Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pagrindinės nuostatos[B]
Nuo 2005 m. liepos 1 d., įsigaliojus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, Lietuvoje pradės veikti nauja neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tvarka. Svarbiausias naujosios sistemos akcentas - pasikeitęs požiūris į žmones su negalia ir naujos galimybės jiems.
Naujuoju Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu įteisintos ne tik naujas sąvokos bei terminai, pakeisti invalidumo nustatymo vaikams ir suaugusiems metodai, bet ir, priartinant neįgaliųjų socialinės integracijos modelį prie ES šalių modelio, teisiškai įtvirtintos neįgaliųjų lygios teisės ir galimybės visuomenėje.
Naujajame įstatyme numatyti pagrindiniai neįgaliųjų socialinės integracijos principai (anksčiau to nebuvo) ir apibrėžta pati neįgaliųjų socialinės integracijos sistema - išaiškinta, kas yra neįgaliųjų socialinė integracija bei kokios jos sudedamosios dalys. Numatytos ir pagrindinės neįgaliųjų socialinės integracijos prielaidos bei sąlygos - kas besąlygiškai turi būti, kad tokia integracija vyktų ir būtų užtikrinta neįgaliųjų gyvenimo kokybė.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatas bei siekiant užtikrinti kokybišką darbingumo lygio ir neįgalumo lygio nustatymą ir ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nagrinėjimą ir sprendimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo 2005 m. liepos 1 d. reorganizavo Valstybinę medicininės socialinės ekspertizės komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaidymo būdu, padalijant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Tarnyba) ir Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Ginčų komisija).
Tarnyba vykdo viešojo administravimo funkcijas, t.y. priima Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme numatytus sprendimus dėl:
neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino;
darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino;
profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip 18 metų;
neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų;
bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo.
Viena iš svarbiausių šiuolaikinės socialinės apsaugos sistemos apsauginių priemonių tai asmens teisė apskųsti sprendimą, kuris jo netenkina. Ginčų komisija įsteigta kaip nepriklausoma skundų dėl darbingumo lygio ir neįgalumo lygio nagrinėjimo įstaiga, užtikrinsianti kokybišką ir nepriklausomą skundų nagrinėjimo sistemą. Ginčų komisija atskaitinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Tai turi būti veiksmingesnė ir operatyviau veikanti sistema.
Nuo 2005 m. liepos 1 d. vyresniems nei 18 metų neįgaliems asmenims iki pat senatvės pensijos amžiaus vietoje šiuo metu nustatomos invalidumo grupės nustatomas darbingumo lygis, t.y. įvertintas jo pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti profesinę kompetenciją, arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus.
Darbingumo lygis nustatomas 5 procentinių punktų intervalu, t.y., jei asmeniui nustatoma 0-25 proc. darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu; jei nustatoma 30-55 proc. darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu; jei nustatoma 60-100 proc. darbingumo, asmuo laikomas darbingu.
Iki šiol nustatant invalidumo grupę lemiamas kriterijus buvo žmogaus sveikatos būklė. Tuo tarpu įsigaliojus naujai sistemai, asmens darbingumo lygio vertinimas neapsiribos tik medicininiais kriterijais, o bus vertinamas kompleksiškai - atsižvelgiant į bazinio darbingumo (asmens sveikatos būklės) ir profesinių, funkcinių veiksnių bei aplinkybių, įtakojančių žmogaus darbingumą, visumą. Taigi darbingumo lygio vietoj invalidumo grupės nustatymas sudarys galimybes objektyviau įvertinti žmogaus gebėjimus dirbti, gauti būtinas medicininės ir profesinės reabilitacijos paslaugas bei išmokas.
Atsižvelgiant į tai, kad profesinė reabilitacija iki šiol buvo viena silpniausių grandžių neįgaliųjų socialinės integracijos sistemoje, didelis dėmesys Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme skiriamas profesinei reabilitacijai - teisiškai įtvirtinta asmenų su negalia teisė ir galimybės gauti profesinės reabilitacijos paslaugas, įtvirtintos prielaidos sukurti profesinės reabilitacijos sistemą, užtikrinančią kokybiškas paslaugas, padėsiančias asmenims, dėl ligos ar traumos praradusiems darbą, vėl įsilieti į darbo rinką.
Teisinė bazė profesinės reabilitacijos sistemos funkcionavimui jau sukurta. Lietuvos darbo biržai pavesta funkcija organizuoti be koordinuoti profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą. Šiuo metu Lietuvos darbo birža vykdo viešųjų pirkimų konkursą parinkti profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas. Konkursui pasibaigus, bus pradėtos teikti profesinės reabilitacijos paslaugos, padėsiančios asmenims, dėl ligos ar traumos praradusiems darbą, vėl įsilieti į darbo rinką.
Sudarius galimybes neįgaliesiems dalyvauti profesinės reabilitacijos programose, padidės jų galimybės integruotis į darbo rinką, galimybės gyventi savarankiškai, mažiau lėšų bus išleidžiama socialinei paramai.
Siekiant užtikrinti geresnį neįgaliųjų specialiųjų poreikių tenkinimą, naujame įstatyme susistemintas specialiųjų poreikių tenkinimas specialios pagalbos priemonėmis. Specialiosios pagalbos priemonės - tai specialiojo poreikio tenkinimo priemonės, kurių tikslas jas gaunančiam neįgaliajam užtikrinti lygias ugdymo, profesines, socialines bei visaverčio integravimosi į visuomenę galimybes.
Specialieji poreikiai nustatomi ir tenkinami neatsižvelgiant į asmens amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse. Specialieji poreikiai tenkinami specialiosios pagalbos priemonėmis: techninės pagalbos priemonėmis, finansinės pagalbos priemonėmis ir socialinėmis paslaugomis pagrindinėse neįgaliųjų veiklos srityse (buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymesi, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime).
Asmuo, pageidaujantis, kad jam būtų nustatytas specialiųjų poreikių lygis, turės kreiptis su prašymu į gyvenamosios vietos savivaldybės padalinį, atsakingą už specialiųjų poreikių nustatymą ir tenkinimą. Savivaldybės darbuotojams nustačius specialiųjų poreikių lygį, asmeniui bus išduotas sprendimas, kuriame bus išvardintos specialios pagalbos priemonės, kurių suteikimą ir pritaikymą prioritetine tvarka organizuos savivaldybė.
[b]Nuo 2005 m. liepos 1 d. įvyko ir tam tikrų pasikeitimų pensijų sityje. Pradėtos skirti šalpos pensijos tiems neįgaliesiems, pripažintiems I ar II grupės invalidais, kurie neturi teisės gauti jokios rūšies pensijos. Tokiu būdu, asmenys, įgiję teisę gauti pastovią išmoką, turės nuolatinį pajamų šaltinį.
Šios šalpos pensijos bus skiriamos ir mokamos ne tik neįgaliems vaikams bei asmenims, tapusiems neįgaliais iki 24 metų, kaip yra šiuo metu, bet ir asmenims, tapusiems neįgaliais po 24 metų sukakties. Asmenims, pripažintiems I grupės invalidais, bus skiriamos ir mokamos bazinės pensijos dydžio (šiuo metu 172 Lt), o pripažintiems II grupės invalidais 0,90 bazinės pensijos dydžio (154,80 Lt) šalpos pensijos. Ateityje, didėjant bazinei pensijai, šių šalpos pensijų dydžiai taip pat didės.
va sito nesuprantu gal kas padetu man isiryskint
Pradėtos skirti šalpos pensijos tiems neįgaliesiems, pripažintiems I ar II grupės invalidais, kurie neturi teisės gauti jokios rūšies pensijos.
Valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pencijos
Našlių ir našlaičių pensijos skiriamos įstatyme nurodytiems mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu), drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktiniui bei vaikams, taip pat jiems prilygintiems asmenims, jei miręs asmuo buvo įgijęs įstatymo nustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją arba vieną iš šių pensijų gavo.
Našlių pensijos dydis - 20 proc. mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės netekto darbingumo pensijos dydžio, nustatyto asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo (iki 2005m. liepos 1 d. - II grupės invalidumo pensijos dydžio) apskaičiuoto pagal 2002 metų kovo mėnesį buvusį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir 2002 metų kovo mėnesį galiojusias vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas.
