ET pareigūnai palankiai vertina Lietuvos pažangą smurto prieš moteris šeimoje bei senyvo amžiaus žmonių priežiūros srityse
Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaro biuro nariai, vertindami Lietuvos pažangą pagal dar 2003 m. ET Žmogaus teisių komisaro A.Gil-Robleso ataskaitoje pateiktas rekomendacijas Lietuvai, palankiai įvertino šalies pažangą senyvo smurto prieš moteris šeimoje bei amžiaus žmonių ir žmonių su protine negalia priežiūros srityse, už kurias atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Žmogaus teisių komisaro ataskaitoje buvo siūlyta sudaryti nacionalinį planą, skirtą kovai su smurtu šeimoje. Sudaryta darbo grupė pateikė valstybinėms institucijoms Valstybinę smurto prieš moteris mažinimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių plano projektą, kuris turėtų būti pradėtas įgyvendinti nuo 2007 m. pradžios.
Šios strategijos prioritetinės kryptys: teisinės bazės tobulinimas smurto prieš moteris mažinimo srityje, smurto prieš moteris šeimoje situacijos analizė, kompleksinės pagalbos smurto prieš moteris šeimoje aukai teikimas (saugus prieglobstis, neatidėliotina medicininė pagalba, psichologinė aukų reabilitacija, teisinės konsultacijos ir kt.), poveikio priemonių smurtautojams taikymas bei smurto prieš moteris šeimoje prevencija, smurto aukų informavimas, švietimas.
Taip pat smurto šeimoje mažinimas apima ir Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių programos įgyvendinimo priemones. Įgyvendindama šios programos priemones Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau nuo 2004 m. remia nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus kompleksinei pagalbai smurto prieš moteris aukoms. Kasmet konkursui pateikiama vis daugiau savivaldybių rekomenduotų projektų, kuriais siekiama suteikti smurto prieš moteris aukoms būtinų neatidėliotinų paslaugų kompleksą - laikiną saugų būstą, maitinimą, teisines, psichologines konsultacijas. 2004 m. paremta 10 socialinės pagalbos smurto prieš moteris šeimoje aukoms projektų, 2005 m. - 12, o 2006 m. - jau 20 projektų.
Be to, įgyvendinant šią programą pakeistas baudžiamasis kodeksas, sudarant teisines prielaidas izoliuoti smurtautoją nuo nukentėjusios šeimos, t.y. namus turi palikti smurtautojas, o ne auka.
Kita svarbi Žmogaus teisių komisaro ataskaitoje siūlyta rekomendacija - numatyti priemones, skirtas senyvo amžiaus žmonių ir žmonių su protine negalia priežiūros gerinimui, įtraukiant priežiūros centrų rekonstrukciją ir plėtrą.
Per pastaruosius 5 metus sparčiai išaugo nestacionarių socialinių paslaugų gavėjų skaičius. Nestacionarių socialinių paslaugų gavėjų dalis, lyginant su stacionarių socialinių paslaugų gavėjais, šiuo metu sudaro beveik 80 proc., kai tuo tarpu 2000 m. jų buvo tik apie 48 proc.
Nestacionarių socialinių paslaugų plėtrai didelę įtaką turėjo Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programa, kurią ministerija įgyvendina jau nuo 1998 m. Šios programos tikslas - gerinti socialinių paslaugų infrastruktūrą bendruomenėse, skatinant geros kokybės socialinių paslaugų teikimą, didinti jų prieinamumą socialinės rizikos šeimoms ir vaikams, neįgaliesiems, seniems žmonėms.
Per aštuonerius metus programai vystyti skirta daugiau nei 34,5 mln. litų, kurie buvo skirti socialinių paslaugų įstaigų rekonstrukcijos, remonto darbams. Per 1998-2005 m. laikotarpį iš viso buvo finansuota per 160 socialinių paslaugų įstaigų plėtros projektų.
Numatoma inicijuoti ir naujos 2007-2009 m. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programos parengimą bei įgyvendinimą.
Nestacionarių socialinių paslaugų plėtra senyvo amžiaus asmenims ir asmenims su negalia remiama ir panaudojant Europos regioninės plėtros fondo lėšas. Įgyvendindama šią priemonę, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Centrine projektų valdymo agentūra vykdo projektų atrankos konkursus bei teikia finansinę paramą projektams, numatantiems socialinių paslaugų infrastruktūros skirtumų savivaldybėse ir regionuose mažinimą bei nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros bendruomenėse plėtrą. 2005-2006 m. buvo finansuoti 24 projektai, kuriuose numatomas dienos centrų steigimas senyvo amžiaus asmenims bei asmenims su negalia už 38,17 mln. litų.
Šiuo metu rengiant naujas rėmimo iš Europos regioninės plėtros fondo kryptis 2007-2013 metams, į remiamas veiklas taip pat numatoma įtraukti nestacionarių socialinių paslaugų įstaigų plėtrą.
2004 m. stacionarios globos namuose gyveno 4,8 tūkst. gyventojų. Maždaug tiek pat senų žmonių (4,3 tūkst.) gauna pagalbos namuose paslaugas. Didėja ir savivaldybių senelių globos namų skaičius. 1991 m. veikė 3 savivaldybių globos įstaigos, o 2004 m. savivaldybėse veikė jau 55 senelių globos namai. Šiuo metu stacionarios globos paslaugos seniems žmonėms teikiamos 56 savivaldybėse. Lietuvoje veikia 36 bendruomenės centrai ir dienos centrai seniems žmonėms.
Suaugusiųjų su proto negalia stacionariose socialinės globos įstaigose 2004 m. gyveno 5,3 tūkst. gyventojų. 5 savivaldybėse įsteigti savarankiško gyvenimo namai, juose gyvena apie 100 gyventojų. Pagalbos namuose paslaugas gavo 4,4 tūkst. neįgaliųjų bei jų šeimų. Dienos globos paslaugas neįgaliems vaikams ir suaugusiems teikė 85 dienos centrai. Šiuose centruose paslaugos teikiamos net 23 tūkst. neįgaliųjų, kai tuo tarpu 2000 m. tokių neįgaliųjų buvo 10 kartų mažiau.
Tikimasi, kad nestacionarių socialinių paslaugų plėtrai ir socialinės pagalbos prieinamumo senyvo amžiaus asmenims ir asmenims su negalia didinimui įtakos turės ir naujas Socialinių paslaugų įstatymas, priimtas šių metų sausį. Nuo 2007 m. numatoma savivaldybėms skirti valstybės biudžeto dotacijas asmenų su sunkia negalia socialinei globai teikti. Tai turėtų skatinti savivaldybes ieškoti pažangesnių ir pigesnių nei stacionari globa asmenims su proto negalia ar senyvo amžiaus asmenims paslaugų teikimo formų.
