Vaikų cerebrinis paralyžius

Sveikos supermamytes, jus apie delfinus ieskokit info cerebralinis paralyzius ar daug tokiu puslapiuke:)


Draugystė ir meilė – tik jos verčia suktis pasaulį.
Draugystė ir meilė – patys tyriausi jausmai.
Kiekvieną iš mūsų nuolat saugo
Draugystės ir meilės spinduliai.

Tikri draugai – brangiausias turtas,
O meilė jiems – žvaigždė šviesi.
Tegul dega saulė – mūsų draugystė
Ir niekad neužgęsta meilės žvaigždė.

Kiss kolkas guli ligonineje, jos Samantukui plauciu uzdegimas, sake lygtais israsys pirmadieni. Tai gal tada ir prisijungs.

Cia toms kas domisi delfinu terapija...
Tel. nr. 846 490751
Skambinau ir as, norejau savo maziuka itaisyti. Deja mums buvo pasakyta kad negalim. Sake kad tai veiksmingiau vaikiukam su autizmo sindr. O jei su VCP tai tik su lengvesnio lygio. Kadangi maniskis su visiska negalia - mes negalim:( O siaip jei su siuntimu tai ten eiles nerealios, o jei paciai uz viska susimokant - tai be eiles, na tiksliau net ir tokiu "be eiles" tada kai skambinau jau buvo prirasyta pusmeciui i prieki
Siaip ar taip tel.nr parasiau, gal kam pravers

Pas mus irgi visiska negalia, bet dar ir autizmas. Bet kur as ji ten priveziosiu 12m. bernas vos bepakeliu, o ir maziu neturiu kur deti teks apseiti be delfinu

kaip jis jums prie sirdies??


Siūloma patvirtinti naują mokėjimo už socialines paslaugas tvarką

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir teikia Vyriausybei svarstyti nutarimo „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą.

Projekto tikslas – pakeisti mokėjimo už socialines paslaugas tvarką, reglamentuojant mokėjimą už socialines paslaugas pagal naują Socialinių paslaugų įstatymą.

Nauja tvarka reglamentuotų mokėjimo dydžių už įvairias socialines paslaugas (socialinę priežiūrą, dienos globą, ilgalaikę globą, trumpalaikę globą ir pan.) nustatymą. Taip pat būtų įteisintas diferencijuotas mokėjimas už skirtingos rūšies bei skirtingo sudėtingumo socialines paslaugas atskirų socialinių grupių asmenims ir jų šeimoms.

Projekte siūloma, kad mokėjimo už socialines paslaugas dydis būtų nustatomas individualiai ir priklausomai nuo asmens (šeimos) pajamų, o kai būtų teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos – ir nuo turimo turto vertės pinigine išraiška.

Pagal naują mokėjimo tvarką būtų mažinami mokėjimo dydžiai už dienos centre teikiamą socialinę globą bei pagalbą į namus ir didinamas mokėjimo už ilgalaikę globą, teikiamą stacionariose socialinės globos įstaigose (senų žmonių globos namuose, žmonių su negalia globos namuose) dydis. Mokėjimas už dienos globos paslaugas būtų diferencijuojamas priklausomai nuo to, ar asmuo gyvena vienas ar šeimoje bei kokio dydžio pajamos tenka vienam šeimos nariui.

„Šiuo metu už dienos centre teikiamą socialinę globą neįgalus asmuo turi mokėti 50 procentų savo pajamų. Įsigaliojus naujai tvarkai, mokėjimo už šias paslaugas dydis sudarys 20 procentų jo pajamų, jei asmuo yra vienišas ar gyvena šeimoje, kurios vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų (VRP – 165 Lt) trigubą dydį. Ir tik tais atvejais, kai toks asmuo gyvena šeimoje, kurios vidutinės pajamos viršija valstybės remiamų pajamų (VRP – 165 Lt) trigubą dydį, jis mokės 50 procentų savo asmeninių gaunamų pajamų“, - aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio darbo ir socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė.

Pasak jos, tai turėtų skatinti šalies gyventojus aktyviau naudotis nestacionariomis socialinėmis paslaugomis ir visą paslaugų gavimo laikotarpį gyventi savo namuose. Tokios paslaugų formos yra žymiai patrauklesnės ne tik patiems socialinių paslaugų gavėjams, bet ir jų šeimos nariams, kurie prižiūri savo neįgalius, senyvo amžiaus šeimos narius namuose ir dėl to neturi galimybių dalyvauti darbo rinkoje.

Tokias socialines paslaugas kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, pagalba į namus ar paramos šeimai tarnybų teikiamas socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas projekte siūloma teikti nemokamai tiems asmenims ar šeimoms, kurios gauna socialines pašalpas ar kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų (VRP – 165 Lt) trigubą dydį.