Našlaičių pensijų dydis - 30 proc. mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės netekto darbingumo pensijos dydžio, nustatyto asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo (iki 2005m. liepos 1 d. - II grupės invalidumo pensijos dydžio), jeigu teisę gauti našlaičių pensiją turi vienas vaikas. Jei tokią teisę turi daugiau vaikų, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc. ir ne daugiau kaip 80 proc. viso apskaičiuotos netekto darbingumo arba senatvės pensijos dydžio.
Stažas netekto darbingumo pensijai gauti
Amžius Minimalus stažas Būtinasis stažas
Iki 22 2 mėn. 1 m.
22 4 mėn. 1 m.
23 6 mėn. 1 m.
24 8 mėn. 1 m. 4 mėn.
25 10 mėn. 1 m. 8 mėn.
26 1 m. 2 m.
27 1 m. 2 mėn. 2 m. 4 mėn.
28 1 m. 4 mėn. 2 m. 8 mėn.
29 1 m. 6 mėn. 3 m.
30 1 m. 8 mėn. 3 m. 4 mėn.
31 1 m. 10 mėn. 3 m. 8 mėn.
32 2 m. 4 m.
33 2 m. 2 mėn. 4 m. 4 mėn.
34 2 m. 4 mėn. 4 m. 8 mėn.
35 2 m. 6 mėn. 5 m.
36 2 m. 8 mėn. 5 m. 4 mėn.
37 2 m. 10 mėn. 5 m. 8 mėn.
38 3 m. 6 m.
39 3 m. 6 mėn. 7 m.
40 4 m. 8 m.
41 4 m. 6 mėn. 9 m.
42 5 m. 10 m.
43 5 m. 6 mėn. 11 m.
44 6 m. 12 m.
45 6 m. 6 mėn. 13 m.
QUOTE(rena @ 2006 08 07, 23:55)
Pabandyti butu tikrai idomu, bet kad finansai neleidzia ir dar mazius, kuri priziuriu pati, nes ner kam palikti.
Tai kad man irgi ner kur maziaus palikti tai ir jieskau kompanjonu
o pinigeliu per metus gal ir pasitaupit galima 
siap as pati dar tiksliai nezinau kaip ten viskas bus, ruosiausi siemet vaziuot - neisejo, tai iki kitos vasaros dar 100 kartu viskas gali pasikeist
QUOTE(aelita @ 2006 08 08, 21:00)
Tai kad man irgi ner kur maziaus palikti tai ir jieskau kompanjonu o pinigeliu per metus gal ir pasitaupit galima siap as pati dar tiksliai nezinau kaip ten viskas bus, ruosiausi siemet vaziuot - neisejo, tai iki kitos vasaros dar 100 kartu viskas gali pasikeist
o pinigeliu per metus gal ir pasitaupit galima siap as pati dar tiksliai nezinau kaip ten viskas bus, ruosiausi siemet vaziuot - neisejo, tai iki kitos vasaros dar 100 kartu viskas gali pasikeist Pasitaupyt tai gal ir buciau galejus, bet dabar perkam nama, tai ten visi finansai ir keliauja, tai dabar kol minimaliai nesusitvrkysime, tai apie taupymus ir kalbos ner
QUOTE(zaklina @ 2006 08 09, 19:11)
va sito nesuprantu gal kas padetu man isiryskint
Pradėtos skirti šalpos pensijos tiems neįgaliesiems, pripažintiems I ar II grupės invalidais, kurie neturi teisės gauti jokios rūšies pensijos.
as tai supratau taip- neigalusis gauna invaliduma+salpos pensija, kaip negaunantis jokiu kt. pajamu.
Pradėtos skirti šalpos pensijos tiems neįgaliesiems, pripažintiems I ar II grupės invalidais, kurie neturi teisės gauti jokios rūšies pensijos.
as tai supratau taip- neigalusis gauna invaliduma+salpos pensija, kaip negaunantis jokiu kt. pajamu.
Nu zinok as tuose terminuose irgi sunkiai gaudaus
paskaitau lyg ir suprantu, bet kaip pradedu analizuoti, tai viskas susimakaluoja Jau senai buvai pasirodziusi
Kaip jums sekasi
QUOTE(zaklina @ 2006 08 09, 18:11)
as tai supratau taip- neigalusis gauna invaliduma+salpos pensija, kaip negaunantis jokiu kt. pajamu.
As gaunu tik invaliduma, tai vadinasi dar turiu gaut ir salpos pencija ir taip visi isvaikystes neigaliukai turi gaut.?
O as gaunu invaliduma, uz prieziura, kelionpinigiai, lygtais taip. Tiksliai net nezinau, nes kaip nueinu paklausti, kaip uz ka ir kiek gaunu, tai jos man tik sumas nurodo ir tiek
QUOTE(rena @ 2006 08 10, 21:50)
O as gaunu invaliduma, uz prieziura, kelionpinigiai, lygtais taip. Tiksliai net nezinau, nes kaip nueinu paklausti, kaip uz ka ir kiek gaunu, tai jos man tik sumas nurodo ir tiek
uz vaikeli tai gauni uz sunku atsilikima uz benzina kompensacija ir slauga. Bet as esu suaugusi ir gaunu invaliduma ir uz benzina kompensacija kiek supratau dar tureciau salpos pencija gaut, kad esu nuo vaikystes neigali, o kaip vadinasi mano invalidumasgaunamas is sodros???
. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
4.1. sunkaus neįgalumo lygis asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio žymiai sumažėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir būtina nuolatinė kitų žmonių slauga, priežiūra, pagalba;
4.2. vidutinio neįgalumo lygis asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio sumažėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir reikia nenuolatinės kitų žmonių priežiūros, pagalbos;
4.3. lengvo neįgalumo lygis asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio nežymiai sumažėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti.
Pagal šios Tvarkos aprašo priede Neįgalumo lygio nustatymo kriterijai nurodytas ligas ir būkles, atsižvelgiant į ligos eigą ir prognozę, neįgalumo lygio terminas gali būti nustatytas:
10.1. pusei metų;
10.2. vieneriems metams;
10.3. dvejiems metams;
10.4. iki asmeniui sukaks 18 metų.
III. NEĮGALUMO LYGIO NUSTATYMAS
11. Neįgalumo lygį NDNT nustato:
11.1. asmeniui atvykus į NDNT teritorinį skyrių arba apžiūrėjusi jį namuose (ligoninėje) tais atvejais, kai yra sunkių asmens organizmo funkcijų sutrikimų;
11.2. asmeniui nedalyvaujant, kai iš pateiktų medicininių dokumentų nekyla abejonių dėl neįgalumo lygio nustatymo.
12. Nustatydama neįgalumo lygį NDNT:
12.1. vertina medicininius ir kitus dokumentus;
12.2. reikalui esant, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios GKK išdavė siuntimą, arba į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka;
12.3. sprendžia dėl asmens apžiūros poreikio, jos vietos, prireikus rekomenduoja asmenį gydantiems gydytojams papildomai ištirti jo sveikatos būklę;
12.4. įvertina pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą dėl pedagoginio psichologinio asmens specialiųjų ugdymosi ir specialiųjų poreikių įvertinimo;
12.5. pildo NDNT direktoriaus patvirtintos formos Neįgalumo lygio vertinimo aktą;
12.6. per 15 darbo dienų nuo šios Tvarkos aprašo 6 ir 8 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos priima sprendimus dėl asmens neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino.
13. Nustačiusi neįgalumo lygį, NDNT užpildo nustatytos formos Neįgalumo lygio pažymą (toliau Pažyma), patvirtintą socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
14. Pažyma per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos išduodama ar išsiunčiama registruotu paštu asmens tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams jų nurodytu adresu.
15. Asmens tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams prašant, NDNT priima sprendimą dėl asmens, kuriam buvo nustatytas invalidumas, praėjusio laikotarpio neįgalumo lygio pripažinimo tuo atveju, kai jis, jo tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai praleidžia kartotinio tikrinimo NDNT laiką. Tuo atveju atgaline data gali būti nustatomas ne ilgiau kaip trijų praėjusių metų neįgalumo lygis, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo datos.
