandeniai mano silpnybė. Duona, batonas, makaronai ir viskas, kas saldu.
Šiaip maistą visada sveriu, skaičiuoju kalorijas, turiu dienotvarkę valanda į valandą, bet kai trenkia kvailumas per galvą, tai ir Chuck Norris manęs nesustabdytų
Na, bent jau nevėmiau (jau tris dienas). O apsirijimo ir reikėjo tikėtis, nes pastarąją savaitę labai numažinau kalorijas.
Šiaip maistą visada sveriu, skaičiuoju kalorijas, turiu dienotvarkę valanda į valandą, bet kai trenkia kvailumas per galvą, tai ir Chuck Norris manęs nesustabdytų
Na, bent jau nevėmiau (jau tris dienas). O apsirijimo ir reikėjo tikėtis, nes pastarąją savaitę labai numažinau kalorijas.
Tai kam taip darai - mazini kalorijas, kad paskui galetum persivalgyt? O neimanoma, kad namie nebutu to "blogojo" maisto - batono, ar saldumynu? Kazkada ir man tas buvo - rydavau saldumynus, o silpnybe buvo riesutai, galedavau ju nezinia kiek suvalgyt. Pradejau visu situ dalyku nebepirkt, baigesi ir persivalgymai - nera ir nereikia. Taip ir atpratau nuo saldumynu, ir dabar zinau kad ju namie yra, bet net netraukia...
QUOTE(astuke05 @ 2011 08 01, 10:07)
Tai kam taip darai - mazini kalorijas, kad paskui galetum persivalgyt? O neimanoma, kad namie nebutu to "blogojo" maisto - batono, ar saldumynu? Kazkada ir man tas buvo - rydavau saldumynus, o silpnybe buvo riesutai, galedavau ju nezinia kiek suvalgyt. Pradejau visu situ dalyku nebepirkt, baigesi ir persivalgymai - nera ir nereikia. Taip ir atpratau nuo saldumynu, ir dabar zinau kad ju namie yra, bet net netraukia...
Vis dar gyvenu su tėvais, o jiems juk neuždrausi duonos, batono, makaronų pirkti. Su mama kalbėjau, kad saldumynų man net nerodytų, neminėtų, kad ką nors nupirko, bet ji specialiai vis ką nors nuperka. Paranojiškai net manau, kad specialiai, kad priaugčiau svorio ir sverčiau daugiau už ją.
O kalorijas numažinu, nes tiesiog neprisiverčiu daugiau suvalgyti, juk ir pati supranti tą vidinę kovą valgyti ar nevalgyti. Bent jau kartais pasistengiu padidinti jas "sveikatos labui", bet neilgai tai užtrunka. Jau taip viskas atsibodo, kad norisi spjauti į sveikatą, į kitų reakcijas, į savo ateitį ir visiškai pasiduoti VS, bet...
Nelabai mėgstu per daug atvirauti šitoje temoje, nes pašiurpinčiau tikriausiai ir tik blogą įtaką padaryčiau bandančioms pasveikti, kai tuo metu pati veidmainiškai švaistau gerus patarimus į kairę, dešinę, o pati nesąmones darau.