Vadovaudamasi nauja tvarka, kiekviena savivaldybė patvirtintų gyventojų mokėjimo už atskiras socialinių paslaugų rūšis tvarką, kurioje būtų nurodytas mokėjimo dydžių nustatymas, atleidimo (visiško ar iš dalies) nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygos ir atvejai, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo ypatumai, pagalbos pinigų mokėjimo sąlygos (pinigai gali būti mokami asmeniui, kad jis susimokėtų už pagalbą, kurią jam suteikia kiti asmenys, kai pagal įvertintą poreikį turėtų būti teikiamos bendrosios arba socialinės priežiūros paslaugos).

Nauja tvarka įsigaliotų nuo 2006 m. liepos 1 d. Ji turėtų būti taikoma asmenims, kuriems socialinės paslaugos bus paskirtos ir pradėtos teikti nuo 2006 m. liepos 1 d. Asmenims, pradėjusiems gauti socialines paslaugas iki 2006 m. liepos 1 d., nauja tvarka būtų taikoma tik tais atvejais, kai mokėjimo už socialines paslaugas dydis pagal iki 2006 m. liepos 1 d. galiojančią tvarką būtų didesnis nei nustatytas naujoje tvarkoje.

Projekte siūloma, kad asmenys, jau pradėję gauti socialines paslaugas iki naujos tvarkos įsigaliojimo, už jas mokėtų pagal ankstesnę tvarką.

as nelabai supratau cia.
Tai jeigu is seimos kas nosr turi gera atlyginima, tai sumazins globos ta mokesti kur apie 400? as nlb supratu palauksiu jusu komentaru, gal ka suprasiu
Papildyta:
jei rimtai nelabai ka supratu, tai jeigu is siemos kas nors uzdirba neblogai tai nuims tuos pinigelius uz globa? kur 400?
palauksiu jusu komentaru gal ka daugiau suprasiu
Papildyta:
ups

Na ir esu ziopla as irgi nieko tolkam ir nesupratau. Gal tu Melodija galetum liaudiskai paaiskinti, ka reiskia moksliski pakeitimai

Nuo liepos 1 dienos didinamos socialinio draudimo ir šalpos pensijos

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teiktam nutarimo projektui, kuriuo siūloma nuo liepos 1 dienos didinti valstybines socialinio draudimo pensijas.


Šiam ministerijos siūlymui, atsižvelgiant į „Sodros“ biudžeto finansines galimybes, yra pritarusi Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba.

Kadangi „Sodros“ biudžeto pajamos per šių metų I ketvirtį buvo didesnės negu planuotos, šiais metais socialinio draudimo pensijų didinimui yra galimybių skirti daugiau lėšų nei pernai.

Vyriausybei pritarus, vidutinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį stažą, padidės daugiau nei 13 procentų, tai yra nuo 455,22 Lt (šių metų kovo mėnesio duomenys) iki 515,36 Lt arba 60,14 Lt.

Taip pat didės bazinė pensija ir einamųjų 2006 metų draudžiamosios pajamos. Bazinė pensija bus didinama 30 litų, t.y., nuo 200 Lt iki 230 Lt, o einamųjų 2006 metų draudžiamosios pajamos – 128 litais (nuo 1084 Lt iki 1212 Lt).

Šie padidinimai palies visus valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjus, t.y. beveik 900 tūkst. žmonių: senatvės pensininkus, išankstinių senatvės pensijų gavėjus, neįgaliuosius, našlaičius. Taip pat padidės ištarnauto laiko ir maitintojo netekimo pensijos bei kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas.

Dėl bazinės pensijos padidinimo senatvės pensijos šių pensijų gavėjams, turintiems būtinąjį stažą, padidės 30 Lt. Netekto darbingumo (invalidumo) pensijos šių pensijų gavėjams, turintiems būtinąjį stažą, padidės: asmenims, netekusiems 75-100 proc. darbingumo (I gr. invalidams), – 45 Lt; asmenims, netekusiems 60-70 proc. darbingumo (II gr. invalidams), – 30 Lt; asmenims, netekusiems 45-55 proc. darbingumo (III gr. invalidams), – 15 Lt. Dalinės senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, paskirtos neturint būtinojo stažo, didės proporcingai asmens įgytam stažui.

Pensijų padidėjimas dėl draudžiamųjų pajamų padidinimo kiekvienam pensijos gavėjui bus labai individualus. Pensijos prieaugis priklausys nuo asmens įgyto stažo ir iki pensijos paskyrimo turėto uždarbio, nuo kurio buvo skaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos.

Taip pat didės naujai skiriamų socialinio draudimo pašalpų ir kitų išmokų, mokamų iš „Sodros“ biudžeto lėšų (ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinės ligos ir pan. atvejais) minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Taip pat padidės valstybinės šalpos išmokos, kurios mokamos iš valstybės biudžeto, tačiau jų dydžiai taip pat siejami su bazine pensija.