IV. PAKARTOTINIS NEĮGALUMO LYGIO VERTINIMAS
16. NDNT atlieka pakartotinį neįgalumo lygio vertinimą:
16.1. pasibaigus nustatyto neįgalumo lygio terminui;
16.2. pasikeitus asmens sveikatos būklei;
16.3. asmens tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, ar išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT priimtu sprendimu;
16.4. vykdydama Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Ginčų komisija) sprendimą.
17. Dėl neįgalumo lygio peržiūrėjimo gali kreiptis:
17.1. asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai;
17.2. išmoką mokanti institucija;
17.3. Ginčų komisija.
18. Asmens neįgalumo lygiui pakartotinai įvertinti turi būti pateikti (gauti) dokumentai, nurodyti šios Tvarkos aprašo 6 punkte.
19. Asmens neįgalumo lygis pakartotinai įvertinamas ir sprendimas priimamas per 15 darbo dienų nuo visų neįgalumo lygiui pakartotinai įvertinti reikiamų dokumentų NDNT gavimo dienos.
20. NDNT apie pakartotinio neįgalumo lygio vertinimo rezultatus informuoja asmens tėvus (įtėvius), globėjus ar rūpintojus, išmoką mokančią instituciją, prireikus asmenį gydantį gydytoją ir Ginčų komisiją.
21. Išmoką mokanti institucija, nesutinkanti su NDNT sprendimu, per 30 kalendorinių dienų po neįgalumo lygio NDNT peržiūrėjimo dienos turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją, kuri ginčus dėl neįgalumo lygio nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
22. NDNT, pakeitusi sprendimą, išduoda naują Pažymą.
V. ASMENS TĖVŲ (ĮTĖVIŲ), GLOBĖJŲ AR RŪPINTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
23. Asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai turi teisę:
23.1. kreiptis į NDNT dėl neįgalumo lygio nustatymo jų vaikams, globotiniams ir rūpintiniams;
23.2. būti supažindinti su asmens neįgalumo lygio nustatymo išvadomis ir NDNT priimtu sprendimu;
23.3. į informacijos apie asmenį bei dokumentų konfidencialumą;
23.4. per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos kreiptis raštu į NDNT direktorių dėl pakartotinio neįgalumo lygio vertinimo;
23.5. per 30 kalendorinių dienų po neįgalumo lygio NDNT peržiūrėjimo dienos kreiptis į Ginčų komisiją;
23.6. Ginčų komisijos sprendimą dėl neįgalumo lygio apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka.
24. Asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai privalo teikti neįgalumo lygiui nustatyti reikiamą informaciją.
4.1. sunkaus neįgalumo lygis asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio žymiai sumažėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir būtina nuolatinė kitų žmonių slauga, priežiūra, pagalba;
4.2. vidutinio neįgalumo lygis asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio sumažėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir reikia nenuolatinės kitų žmonių priežiūros, pagalbos;
4.3. lengvo neįgalumo lygis asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio nežymiai sumažėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti.
Pagal šios Tvarkos aprašo priede Neįgalumo lygio nustatymo kriterijai nurodytas ligas ir būkles, atsižvelgiant į ligos eigą ir prognozę, neįgalumo lygio terminas gali būti nustatytas:
10.1. pusei metų;
10.2. vieneriems metams;
10.3. dvejiems metams;
10.4. iki asmeniui sukaks 18 metų.
III. NEĮGALUMO LYGIO NUSTATYMAS
11. Neįgalumo lygį NDNT nustato:
11.1. asmeniui atvykus į NDNT teritorinį skyrių arba apžiūrėjusi jį namuose (ligoninėje) tais atvejais, kai yra sunkių asmens organizmo funkcijų sutrikimų;
11.2. asmeniui nedalyvaujant, kai iš pateiktų medicininių dokumentų nekyla abejonių dėl neįgalumo lygio nustatymo.
12. Nustatydama neįgalumo lygį NDNT:
12.1. vertina medicininius ir kitus dokumentus;
12.2. reikalui esant, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios GKK išdavė siuntimą, arba į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka;
12.3. sprendžia dėl asmens apžiūros poreikio, jos vietos, prireikus rekomenduoja asmenį gydantiems gydytojams papildomai ištirti jo sveikatos būklę;
12.4. įvertina pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą dėl pedagoginio psichologinio asmens specialiųjų ugdymosi ir specialiųjų poreikių įvertinimo;
12.5. pildo NDNT direktoriaus patvirtintos formos Neįgalumo lygio vertinimo aktą;
12.6. per 15 darbo dienų nuo šios Tvarkos aprašo 6 ir 8 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos priima sprendimus dėl asmens neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino.
13. Nustačiusi neįgalumo lygį, NDNT užpildo nustatytos formos Neįgalumo lygio pažymą (toliau Pažyma), patvirtintą socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
14. Pažyma per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos išduodama ar išsiunčiama registruotu paštu asmens tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams jų nurodytu adresu.
15. Asmens tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams prašant, NDNT priima sprendimą dėl asmens, kuriam buvo nustatytas invalidumas, praėjusio laikotarpio neįgalumo lygio pripažinimo tuo atveju, kai jis, jo tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai praleidžia kartotinio tikrinimo NDNT laiką. Tuo atveju atgaline data gali būti nustatomas ne ilgiau kaip trijų praėjusių metų neįgalumo lygis, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo datos.
IV. PAKARTOTINIS NEĮGALUMO LYGIO VERTINIMAS
16. NDNT atlieka pakartotinį neįgalumo lygio vertinimą:
16.1. pasibaigus nustatyto neįgalumo lygio terminui;
16.2. pasikeitus asmens sveikatos būklei;
16.3. asmens tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, ar išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT priimtu sprendimu;
16.4. vykdydama Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Ginčų komisija) sprendimą.
17. Dėl neįgalumo lygio peržiūrėjimo gali kreiptis:
17.1. asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai;
17.2. išmoką mokanti institucija;
17.3. Ginčų komisija.
18. Asmens neįgalumo lygiui pakartotinai įvertinti turi būti pateikti (gauti) dokumentai, nurodyti šios Tvarkos aprašo 6 punkte.
19. Asmens neįgalumo lygis pakartotinai įvertinamas ir sprendimas priimamas per 15 darbo dienų nuo visų neįgalumo lygiui pakartotinai įvertinti reikiamų dokumentų NDNT gavimo dienos.
20. NDNT apie pakartotinio neįgalumo lygio vertinimo rezultatus informuoja asmens tėvus (įtėvius), globėjus ar rūpintojus, išmoką mokančią instituciją, prireikus asmenį gydantį gydytoją ir Ginčų komisiją.
21. Išmoką mokanti institucija, nesutinkanti su NDNT sprendimu, per 30 kalendorinių dienų po neįgalumo lygio NDNT peržiūrėjimo dienos turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją, kuri ginčus dėl neįgalumo lygio nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
22. NDNT, pakeitusi sprendimą, išduoda naują Pažymą.
V. ASMENS TĖVŲ (ĮTĖVIŲ), GLOBĖJŲ AR RŪPINTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
23. Asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai turi teisę:
23.1. kreiptis į NDNT dėl neįgalumo lygio nustatymo jų vaikams, globotiniams ir rūpintiniams;
23.2. būti supažindinti su asmens neįgalumo lygio nustatymo išvadomis ir NDNT priimtu sprendimu;
23.3. į informacijos apie asmenį bei dokumentų konfidencialumą;
23.4. per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos kreiptis raštu į NDNT direktorių dėl pakartotinio neįgalumo lygio vertinimo;
23.5. per 30 kalendorinių dienų po neįgalumo lygio NDNT peržiūrėjimo dienos kreiptis į Ginčų komisiją;
23.6. Ginčų komisijos sprendimą dėl neįgalumo lygio apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka.
24. Asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai privalo teikti neįgalumo lygiui nustatyti reikiamą informaciją.
NEĮGALUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJAI
I. KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS
1. Sunkaus neįgalumo lygis:
1.1. lėtinis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, patvirtintas išorinio kvėpavimo funkcijos (vyresniems kaip 5 metų amžiaus vaikams) ir kraujo įsotinimo deguonimi tyrimais;
1.2. IIIIV laipsnio plaučių arterijos hipertenzija dėl plaučių ligų;
1.3. būklė po vieno plaučio pašalinimo.
2. Vidutinio neįgalumo lygis:
2.1. aktyvi tuberkuliozė, kai rentgenologiniai pokyčiai apima didžiąją plaučio dalį ir išlieka po 4 mėn. gydymo;
2.2. tracheostoma, kai pacientas slaugomas ne stacionare;
2.3. lėtinės pūlingos plaučių ligos (cistinė fibrozė, bronchektazės), kai paūmėjimai kartojasi 4 ir daugiau kartų per metus;
2.4. sunki nuolatinė bronchų astma po astminės būklės.
3. Lengvo neįgalumo lygis:
3.1. būklė po vienos ar kelių plaučio skilčių pašalinimo;
3.2. sunki nuolatinė bronchų astma;
3.3. lėtinės pūlingos plaučių ligos, kai paūmėjimai kartojasi 23 kartus per metus;
3.4. cistinė fibrozė su kelių organizmo funkcinių sistemų pažeidimu;
3.5. liekamieji reiškiniai po persirgtos tuberkuliozės, kai rentgenologiniai pokyčiai apima vieną ar daugiau plaučio skilčių.
II. KRAUJOTAKOS SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS
4. Sunkaus neįgalumo lygis:
4.1. ketvirtos (IV) funkcinės klasės lėtinis kraujotakos nepakankamumas;
4.2. sudėtingi ar nepagydomi širdies ritmo sutrikimai (izoliuoti ar po širdies operacijų);
4.3. IIIIV laipsnio plaučių arterijos hipertenzija dėl širdies ligų;
4.4. būklė po širdies persodinimo (pirmieji metai);
4.5. persodintos širdies nepakankamumas.
5. Vidutinio neįgalumo lygis:
5.1. trečios (III) ar antrostrečios (IIIII) funkcinės klasės lėtinis kraujotakos nepakankamumas;
5.2. sunki arterinė hipertenzija su hipertenzine kardiopatija ir/ar hipertenzine nefropatija;
5.3. konduitu ar aortos vožtuvo protezu koreguota kylančios aortos aneurizma ar aortos vožtuvo nesandarumas;
5.4. būklė po širdies ar širdies kraujagyslių operacijų (pirmieji metai).
6. Lengvo neįgalumo lygis:
6.1. svetimkūnis (konduitai, stentai, lopai) širdies raumenyje ar perikarde, esant pirmos (I) funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui;
6.2. antros (II) funkcinės klasės lėtinis kraujotakos nepakankamumas;
6.3. širdies vožtuvo protezai ar koronarinių kraujagyslių šuntai esant pirmosantros (III) funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui;
6.4. hipertrofinė kardiomiopatija;
6.5. ilgo QT intervalo sindromas.
III. VIRŠKINIMO SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS
7. Sunkaus neįgalumo lygis:
7.1. kepenų funkcijos nepakankamumas, pasireiškiantis portine hipertenzija, pasikartojančiu kraujavimu iš išsiplėtusių venų ar hepatine encefalopatija;
7.2. kepenų nepakankamumo terminalinė stadija;
7.3. būklė po kepenų ar jų dalies persodinimo (pirmieji metai);
7.4. persodintų kepenų funkcijos nepakankamumas.
8. Vidutinio neįgalumo lygis:
8.1. Krono liga:
8.1.1. pasikartojančios (2 ir daugiau kartų per metus) ligos eiga;
8.1.2. ryškus fizinio vystymosi atsilikimas (svoris/ūgis <3);
8.1.3. lytinio brendimo sulėtėjimas;
8.1.4. fistulinė ar striktūrinė forma.
8.2. pasikartojančio opinio kolito (2 ir daugiau kartų per metus) eiga;
8.3. žarnų malabsorbcija:
8.3.1. kai per vienerius metus, taikant medikamentinį ar specifinį dietinį gydymą, nepasiekiama efekto ir išlieka ryškus fizinio vystymosi atsilikimas (svoris/ūgis <3);
8.3.2. kai reikia nuolatinio parenterinio maitinimo;
8.4. kepenų cirozė;
8.5. portinė hipertenzija su pasikartojančiu kraujavimu iš varikozinių mazgų;
8.6. trumpos žarnos sindromas.
9. Lengvo neįgalumo lygis:
9.1. achalazija, kai vienerių metų gydymas neefektyvus ir ryškus fizinio vystymosi atsilikimas (svoris/ūgis <3);
9.2. storosios žarnos polipozė, komplikuota lėtinės vidutinio sunkumo (Hb<90g/l) anemijos;
9.3. žarnų malabsorbcija, esant ryškiam fizinio vystymosi atsilikimui (svoris/ūgis <3>40 laipsnių su kardiopulmoniniu nepakankamumu;
18.5. plaštakos arba dilbio bigė;
18.6. įgytas ar įgimtas netikras sąnarys (pseudoartrozė);
18.7. klibantis peties arba alkūnės sąnarys;
18.8. 4 plaštakos pirštų, išskyrus pirmą, visų falangų trūkumas arba 3 plaštakos pirštų, įskaitant pirmą, visų falangų trūkumas;
18.9. ankilozė arba ryški tų pačių pirštų funkciškai nepatogios padėties kontraktūra;
18.10. pirmo ir antro piršto arba trijų pirštų ir atitinkamų delnakaulių trūkumas;
18.11. abiejų plaštakų pirmųjų pirštų trūkumas;
18.12. protezuota šlaunies ar blauzdos bigė;
18.13. pėdos bigė po amputacijos pagal Pirogovą ar Šoparo sąnario lygio;
18.14. abiejų pėdų bigės Lisfranko sąnario lygio;
18.15. kelio arba klubo endoprotezas, sutrikus jo funkcijai;
18.16. dviejų galūnių paralyžius arba ryški parezė;
18.17. hipofizinis nanizmas, osteochondrodisplazijos, osteochondrodistrofijos su sąnarių pakenkimu arba judamojo aparato funkcijos sutrikimu;
18.18. Perteso liga, kai pažeidimas yra IIIIV laipsnio arba po operacijos (iki 2 metų po operacijos);
18.19. būklė po stuburo, klubo, kelio sąnarių ar pėdos deformacijų (įgimtų, įgytų) koreguojančių operacijų (iki 2 metų po operacijos);
18.20. nudegimų randai, sukeliantys organizmo funkcijų sutrikimus.
VII. KRAUJODAROS SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS
19. Sunkaus neįgalumo lygis:
19.1. būklė po alogeninės kaulų čiulpų transplantacijos: sunki (IIIIV laipsnio) lėtinė transplantato prieš šeimininką liga;
19.2. neuroleukemija su žymiais centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiais:
19.2.1. dekompensuota hidrocefalija;
19.2.2. traukulių sindromas;
19.2.3. motorikos sutrikimai;
19.2.4. pastovus meningoabdominalinis šuntas.
20. Vidutinio neįgalumo lygis:
20.1. hemoblastozės ir piktybiniai navikai:
20.1.1. stiprus kraujodaros slopinimas po chemoterapijos ar radioterapijos citostatinė mielosupresija (Hb<100g/l, granulocitų <1,5·109, trombocitų<50 109/l);
20.1.2. mielosupresinė būklė po kaulų čiulpų transplantacijos: lėtinė transplantato prieš šeimininką liga (IIIII laipsnio);
20.2. įgimta ar įgyta kaulų čiulpų aplazija:
20.2.1. sunkios formos;
20.2.2. ryški hemosiderozė ir priklausomybė nuo kraujo komponentų transfuzijų (daugiau kaip 1 per mėnesį);
20.3. įgimta ar įgyta hemolizinė anemija:
20.3.1. labai dažnos (daugiau nei 4 kartus per metus) hemolizinės krizės vaikams iki 5 metų amžiaus;
20.3.2. lėtinė persistuojanti sunki ar vidutinė anemija (Hb< 90g/l) vaikams iki 5 metų amžiaus;
20.4. agranulocitozė, įgimtos ar įgytos neutropenijos ir genetinės leukocitų anomalijos: sunki ar labai sunki ligos forma (granulocitų <1,5·109);
20.5. histiocitozės, kiti histiocitozės sindromai:
20.5.1. citostatinės mielosupresijos metu;
20.5.2. kai kaukolės ar kito kaulo defektas didesnis kaip 2x2 cm;
20.5.3. komplikavęsi į necukrinį diabetą;
20.6. įgimtas sunkus imunodeficitas:
20.6.1. dažnos (daugiau kaip 6 kartus per metus) bakterinės ir virusinės infekcijos;
20.6.2. taikant reguliariai (kas mėnesį) substitucinę terapiją imunoglobulinais;
20.7. įgimti ir įgyti krešėjimo defektai:
20.7.1. sunkus judėjimas dėl IIIIV laipsnio hemofilinės artropatijos ir kontraktūrų;
20.7.2. taikant intensyvią (daugiau kaip 2 dozės per mėnesį) substitucinę terapiją;
20.8. lėtinė įgimta ar įgyta trombocitopenija:
20.8.1. dažni (2 ir daugiau per mėnesį) spontaniniai kraujavimai;
20.8.2. imunosupresinės terapijos metu vaikams iki 5 metų amžiaus;
20.8.3. kai yra priklausomybė nuo trombocitų transfuzijų;
20.8.4. po splenektomijos;
20.9. įgimta generalizuota mastocitozė:
20.9.1. dažnos (daugiau kaip 4 per metus) histamininės krizės;
20.9.2. išreikštas hipersplenizmas;
20.10. mielodisplastinis sindromas ir kitos mielodisplazijos:
20.10.1. aplazinė kaulų čiulpų būklė;
20.10.2. priklausomybė nuo kraujo transfuzijų;
20.10.3. nuolat vartojamas alfa interferonas.
21. Lengvo neįgalumo lygis:
21.1. įgimta ar įgyta kaulų čiulpų aplazija:
21.1.1. vidutinio sunkumo forma;
21.1.2. ryški hemosiderozė;
21.1.3. priklausomybė nuo kraujo transfuzijų (daugiau kaip 4 per metus);
21.1.4. dažnos (daugiau kaip 6 kartus per metus) bakterinės ir virusinės infekcijos;
21.2. įgimta ar įgyta hemolizinė anemija:
21.2.1. hemolizinės krizės (iki 4 per metus) vaikams iki 5 metų amžiaus;
21.2.2. po splenektomijos;
21.3. histiocitozės, kiti histiocitozės sindromai:
21.3.1. kaulo defektas didesnis kaip 2x1 cm;
21.3.2. ryški pancitopenija dėl hemofagocitozės;
21.4. įgimti ar įgyti krešėjimo defektai:
21.4.1. sunki hemofilijos ar koagulopatijos forma;
21.4.2. IIIII laipsnio hemofilinė artropatija;
21.4.3. dažni spontaniniai gleivinių ir odos kraujavimai;
21.5. įgimtos ar įgytos trombocitopatijos: užsitęsę dažni (daugiau kaip 4 per metus) kraujavimai iš gleivinių, į vidaus organus ir iš jų;
21.6. vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai dėl ligos ir dėl gydymo:
21.6.1. vidutinio sunkumo (Hb<90g/l) anemija, užsitęsusi ilgiau kaip 6 mėn., nepaisant taikomo gydymo;
21.6.2. persistuojamoji vidutinio sunkumo neutropenija (granulocitų<2>0,3, kai yra protinio vystymosi atsilikimas;
27.2. vienos akies visiškas aklumas ar jos nebuvimas, o kitos akies regėjimo aštrumas >0,3 vaikams iki 7 metų amžiaus;
27.3. visiškas arba beveik visiškas vienos akies aklumas: blogiau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija 0,05 (3/60) arba tos akies regėjimo lauko koncentrinis susiaurėjimas iki 5 laipsnių nuo fiksacijos taško, esant geriau matančios akies regėjimo aštrumui, ne daugiau kaip 0,3 (6/1, su visiška korekcija, kai yra:
27.3.1. įgimta trumparegystė su akių dugno pakitimais;
27.3.2. kitos refrakcijos ydos, lydimos ambliopijos, nistagmo;
27.3.3. įgimta, vaikų ar jaunatvinė glaukoma (III stadija);
27.3.4. įgimtos akies priekinio segmento formavimosi ydos ar įgyti pažeidimai (aniridija su lęšiuko išnirimu ar be išnirimo, ragenos distrofijos, centrinės ragenos III kategorijos drumstys, IIIII stadijos keratokonusas);
27.3.5. įgimtos lęšiuko formavimosi ydos (lęšiuko išnirimas, įgimta ar įgyta komplikuota katarakta);
27.3.6. neoperuotina katarakta (kai yra operacinio gydymo kontraindikacijų dėl akių ar dėl bendros sveikatos būklės);
27.3.7. vidutinis ar ryškus abiejų akių įgimtas nistagmas, esant taisyklingai galvos padėčiai;
27.3.8. abiejų akių uveitai, lydimi kataraktos (Stilio liga, vaikų poliartrozės ir kt.);
27.3.9. įgimtos ar paveldimos tinklainės ir gyslainės ligos, pakenkusios užpakaliniam akies poliui;
27.3.10. regos nervo atrofija ar displazija.
X. AUSŲ, NOSIES, GERKLĖS LIGOS IR BŪKLĖS
28. Vidutinio neįgalumo lygis klausos pažeidimas, kai klausos netekimo laipsnis yra sunkus (>70 dB <90>90 dB) (nurodyti dB yra aritmetinis 4 dažnumų 0,5; 1; 2 ir 4 kHz klausos slenksčių vidurkis audiogramose). Jei klausos pažeidimas yra asimetriškas ir klausos slenksčių vidurkiai 0,5; 1; 2 ir 4 kHz skiriasi tarp ausų 25 ar daugiau dB, prie geriau girdinčios ausies klausos slenksčių vidurkio minėtame diapazone reikia pridėti 5 dB.
29. Lengvo neįgalumo lygis:
29.1. klausos pažeidimas, kai yra vidutinis klausos netekimo (>40 dB <70 dB) laipsnis. Jei klausos pažeidimas yra asimetriškas ir klausos slenksčių vidurkiai 0,5; 1; 2 ir 4 kHz skiriasi tarp ausų 25 ar daugiau dB, prie geriau girdinčios ausies klausos slenksčių vidurkio minėtame diapazone reikia pridėti 5 dB;
29.2. gerklų papilomatozė, jei ligos atkryčiai kartojasi 1 ar daugiau kartų per 2 metus.
XI. PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI
30. Sunkaus neįgalumo lygis:
30.1. sunkus ar gilus protinis atsilikimas;
30.2. specifiniai mišrūs ar įvairiapusiai raidos sutrikimai (sunki forma);
30.3. psichozės būsenos, užsitęsusios ilgiau kaip 6 mėn.
31. Vidutinio neįgalumo lygis:
31.1. vidutinis protinis atsilikimas;
31.2. specifiniai mišrūs ar įvairiapusiai raidos sutrikimai (vidutinio sunkumo forma);
31.3. įgyta afazija su epilepsija (Landau-Kleffnerio sindromas);
31.4. subkompensacijos stadijos schizofrenija, atspari gydymui ir užsitęsusi ilgiau kaip 6 mėn.;
31.5. subkompensacijos stadijos schizotipinis sutrikimas, atsparus gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 6 mėn.;
31.6. subkompensacijos stadijos schizoafektiniai sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 6 mėn.;
31.7. subkompensacijos stadijos nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
31.8. sunkios formos nervinė anoreksija.