Šis bazinės pensijos ir draudžiamųjų pajamų padidinimas iš „Sodros“ biudžeto šių metų antrąjį pusmetį pareikalaus apie 312 mln. litų, o iš valstybės biudžeto – 28 mln. litų. Iš viso pensijų didinimas iš „Sodros“ ir valstybės biudžetų per šių metų II pusmetį pareikalaus apie 340 mln. litų.

Praėjusiais metais nuo liepos 1 d. bazinė pensija didėjo 28 litais, t.y. nuo 172 litų iki 200 litų, o einamųjų 2005 metų draudžiamosios pajamos - 94 litais, t.y. nuo 990 litų iki 1084 litų. Dėl to senatvės pensijos vidutiniškai padidėjo 50 litų.

As maniau, kad tik as nesuprantu ir leidzia istatymus matyt tokius kad nevisi ziopliai suprastu




Vyriausybės ketvirtadienį patvirtinta Mokėjimo už socialines paslaugas tvarka įsigalios nuo šių metų liepos 1 dienos.

Anksčiau nebuvo numatyta galimybė už ilgalaikę socialinę globą nustatyti mokėjimo dydį atsižvelgiant į asmens turtą, nes tokią globą gaunančių asmenų mokėjimo dalis tesudaro tik apie 10 proc. visų išlaikymo išlaidų. Nauja tvarka aiškiau reglamentuos mokėjimą už paslaugas kai kurioms socialinėms grupėms ir šeimoms.

Taip pat detalizuojamos pajamų rūšys, kurios įskaičiuojamos nustatant mokėjimą už socialines paslaugas, apibrėžti mokėjimo šaltiniai ir numatyta asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo procedūra.

Konkrečiau reglamentuojamas mokėjimas už socialinę globą namuose, apibrėžta trumpalaikė socialinė globa ir priežiūra. Iki šiol mokėjimas už socialines paslaugas buvo nustatomas atsižvelgiant į asmens pensiją, dabar įvardijami ir kiti mokėjimo šaltiniai.

Nustačius naująjį Socialinių paslaugų įstatymą atitinkančią tvarką, mokėjimas už socialines paslaugas bus labiau sietinas su jų sudėtingumu ir gavėjo finansinėmis galimybėmis, o ne su tokias paslaugas teikiančios įmonės profiliu. Tikimasi, kad įsigaliojus naujoms nuostatoms bus sudarytos palankesnės sąlygos savivaldybėms ir valstybei organizuoti socialines paslaugas.


man tai neaisku tie kiti mokejimo saltiniai, negi visu seimos nariu pajamos bus skaiciuojamos i kruva ir nuo ju moket reiks uz panele, man tai gaunasi kvailai

Mamulkos,kur atostogaujat su vaikuciais?Gal Monciskese zinote vietele?

Melodija su tais mokejimais visai susipainiojau

Būstų pritaikymas padės neįgaliesiems laisviau judėti
2006-06-21



Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybės posėdžiui pateikė svarstyti nutarimo dėl Būsto pritaikymo žmonėms su negalia 2007-2011 m. programą. Šios programos tikslas - siekti neįgaliųjų savarankiškumo ir socialinės integracijos, tenkinant neįgaliųjų specialiuosius poreikius ir pritaikant neįgaliesiems būstą ir jo aplinką.





Pasak projekto rengėjų, ši programa skirta neįgaliesiems, turintiems judėjimo ir apsitarnavimo buityje sutrikimų ir kuriems nustatytas būsto pritaikymo poreikis, todėl būsto ir jo aplinkos pritaikymas neįgaliesiems padės išspręsti buities ir asmenines problemas ir sudarys sąlygas laisviau judėti, aktyviai dalyvauti ugdymo, profesijos įgijimo procese, darbo rinkoje ne tik žmonėms su negalia, bet ir jų globėjams.

Programa siūloma, kad savivaldybės arba jų įgaliotos institucijos asmenims su labai ryškiais ir ryškiais judėjimo bei apsitarnavimo funkcijų sutrikimais būstui pritaikyti naudotų 80 proc. valstybės biudžeto lėšų ir 20 proc. savivaldybės biudžeto lėšų.

Būsto pritaikymo žmonėms su negalia 2007-2011 m. programos projekte numatoma, kad savivaldybės arba jų įgaliotos institucijos būstui pritaikyti asmenims su vidutiniais judėjimo bei apsitarnavimo funkcijų sutrikimais naudotų 50 proc. valstybės biudžeto lėšų ir 50 proc. savivaldybės biudžeto lėšų, o būsto pritaikymo priemonių vykdymui administruoti (darbo užmokestis, transporto ir ūkinės išlaidos) būtų skiriama 4 proc. šioje programoje reglamentuotam būsto pritaikymui neįgaliesiems iš valstybės biudžeto skirtų lėšų.