32. Lengvo neįgalumo lygis:
32.1. lengvas protinis atsilikimas, esant bent vienam iš raidos, psichikos ir elgesio sutrikimų, nurodytų 32.1.132.1.8 punktuose:
32.1.1. specifiniai tarimo ir kalbos sutrikimai;
32.1.2. specifiniai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai;
32.1.3. specifinis judesių raidos sutrikimas;
32.1.4. specifiniai mišrūs raidos sutrikimai;
32.1.5. įvairiapusiai raidos sutrikimai;
32.1.6. hiperkineziniai sutrikimai;
32.1.7. mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai;
32.1.8. emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje;
32.2. specifiniai mišrūs ar įvairiapusiai raidos sutrikimai (lengva forma);
32.3. hiperkinezinis elgesio sutrikimas, kai kartu yra bent vienas emocijų ar nuotaikos sutrikimas;
32.4. depresinis elgesio sutrikimas, atsparus gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 6 mėn.;
32.5. emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
32.6. kombinuoti balso ir daugybiniai judesių tikai (de la Touretteo sindromas), atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
32.7. neorganinė enkoprezė, atspari gydymui ir užsitęsusi ilgiau kaip 12 mėn.;
32.8. vidutinio sunkumo nervinė anoreksija, atspari gydymui ir užsitęsusi ilgiau kaip 12 mėn.;
32.9. obsesinis-kompulsinis sutrikimas, atsparus gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 12 mėn.;
32.10. potrauminio streso sutrikimas, atsparus gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 12 mėn.;
32.11. nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
32.12. schizofrenija, schizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
32.13. organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.
XII. KITOS LIGOS IR BŪKLĖS
33. Sunkaus neįgalumo lygis:
33.1. neoperuotini piktybiniai navikai ar atsparios chemoterapijai ir/ar radioterapijai onkologinės ligos, kai vaikui taikomas tik paliatyvus gydymas;
33.2. III laipsnio vėžinė kacheksija;
33.3. kitos retos ligos, sindromai ar būklės, atitinkančios sunkaus neįgalumo kriterijus;
33.4. dvi ir daugiau skirtinguose neįgalumo lygio nustatymo kriterijų skyriuose nurodytos vidutinio neįgalumo lygio ligos ar būklės.
34. Vidutinio neįgalumo lygis:
34.1. organinės kilmės visiškas šlapimo ir/ar išmatų nelaikymas;
34.2. fistulės, pro kurias sunkiasi šlapimas ir/ar išmatos;
34.3. labai sunkios recesyviai paveldimos ichtiozė ar pūslinė epidermolizė;
34.4. kitos retos ligos, sindromai ar būklės, atitinkančios vidutinio neįgalumo kriterijus;
34.5. dvi ir daugiau skirtinguose neįgalumo lygio nustatymo kriterijų skyriuose nurodytos lengvo neįgalumo lygio ligos ar būklės.
35. Lengvo neįgalumo lygis:
35.1. gėrybiniai veido ir žandikaulių srities minkštųjų audinių ir kaulų navikai, žandikaulių displazijos, kurių dėl apimties operacijos metu neįmanoma visiškai pašalinti ir po operacijos lieka sutrikusi maitinimosi ar kalbos funkcija;
35.2. makroglosija, kurios dėl apimties neįmanoma visiškai pašalinti ir po operacijos lieka sutrikusi maitinimosi ar kalbos funkcija;
35.3. įgimtos veido ir kaukolės formavimosi ydos, kai operacijos metu neįmanoma atkurti maitinimosi ar kalbos funkcijos;
35.4. smilkininio apatinio žandikaulio sąnario pakitimai ankilozė, kai operacijos metu neįmanoma atkurti maitinimosi ar kalbos funkcijos;
35.5. būklė sergant piktybiniais navikais:
35.5.1. palaikomosios chemoterapijos metu;
35.5.2. po radioterapijos (dozė daugiau kaip 12 grėjų);
35.5.3. dažnos (daugiau kaip 6 kartus per metus) bakterinės ir virusinės infekcijos;
35.5.4. kifoskoliozė po radioterapijos;
35.6. sunkus difuzinis atopinis dermatitas (SCORAD daugiau kaip 50 balų);
35.7. sunki artropatinė ir/ar generalizuota psoriazė;
35.8. sunki paveldima ichtiozė ar pūslinė epidermolizė;
35.9. kitos retos ligos, sindromai ar būklės, atitinkančios lengvo neįgalumo lygio nustatymo kriterijus.
I. KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS
1. Sunkaus neįgalumo lygis:
1.1. lėtinis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, patvirtintas išorinio kvėpavimo funkcijos (vyresniems kaip 5 metų amžiaus vaikams) ir kraujo įsotinimo deguonimi tyrimais;
1.2. IIIIV laipsnio plaučių arterijos hipertenzija dėl plaučių ligų;
1.3. būklė po vieno plaučio pašalinimo.
2. Vidutinio neįgalumo lygis:
2.1. aktyvi tuberkuliozė, kai rentgenologiniai pokyčiai apima didžiąją plaučio dalį ir išlieka po 4 mėn. gydymo;
2.2. tracheostoma, kai pacientas slaugomas ne stacionare;
2.3. lėtinės pūlingos plaučių ligos (cistinė fibrozė, bronchektazės), kai paūmėjimai kartojasi 4 ir daugiau kartų per metus;
2.4. sunki nuolatinė bronchų astma po astminės būklės.
3. Lengvo neįgalumo lygis:
3.1. būklė po vienos ar kelių plaučio skilčių pašalinimo;
3.2. sunki nuolatinė bronchų astma;
3.3. lėtinės pūlingos plaučių ligos, kai paūmėjimai kartojasi 23 kartus per metus;
3.4. cistinė fibrozė su kelių organizmo funkcinių sistemų pažeidimu;
3.5. liekamieji reiškiniai po persirgtos tuberkuliozės, kai rentgenologiniai pokyčiai apima vieną ar daugiau plaučio skilčių.
II. KRAUJOTAKOS SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS
4. Sunkaus neįgalumo lygis:
4.1. ketvirtos (IV) funkcinės klasės lėtinis kraujotakos nepakankamumas;
4.2. sudėtingi ar nepagydomi širdies ritmo sutrikimai (izoliuoti ar po širdies operacijų);
4.3. IIIIV laipsnio plaučių arterijos hipertenzija dėl širdies ligų;
4.4. būklė po širdies persodinimo (pirmieji metai);
4.5. persodintos širdies nepakankamumas.
5. Vidutinio neįgalumo lygis:
5.1. trečios (III) ar antrostrečios (IIIII) funkcinės klasės lėtinis kraujotakos nepakankamumas;
5.2. sunki arterinė hipertenzija su hipertenzine kardiopatija ir/ar hipertenzine nefropatija;
5.3. konduitu ar aortos vožtuvo protezu koreguota kylančios aortos aneurizma ar aortos vožtuvo nesandarumas;
5.4. būklė po širdies ar širdies kraujagyslių operacijų (pirmieji metai).
6. Lengvo neįgalumo lygis:
6.1. svetimkūnis (konduitai, stentai, lopai) širdies raumenyje ar perikarde, esant pirmos (I) funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui;
6.2. antros (II) funkcinės klasės lėtinis kraujotakos nepakankamumas;
6.3. širdies vožtuvo protezai ar koronarinių kraujagyslių šuntai esant pirmosantros (III) funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui;
6.4. hipertrofinė kardiomiopatija;
6.5. ilgo QT intervalo sindromas.
III. VIRŠKINIMO SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS
7. Sunkaus neįgalumo lygis:
7.1. kepenų funkcijos nepakankamumas, pasireiškiantis portine hipertenzija, pasikartojančiu kraujavimu iš išsiplėtusių venų ar hepatine encefalopatija;
7.2. kepenų nepakankamumo terminalinė stadija;
7.3. būklė po kepenų ar jų dalies persodinimo (pirmieji metai);
7.4. persodintų kepenų funkcijos nepakankamumas.
8. Vidutinio neįgalumo lygis:
8.1. Krono liga:
8.1.1. pasikartojančios (2 ir daugiau kartų per metus) ligos eiga;
8.1.2. ryškus fizinio vystymosi atsilikimas (svoris/ūgis <3);
8.1.3. lytinio brendimo sulėtėjimas;
8.1.4. fistulinė ar striktūrinė forma.
8.2. pasikartojančio opinio kolito (2 ir daugiau kartų per metus) eiga;
8.3. žarnų malabsorbcija:
8.3.1. kai per vienerius metus, taikant medikamentinį ar specifinį dietinį gydymą, nepasiekiama efekto ir išlieka ryškus fizinio vystymosi atsilikimas (svoris/ūgis <3);
8.3.2. kai reikia nuolatinio parenterinio maitinimo;
8.4. kepenų cirozė;
8.5. portinė hipertenzija su pasikartojančiu kraujavimu iš varikozinių mazgų;
8.6. trumpos žarnos sindromas.