Numatoma, kad savivaldybės arba jų įgaliotos institucijoms užtikrintų pritaikant būstą įsigytų brangių įrenginių (liftų, keltuvų ir pan.) apskaitą ir eksploataciją. Šių įrenginių eksploatacijai lėšos būtų skiriamos pagal atskirą sąmatą ir būtų naudojamos: 80 proc. valstybės biudžeto lėšų ir 20 proc. savivaldybės biudžeto lėšų.

Projekto autoriai siūlo, kad neįgaliųjų asociacijoms būsto pritaikymo savivaldybėse priežiūrai ir dalyvavimui komisijų darbe (darbo užmokesčiui, transporto išlaidoms) būtų skiriama 3 proc. šioje programoje reglamentuotam būsto pritaikymui neįgaliesiems iš valstybės biudžeto skirtų lėšų. Įgyvendinant šią programą, bus didesnės galimybės patenkinti neįgaliųjų poreikius būstui pritaikyti, savivaldybės jaus didesnę atsakomybę už šios neįgaliųjų problemos sprendimą.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos bus panaudojamos racionaliau ir jų skiriama bus žymiai daugiau. Svarbiausia, kad vis daugiau neįgaliųjų taps savarankiškesni, galės mokytis, dirbti ir gyventi pilnavertį gyvenimą“, - sako Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė.

Programai įgyvendinti iš valstybės biudžeto prireiks: 2007 m. – 3000 tūkst. Lt, 2008 m. - 4330 tūkst. Lt, 2009 m. – 4875 tūkst. Lt, 2010 m. – 5400 tūkst. Lt, 2011 m. – 5955 tūkst. Lt.

Papildomą informaciją teikia Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė, tel. 2664261.




Naujojo Socialinių paslaugų įstatymo naujovės
2006-06-22


Nuo liepos pirmosios įsigaliosiantis naujasis Socialinių paslaugų įstatymas laikomas vienu visuomeniškiausių įstatymų, padėsiančių labiausiai socialiai pažeidžiamoms grupėms – tai seneliams, žmonėms su negalia, be tėvų globos likusiems vaikams, socialinės rizikos šeimoms.

Kaip šis įstatymas pakeis socialines paslaugas gaunančių žmonių gyvenimą, pasakoja viena jo rengėjų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio darbo ir socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė.

- Kokios naujovės laukia socialines paslaugas gaunančių žmonių ir jų šeimos narių nuo liepos pirmosios?
Didžiausias šio įstatymo privalumas – tai pasikeitęs požiūris ne tik į socialinės paslaugos reikalingą žmogų, bet ir į jo šeimos narius. Iki šiol šeimos nariai nesulaukdavo tinkamos valstybės paramos - jeigu dėl socialinių paslaugų įvairovės stygiaus jie priversti namuose prižiūrėti neįgalius tėvus – tai nėra pati geriausia išeitis nei žmonėms, nei valstybei. Kur kas naudingiau, kad šie žmonės dirbtų, mokėtų mokesčius, o valstybė už tuos mokesčius organizuotų tinkamą socialinę priežiūrą.

Įsigaliojus įstatymui turintys vaikų ir su jais gyvenantys senyvi ar neįgalūs žmonės turės tokias pat galimybes gauti jiems būtinąją valstybės pagalbą kaip ir tie, kurie yra vieniši.

Naujuoju Socialinių paslaugų įstatymu siekiama skatinti socialinių paslaugų įvairovę ir didinti jų prieinamumą visiems. Civilizuotam pasaulyje be ilgalaikės socialinės globos stacionarioje globos įstaigoje egzistuoja be galo daug kitų, žymiai patrauklesnių žmonėms bei jų šeimos nariams, socialinių paslaugų formų, kurias būtina plėtoti ir populiarinti. Tai savarankiško gyvenimo namai, socialinė globa į namus, dienos socialinės globos centrai ir kiti. Šios formos lietuviams dar nėra labai gerai žinomos.

Įstatyme nemenkas dėmesys skiriamas ir socialinių paslaugų kokybės užtikrinimui. Pavyzdžiui, tiek apskrities, tiek savivaldybės pavaldumo, tiek nevyriausybinės ar privačios socialinės globos įstaigos ar personalinės įmonės norėdamos teikti socialinę globą nuo 2010 m. turės įgyti licencijas. Kiekvienas Lietuvos gyventojas, gaunantis socialinę globą ar jo šeimos nariai, artimieji, rūpintojai, globėjai turės galimybę apie netinkamai teikiamą socialinę globą pranešti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuris kontroliuos šių paslaugų kokybę.