9. Lengvo neįgalumo lygis:
9.1. achalazija, kai vienerių metų gydymas neefektyvus ir ryškus fizinio vystymosi atsilikimas (svoris/ūgis <3);
9.2. storosios žarnos polipozė, komplikuota lėtinės vidutinio sunkumo (Hb<90g/l) anemijos;
9.3. žarnų malabsorbcija, esant ryškiam fizinio vystymosi atsilikimui (svoris/ūgis <3>40 laipsnių su kardiopulmoniniu nepakankamumu;
18.5. plaštakos arba dilbio bigė;
18.6. įgytas ar įgimtas netikras sąnarys (pseudoartrozė);
18.7. klibantis peties arba alkūnės sąnarys;
18.8. 4 plaštakos pirštų, išskyrus pirmą, visų falangų trūkumas arba 3 plaštakos pirštų, įskaitant pirmą, visų falangų trūkumas;
18.9. ankilozė arba ryški tų pačių pirštų funkciškai nepatogios padėties kontraktūra;
18.10. pirmo ir antro piršto arba trijų pirštų ir atitinkamų delnakaulių trūkumas;
18.11. abiejų plaštakų pirmųjų pirštų trūkumas;
18.12. protezuota šlaunies ar blauzdos bigė;
18.13. pėdos bigė po amputacijos pagal Pirogovą ar Šoparo sąnario lygio;
18.14. abiejų pėdų bigės Lisfranko sąnario lygio;
18.15. kelio arba klubo endoprotezas, sutrikus jo funkcijai;
18.16. dviejų galūnių paralyžius arba ryški parezė;
18.17. hipofizinis nanizmas, osteochondrodisplazijos, osteochondrodistrofijos su sąnarių pakenkimu arba judamojo aparato funkcijos sutrikimu;
18.18. Perteso liga, kai pažeidimas yra IIIIV laipsnio arba po operacijos (iki 2 metų po operacijos);
18.19. būklė po stuburo, klubo, kelio sąnarių ar pėdos deformacijų (įgimtų, įgytų) koreguojančių operacijų (iki 2 metų po operacijos);
18.20. nudegimų randai, sukeliantys organizmo funkcijų sutrikimus.
VII. KRAUJODAROS SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS
19. Sunkaus neįgalumo lygis:
19.1. būklė po alogeninės kaulų čiulpų transplantacijos: sunki (IIIIV laipsnio) lėtinė transplantato prieš šeimininką liga;
19.2. neuroleukemija su žymiais centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiais:
19.2.1. dekompensuota hidrocefalija;
19.2.2. traukulių sindromas;
19.2.3. motorikos sutrikimai;
19.2.4. pastovus meningoabdominalinis šuntas.
20. Vidutinio neįgalumo lygis:
20.1. hemoblastozės ir piktybiniai navikai:
20.1.1. stiprus kraujodaros slopinimas po chemoterapijos ar radioterapijos citostatinė mielosupresija (Hb<100g/l, granulocitų <1,5·109, trombocitų<50 109/l);
20.1.2. mielosupresinė būklė po kaulų čiulpų transplantacijos: lėtinė transplantato prieš šeimininką liga (IIIII laipsnio);
20.2. įgimta ar įgyta kaulų čiulpų aplazija:
20.2.1. sunkios formos;
20.2.2. ryški hemosiderozė ir priklausomybė nuo kraujo komponentų transfuzijų (daugiau kaip 1 per mėnesį);
20.3. įgimta ar įgyta hemolizinė anemija:
20.3.1. labai dažnos (daugiau nei 4 kartus per metus) hemolizinės krizės vaikams iki 5 metų amžiaus;
20.3.2. lėtinė persistuojanti sunki ar vidutinė anemija (Hb< 90g/l) vaikams iki 5 metų amžiaus;
20.4. agranulocitozė, įgimtos ar įgytos neutropenijos ir genetinės leukocitų anomalijos: sunki ar labai sunki ligos forma (granulocitų <1,5·109);
20.5. histiocitozės, kiti histiocitozės sindromai:
20.5.1. citostatinės mielosupresijos metu;
20.5.2. kai kaukolės ar kito kaulo defektas didesnis kaip 2x2 cm;
20.5.3. komplikavęsi į necukrinį diabetą;
20.6. įgimtas sunkus imunodeficitas:
20.6.1. dažnos (daugiau kaip 6 kartus per metus) bakterinės ir virusinės infekcijos;
20.6.2. taikant reguliariai (kas mėnesį) substitucinę terapiją imunoglobulinais;
20.7. įgimti ir įgyti krešėjimo defektai:
20.7.1. sunkus judėjimas dėl IIIIV laipsnio hemofilinės artropatijos ir kontraktūrų;
20.7.2. taikant intensyvią (daugiau kaip 2 dozės per mėnesį) substitucinę terapiją;
20.8. lėtinė įgimta ar įgyta trombocitopenija:
20.8.1. dažni (2 ir daugiau per mėnesį) spontaniniai kraujavimai;
20.8.2. imunosupresinės terapijos metu vaikams iki 5 metų amžiaus;
20.8.3. kai yra priklausomybė nuo trombocitų transfuzijų;
20.8.4. po splenektomijos;
20.9. įgimta generalizuota mastocitozė:
20.9.1. dažnos (daugiau kaip 4 per metus) histamininės krizės;
20.9.2. išreikštas hipersplenizmas;
20.10. mielodisplastinis sindromas ir kitos mielodisplazijos:
20.10.1. aplazinė kaulų čiulpų būklė;
20.10.2. priklausomybė nuo kraujo transfuzijų;
20.10.3. nuolat vartojamas alfa interferonas.
21. Lengvo neįgalumo lygis:
21.1. įgimta ar įgyta kaulų čiulpų aplazija:
21.1.1. vidutinio sunkumo forma;
21.1.2. ryški hemosiderozė;
21.1.3. priklausomybė nuo kraujo transfuzijų (daugiau kaip 4 per metus);
21.1.4. dažnos (daugiau kaip 6 kartus per metus) bakterinės ir virusinės infekcijos;
21.2. įgimta ar įgyta hemolizinė anemija:
21.2.1. hemolizinės krizės (iki 4 per metus) vaikams iki 5 metų amžiaus;
21.2.2. po splenektomijos;
21.3. histiocitozės, kiti histiocitozės sindromai:
21.3.1. kaulo defektas didesnis kaip 2x1 cm;
21.3.2. ryški pancitopenija dėl hemofagocitozės;
21.4. įgimti ar įgyti krešėjimo defektai:
21.4.1. sunki hemofilijos ar koagulopatijos forma;
21.4.2. IIIII laipsnio hemofilinė artropatija;
21.4.3. dažni spontaniniai gleivinių ir odos kraujavimai;
21.5. įgimtos ar įgytos trombocitopatijos: užsitęsę dažni (daugiau kaip 4 per metus) kraujavimai iš gleivinių, į vidaus organus ir iš jų;
21.6. vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai dėl ligos ir dėl gydymo:
21.6.1. vidutinio sunkumo (Hb<90g/l) anemija, užsitęsusi ilgiau kaip 6 mėn., nepaisant taikomo gydymo;
21.6.2. persistuojamoji vidutinio sunkumo neutropenija (granulocitų<2>0,3, kai yra protinio vystymosi atsilikimas;
27.2. vienos akies visiškas aklumas ar jos nebuvimas, o kitos akies regėjimo aštrumas >0,3 vaikams iki 7 metų amžiaus;
27.3. visiškas arba beveik visiškas vienos akies aklumas: blogiau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija 0,05 (3/60) arba tos akies regėjimo lauko koncentrinis susiaurėjimas iki 5 laipsnių nuo fiksacijos taško, esant geriau matančios akies regėjimo aštrumui, ne daugiau kaip 0,3 (6/1, su visiška korekcija, kai yra:
27.3.1. įgimta trumparegystė su akių dugno pakitimais;
27.3.2. kitos refrakcijos ydos, lydimos ambliopijos, nistagmo;
27.3.3. įgimta, vaikų ar jaunatvinė glaukoma (III stadija);
27.3.4. įgimtos akies priekinio segmento formavimosi ydos ar įgyti pažeidimai (aniridija su lęšiuko išnirimu ar be išnirimo, ragenos distrofijos, centrinės ragenos III kategorijos drumstys, IIIII stadijos keratokonusas);
27.3.5. įgimtos lęšiuko formavimosi ydos (lęšiuko išnirimas, įgimta ar įgyta komplikuota katarakta);
27.3.6. neoperuotina katarakta (kai yra operacinio gydymo kontraindikacijų dėl akių ar dėl bendros sveikatos būklės);
27.3.7. vidutinis ar ryškus abiejų akių įgimtas nistagmas, esant taisyklingai galvos padėčiai;
27.3.8. abiejų akių uveitai, lydimi kataraktos (Stilio liga, vaikų poliartrozės ir kt.);
27.3.9. įgimtos ar paveldimos tinklainės ir gyslainės ligos, pakenkusios užpakaliniam akies poliui;
27.3.10. regos nervo atrofija ar displazija.