- Žmonės nuogąstauja, jog, norėdami patekti į valstybės išlaikomus globos namus turės kas mėnesį sumokėti tam tikrą procentą nuo savo turto?


Suprantama, kad valstybė negali finansuoti visų šalies gyventojams reikalingų socialinių paslaugų. Socialinės paslaugos stacionariose įstaigose didžiojoj daly visų civilizuotų pasaulio šalių buvo ir yra mokamos. Stacionarioje socialinės globos įstaigoje asmuo gauna visapusišką globą – stogą virš galvos, maitinimą, vaistus, medicininę ir socialinę priežiūrą, dažnu atveju ten yra užtikrinamas ir jo laisvalaikis, todėl nemokėti už tai būtų neteisinga tų senyvo amžiaus žmonių, kurie gyvena savo namuose ir iš savo pensijos moka komunalinius mokesčius, perka maistą, vaistus, atžvilgiu.

Lietuvoje socialinė globa ir prieš šią tvarką buvo mokama. Mokėjimo dydis priklausė nuo asmens gaunamų pajamų. Naujoje mokėjimo tvarkoje numatyta nustatant mokėjimo dydį už ilgalaikę socialinę globą atsižvelgti ir į asmens turtą. Tačiau toks turtas bus įkainojamas tik tuo atveju, kai žmogui bus nustatoma ilgalaikės globos būtinybė ir jis bus apgyvendinamas stacionarioje globos įstaigoje. Beje ir tuomet dar esama išlygų – jeigu bute ar name gyvena keli žmonės, o stacionarioje globos įstaigoje apgyvendinamas tik vienas iš jų, turtas nebus apskaitomas. Tad mokėjimo nuo nekilnojamojo turto dydis bus skaičiuojamas tik vienišiems asmenims.

Valstybė turi užtikrinti būtinąją socialinę pagalbą pirmiausiai nepasiturintiems asmenims. Tuo paremta visa socialinės apsaugos filosofija. O turtingi žmonės turėtų būti raginami naudotis privačiomis paslaugomis. Tad naujoji tvarka pirmiausiai ir yra orientuota į tuos, kurie yra reikalingi pagalbos, bet neturi lėšų tą būtinąją pagalbą nusipirkti.

Šiuo metu už gyvenimą stacionarioje socialinės globos įstaigoje mokama nedaugiau 2 bazinių pensijų dydžio (400 Lt) mokestis. Nesvarbu ar esi milijonierius ar vargšas. Galimybių, kad ir žmogui ar jo suaugusiems vaikams sutinkant, mokėti daugiau nėra. Daugeliu atveju senas žmogus prieš apsigyvendamas senelių globos namuose savo turtą užrašo savo vaikams. Ir nors mūsų Konstitucijos 38 str. yra numatyta vaikų pareiga globoti savo tėvus senatvėje, daugelis vaikų naudojasi ta situacija, kad už jį tai padaro valstybė. Kita vertus, suprantama ir šių vaikų situacija – persikelti senus tėvus pas save ir savo namuose prižiūrėti dažnas galimybių neturi – reikia duoną uždirbti, o teisinio mechanizmo kaip padengti didesnę valstybinės globos išlaidų dalį nėra. Be to, vadovaujantis Civilinio kodekso 3.205 str. pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis realizuojama vaikams mokant išlaikymą tik esant vaikų ir tėvų susitarimu, arba pagal pačių tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. Valstybė tokios teisės paduoti ieškinį galimybės neturi.

Be to, daugelyje pasaulio šalių šioje srityje vyrauja privatūs teikėjai. Mūsų šalyje esant tokiai situacijai, kai į valstybės ar savivaldybės senelių globos namus keletą mėnesių palaukus eilėj gali patekti bet kas ir už simbolinį mokestį, neskatina gyventojų naudotis privačių globos namų paslaugomis. O ir tų privačių įstaigų dėl tos pačios priežasties nėra.

Nauja mokėjimo tvarka turėtų paraginti tėvus ir suaugusius jų vaikus ar vaikaičius tartis dėl galimybių padengti dalį jų išlaikymo senelių globos namuose išlaidų. Naujojoj mokėjimo tvarkoj numatyta, kad mokėjimo šaltinis nebūtinai turi būti pačio paslaugų gavėjo pajamos, ar turtas, išreikštas pinigais. Juo gali būti ir suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, turto nuomos pajamos, kurios naudojamos nustatyto mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti. Tad seni tėvai nebūtinai turi parduoti savąjį nekilnojamąjį turtą tam, kad susimokėtų už ilgalaikę socialinę globą.

Svarbu pabrėžti tai, kad asmens finansinės galimybės galimybėms gauti visas socialines paslaugas ar patekti į senelių globos namus tikrai neturės įtakos. Socialinių paslaugų poreikį asmeniui nustatys socialiniai darbuotojai pagal patvirtintas metodikas vertindami žmogaus fizinį ir socialinį savarankiškumą, turimą negalią ir kt. atskirai nuo asmens finansinių galimybių vertinimo savivaldybėje.

- O kaip yra kitose Europos šalyse, kokia tvarka ten seneliai ar neįgalieji moka už gyvenimą valstybės išlaikomuose globos namuose?

Na pavyzdžiui Anglijoje senelis už ilgalaikę socialinę globą moka 80 proc. savo pajamų. Vertinamas ir jo turtas bei santaupos nuo 16 000 svarų. Šalies municipalitetas nusprendžia ar laikyti globos namų gyventojo namus vertingu turtu. Municipalitetas gali parduoti namą ir padengti savo teikiamų paslaugų išlaidas.

Lenkijoje - jei asmens pajamos (ar vidutinės vieno šeimos nario pajamos, tame tarpe ir bendrą namų ūkį vedančių suaugusių vaikų) ar turtas yra didesni nei nustatyta valstybės turto ir pajamų riba, senelis turi mokėti visą socialinių paslaugų kainą. Jei jis turi turto, savivaldybė gali sudaryti sutartį su būsimais turto paveldėtojais pagal įstatymą (žmona, vaikais ir kt.) dėl įpareigojimo padengti visą ilgalaikės globos seneliui kainą.

Mokėjimo už ilgalaikę globą ir slaugą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turimą turtą ir Vokietijoje bei Slovakijoje. Kai kuriose šalyse nustatoma maksimali riba iki kurios asmuo turi mokėti. Pavyzdžiui Norvegijoje asmenys turi padengti iki 95 proc. visos ilgalaikės socialinės globos kainos. Islandijoje asmenys už ilgalaikę socialinę globą moka ne daugiau nei 1891 eurų per mėnesį.

Austrijoje, Portugalijoje asmens mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis paskaičiuojamas atsižvelgiant ne tik į asmens pajamas, bet ir artimųjų, t.y. potencialių paveldėtojų pagal įstatymą, pajamas. Danijoje, Slovėnijoje mokėjimo už ilgalaikę globą ir slaugą dydis priklauso nuo bendros asmens finansinės situacijos.

- Ar mūsų žmonėms reikės samdyti turto vertintojus, kurie įvertintų jų turtą?

Ne, senyvo ar neįgalaus žmogaus finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertins savivaldybės. Informaciją apie pagrindines asmens gaunamas pajamas, tokias kaip pensijos ar kitos pensijų išmokos, valstybinės šalpos išmokos, savivaldybė surinks pati. Duomenys apie asmens turimus statinius, žemę iš Registrų centro taip pat atkeliaus tiesiai į savivaldybes. Žmogui pačiam rūpintis šių duomenų surinkimu, juo labiau savo turto vertinimu tikrai nereikės. Beje, savivaldybės socialiniai darbuotojai šiais klausimais žmones konsultuos bei patars kaip žmogui geriau elgtis vienu ar kitu atveju.

- Kas, kiek ir už kokias socialines paslaugas turės mokėti ir kada jos bus teikiamos žmogui nemokamai?

Už socialinę priežiūrą – tai yra pagalbą į namus neįgaliesiems ar senyvo amžiaus asmenims, neįgaliųjų, socialinės rizikos šeimų socialinių įgūdžių ugdymą dienos centruose, pagalbą šeimai tarnybose žmonės mokės iki 20 procentų savo gaunamų pajamų.

Už dienos socialinę globą į namus ar dienos socialinės globos centre neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims mokėjimo dydis negalės viršyti 20 proc. žmogaus pajamų.

Jeigu žmogus gauna socialinę pašalpą arba jo pajamos yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė priežiūra jam bus teikiama nemokamai. Beje savivaldybės turės teisę atleisti žmogų nuo mokėjimo už socialines paslaugas ir kitais atvejais.

Iki 50 proc. asmens mėnesio pajamų teks mokėti tuomet, jei jo šeimos vidutinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui yra didesnės už trigubą valstybės remiamų pajamų dydį (šiuo metu 495 Lt).

Už trumpalaikę socialinę globą, kuri savo turiniu yra panaši ilgalaikei globai, tačiau skiriasi nuo jos teikimo trukme (pav. 30 dienų per mėnesį teikiama trumpalaikė socialinė globa senelių globos namuose) socialinės globos įstaigoje ar namuose visi suaugę asmenys mokės ne daugiau nei 80 proc. savo pajamų. Turtas šiuo atveju taip pat nebus apskaitomas.