X. AUSŲ, NOSIES, GERKLĖS LIGOS IR BŪKLĖS
28. Vidutinio neįgalumo lygis klausos pažeidimas, kai klausos netekimo laipsnis yra sunkus (>70 dB <90>90 dB) (nurodyti dB yra aritmetinis 4 dažnumų 0,5; 1; 2 ir 4 kHz klausos slenksčių vidurkis audiogramose). Jei klausos pažeidimas yra asimetriškas ir klausos slenksčių vidurkiai 0,5; 1; 2 ir 4 kHz skiriasi tarp ausų 25 ar daugiau dB, prie geriau girdinčios ausies klausos slenksčių vidurkio minėtame diapazone reikia pridėti 5 dB.
29. Lengvo neįgalumo lygis:
29.1. klausos pažeidimas, kai yra vidutinis klausos netekimo (>40 dB <70 dB) laipsnis. Jei klausos pažeidimas yra asimetriškas ir klausos slenksčių vidurkiai 0,5; 1; 2 ir 4 kHz skiriasi tarp ausų 25 ar daugiau dB, prie geriau girdinčios ausies klausos slenksčių vidurkio minėtame diapazone reikia pridėti 5 dB;
29.2. gerklų papilomatozė, jei ligos atkryčiai kartojasi 1 ar daugiau kartų per 2 metus.
XI. PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI
30. Sunkaus neįgalumo lygis:
30.1. sunkus ar gilus protinis atsilikimas;
30.2. specifiniai mišrūs ar įvairiapusiai raidos sutrikimai (sunki forma);
30.3. psichozės būsenos, užsitęsusios ilgiau kaip 6 mėn.
31. Vidutinio neįgalumo lygis:
31.1. vidutinis protinis atsilikimas;
31.2. specifiniai mišrūs ar įvairiapusiai raidos sutrikimai (vidutinio sunkumo forma);
31.3. įgyta afazija su epilepsija (Landau-Kleffnerio sindromas);
31.4. subkompensacijos stadijos schizofrenija, atspari gydymui ir užsitęsusi ilgiau kaip 6 mėn.;
31.5. subkompensacijos stadijos schizotipinis sutrikimas, atsparus gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 6 mėn.;
31.6. subkompensacijos stadijos schizoafektiniai sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 6 mėn.;
31.7. subkompensacijos stadijos nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
31.8. sunkios formos nervinė anoreksija.
32. Lengvo neįgalumo lygis:
32.1. lengvas protinis atsilikimas, esant bent vienam iš raidos, psichikos ir elgesio sutrikimų, nurodytų 32.1.132.1.8 punktuose:
32.1.1. specifiniai tarimo ir kalbos sutrikimai;
32.1.2. specifiniai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai;
32.1.3. specifinis judesių raidos sutrikimas;
32.1.4. specifiniai mišrūs raidos sutrikimai;
32.1.5. įvairiapusiai raidos sutrikimai;
32.1.6. hiperkineziniai sutrikimai;
32.1.7. mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai;
32.1.8. emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje;
32.2. specifiniai mišrūs ar įvairiapusiai raidos sutrikimai (lengva forma);
32.3. hiperkinezinis elgesio sutrikimas, kai kartu yra bent vienas emocijų ar nuotaikos sutrikimas;
32.4. depresinis elgesio sutrikimas, atsparus gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 6 mėn.;
32.5. emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
32.6. kombinuoti balso ir daugybiniai judesių tikai (de la Touretteo sindromas), atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
32.7. neorganinė enkoprezė, atspari gydymui ir užsitęsusi ilgiau kaip 12 mėn.;
32.8. vidutinio sunkumo nervinė anoreksija, atspari gydymui ir užsitęsusi ilgiau kaip 12 mėn.;
32.9. obsesinis-kompulsinis sutrikimas, atsparus gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 12 mėn.;
32.10. potrauminio streso sutrikimas, atsparus gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 12 mėn.;
32.11. nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
32.12. schizofrenija, schizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
32.13. organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.
XII. KITOS LIGOS IR BŪKLĖS
33. Sunkaus neįgalumo lygis:
33.1. neoperuotini piktybiniai navikai ar atsparios chemoterapijai ir/ar radioterapijai onkologinės ligos, kai vaikui taikomas tik paliatyvus gydymas;
33.2. III laipsnio vėžinė kacheksija;
33.3. kitos retos ligos, sindromai ar būklės, atitinkančios sunkaus neįgalumo kriterijus;
33.4. dvi ir daugiau skirtinguose neįgalumo lygio nustatymo kriterijų skyriuose nurodytos vidutinio neįgalumo lygio ligos ar būklės.
34. Vidutinio neįgalumo lygis:
34.1. organinės kilmės visiškas šlapimo ir/ar išmatų nelaikymas;
34.2. fistulės, pro kurias sunkiasi šlapimas ir/ar išmatos;
34.3. labai sunkios recesyviai paveldimos ichtiozė ar pūslinė epidermolizė;
34.4. kitos retos ligos, sindromai ar būklės, atitinkančios vidutinio neįgalumo kriterijus;
34.5. dvi ir daugiau skirtinguose neįgalumo lygio nustatymo kriterijų skyriuose nurodytos lengvo neįgalumo lygio ligos ar būklės.
35. Lengvo neįgalumo lygis:
35.1. gėrybiniai veido ir žandikaulių srities minkštųjų audinių ir kaulų navikai, žandikaulių displazijos, kurių dėl apimties operacijos metu neįmanoma visiškai pašalinti ir po operacijos lieka sutrikusi maitinimosi ar kalbos funkcija;
35.2. makroglosija, kurios dėl apimties neįmanoma visiškai pašalinti ir po operacijos lieka sutrikusi maitinimosi ar kalbos funkcija;
35.3. įgimtos veido ir kaukolės formavimosi ydos, kai operacijos metu neįmanoma atkurti maitinimosi ar kalbos funkcijos;
35.4. smilkininio apatinio žandikaulio sąnario pakitimai ankilozė, kai operacijos metu neįmanoma atkurti maitinimosi ar kalbos funkcijos;
35.5. būklė sergant piktybiniais navikais:
35.5.1. palaikomosios chemoterapijos metu;
35.5.2. po radioterapijos (dozė daugiau kaip 12 grėjų);
35.5.3. dažnos (daugiau kaip 6 kartus per metus) bakterinės ir virusinės infekcijos;
35.5.4. kifoskoliozė po radioterapijos;
35.6. sunkus difuzinis atopinis dermatitas (SCORAD daugiau kaip 50 balų);
35.7. sunki artropatinė ir/ar generalizuota psoriazė;
35.8. sunki paveldima ichtiozė ar pūslinė epidermolizė;
35.9. kitos retos ligos, sindromai ar būklės, atitinkančios lengvo neįgalumo lygio nustatymo kriterijus.
rieda man sendien asaros ir gyvent nebesinori 
QUOTE(melodija @ 2006 08 13, 12:30)
melodija, viskas praeis ir bus geriau 
laikykis, brangioji, juk zinai, kad viska gali atlaikyti 