Už ilgalaikę socialinę globą stacionarioje socialinės globos įstaigoje suaugęs asmuo per mėnesį mokės iki 80 proc. savo pajamų ir turtas nebus apskaitomas, jei to turto vertė bus mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Ir tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakaks sumokėti už šią globą arba asmens turimas turtas (arba 12 mėn. iki kreipimosi turėtas turtas) viršys nustatytąjį normatyvą, asmens mokėjimo dydis per mėnesį padidės vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Turto vertės normatyvas bus skaičiuojamas dauginant asmens gyvenamosios vietos vidutinės nekilnojamo turto rinkos vertę iš 12 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto.

Žmonės turėtų žinoti, kad turto vertė bus nustatoma ne pagal tuo metu egzistuojančias nekilnojamojo turto rinkos kainas, bet pagal vidutines nekilnojamojo turto rinkos kainas patvirtintas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti.

Visais atvejais mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis negalės būti didesnis nei tos globos kaina (šiuo metu vieno senelio išlaikymas globos namuose kainuoja nuo 600 iki 1100 Lt).

- Pagal ką bus nustatomi mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai?


Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į socialinių paslaugų rūšį ir asmens gaunamas pajamas. Be to, numatyta, kad tais atvejais kai žmogus gyvena šeimoje, jo mokėjimo dydis už visas paslaugas, išskyrus trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą, diferencijuojamas atsižvelgiant ir į tos šeimos finansines galimybes. Pavyzdžiui, jeigu keturių asmenų šeimoje auga 2 nepilnamečiai vaikai, ir vienas jų lanko neįgaliųjų socialinės globos centrą ir visų keturių šeimos narių vidutinių pajamų kiekvienam tenka mažiau nei mažesnės už trigubą valstybės remiamų pajamų dydį (495 Lt) , t.y. šios šeimos mėnesio pajamos yra mažesnės nei 495 Lt x 4 = 1980 Lt, tai šeimai mokėti už vaiko socialinės globos centro lankymą mokėti nereikės.

- Kokios socialinės paslaugos ir kam bus teikiamos nemokamai?


Asmenims, kurių pajamos (ar vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už trigubą valstybės remiamų pajamų dydį, visos bendrosios paslaugos (informavimas, konsultavimas, sociokultūrinės paslaugos, tarpininkavimas, maitinimo organizavimas labdaros valgyklose, aprūpinimas drabužiais, transporto organizavimas, asmens higienos paslaugų organizavimas ir kt.), socialinė priežiūra (pagalba į namus senyvo amžiaus asmenims, neįgaliesiems, socialinių įgūdžių ugdymas dienos centruose vaikams, pagalbos šeimai tarnybose ir kt.) nuo liepos 1 d. bus teikiamos nemokamai.

Visiems, nepriklausomai nuo finansinių galimybių, nemokamai teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos.

Savivaldybėms rekomenduojama nustatyti, kad krizių atvejais, kai asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa iki 30 d. būtų teikiama nemokamai.

Socialinė globa nemokamai teikiama ir likusiems be tėvų globos vaikams ir socialinės rizikos vaikams.

Be to, savivaldybei paliekama teisė savivaldybės institucijos nustatyta tvarka pasitvirtinti ir kitus atvejus kai asmenys nuo mokėjimo už bet kurias paslaugas bus atleidžiami ar mokėjimo dydis bus sumažintas.

- Ar naujajame įstatyme atsirado naujų socialinių paslaugų rūšių?


Naujuose Socialinių paslaugų įstatymo poįstatyminiuose teisės aktuose numatyta plačiai ES šalyse taikoma alternatyvi stacionariai globai socialinės priežiūros seniems žmonėms forma – apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose. Šiuose namuose senyvo amžiaus asmenys pagal galimybes savarankiškai tvarkosi savo buitį (gaminasi maistą, moka už komunalines išlaidas), tik iš dalies padedant socialiniam darbuotojui ar kitam specialistui. Naujoje mokėjimo tvarkoje numatyta, kad už šią paslaugą asmenys moka tik iki 20 proc. savo pajamų. Jų turtas – nėra apskaitomas.

Naujame įstatyme atsiranda ir nauja paslaugų rūšis – socialinė globa asmens namuose. Iki šiol turėjome tik pagalbą į namus, kuri buvo orientuota tik buitinę pagalbą namuose. Naujoji socialinė globa į namus ateityje apims kompleksinę nuolatinę priežiūrą, kurią teiks ne tik socialinis darbuotojas, bet ir kiti specialistai.

Atsiranda ir dar viena nemažiau aktuali visuomenei paslauga, vadinamoji „atokvėpio“ paslauga šeimos nariams - trumpalaikė senyvo amžiaus asmenų ar neįgalių asmenų socialinė globa. Šia paslauga ateityje galės pasinaudoti šeimos nariai, globėjai laikinai dėl tam tikrų priežasčių negalintys prižiūrėti savo artimųjų, kuriems reikalinga globa.

Visa tai turėtų paskatinti senyvo amžiaus asmenis ir jų šeimas naudotis jiems efektyvesnėmis paslaugomis. Šios formos turėtų sudaryti lankstesnes galimybes ir šeimos nariams derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Šiuo metu poreikis tokioms paslaugoms yra ypač išaugęs. Ne paslaptis, kad daugelis šeimų šiuo metu naudojasi privačių slaugytojų, auklių į namus paslaugomis, nes tokių paslaugų poreikis šiuo metu nėra tenkinamas.

Žmogaus apgyvendinimas senelių globos namuose turėtų būti kraštutinis atvejis. Prieš tai turėtų būti išbandytos visos kitos paslaugų formos. Daugelyje Europos šalių senelių globos namuose gyvena tik sunkias negalias turintys ar vieniši žmonės. Savarankiškesni mieliau renkasi savarankiško gyvenimo namus. Manau, kad tos formos, kurias numato naujasis įstatymas ateity ir lietuviams turėtų tapti labiau priimtinos.

- Kas keisis tiems žmonėms, kurie jau gauna socialines paslaugas?


Nauja mokėjimo tvarka bus taikoma tik naujai nuo liepos 1 d. pradėjusiems socialines paslaugas gauti asmenims. Tiems, kurie pradėjo gauti paslaugas iki liepos 1 d. bus taikoma senoji tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai mokėjimo dydis iki 2006 m. liepos 1 d. pagal galiojusius teisės aktus buvo didesnis, nei numatyta naujoje tvarkoje. Pagal naują tvarką bus peržiūrimi ir sumažinami mokėjimo dydžiai dabartiniams pagalbos į namus gavėjams, dienos centrų lankytojams ir kitiems.

Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Dalia Milkevičienė


Nuo liepos 1-osios didinamos socialinio draudimo ir šalpos pensijos
2006-05-31

Vyriausybė nutarė nuo liepos 1 dienos didinti valstybines socialinio draudimo pensijas.

Vidutinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį stažą, padidės daugiau nei 13 procentų, tai yra nuo 455,22 litų (šių metų kovo mėnesio duomenys) iki 515,36 lito, arba 60,14 lito.

Nutarta didinti bazinės pensiją ir einamųjų 2006 metų draudžiamąsias pajamas. Bazinė pensija didinama 30 litų, arba nuo 200 litų iki 230 litų, o einamųjų 2006 metų draudžiamąsias pajamos - 128 litais (nuo 1084 lito iki 1212 lito).

Šiuos padidinimus pajus visi valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjai, o tai beveik 900 tūkst. žmonių: senatvės pensininkai, išankstiniai senatvės pensijų gavėjai, neįgalieji, našlaičiai. Taip pat padidės ištarnauto laiko ir maitintojo netekimo pensijos bei kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas.

Pensijų padidėjimas dėl draudžiamųjų pajamų padidinimo kiekvienam pensijos gavėjui bus individualus. Pensijos prieaugis priklausys nuo asmens įgyto stažo ir iki pensijos paskyrimo turėto uždarbio, nuo kurio buvo skaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos.

Netekto darbingumo (invalidumo) pensijos šių pensijų gavėjams, turintiems būtinąjį stažą, padidės: asmenims, netekusiems 75-100 proc. darbingumo (I gr. invalidams), - 45 litais, asmenims, netekusiems 60-70 proc. darbingumo (II gr. invalidams), - 30 litų, asmenims, netekusiems 45-55 proc. darbingumo (III gr. invalidams), - 15 litų. Dalinės senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, paskirtos neturint būtinojo stažo, didės proporcingai asmens įgytam stažui.

Taip pat didės naujai skiriamų socialinio draudimo pašalpų ir kitų išmokų, mokamų iš "Sodros" biudžeto lėšų (ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinės ligos ir pan. atvejais) minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Taip pat padidės valstybinės šalpos išmokos, kurios mokamos iš valstybės biudžeto, tačiau jų dydžiai taip pat siejami su bazine pensija.

Šis bazinės pensijos ir draudžiamųjų pajamų padidinimas iš "Sodros" biudžeto šių metų antrąjį pusmetį pareikalaus apie 312 mln. litų, o iš valstybės biudžeto - 28 mln. litų. Iš viso pensijų didinimas iš "Sodros" ir valstybės biudžetų per šių metų II pusmetį pareikalaus apie 340 mln. litų.

Praėjusiais metais nuo liepos 1 dienos bazinė pensija didėjo 28 litais, nuo 172 litų iki 200 litų, o einamųjų 2005 metų draudžiamosios pajamos - 94 litais - nuo 990 litų iki 1084 litų. Dėl to senatvės pensijos vidutiniškai padidėjo 50 litų.