Tiesą sakant dar kartais pasitaiko tokių porų, kurios puikiai sutaria. Žmonos turinčios getus vyrus, vaikus, gerą gyvenimą, tokios moterys pastebėjau ieškosi meilužių. Net nemoku nusakyt savo nuomonės. Turbūt dauguma gal kiek ir įsižeis, bet JEIGU KLYNAS UŽSIDEGĖ, tai nieks to NEUŽGESINS.
Va, mano pažįstamas turi žmoną. Jis ją taip myli.

, kad pagatavas ir šūdus jos suvalgyt.

, na bet čia tik juokauju. Žinau, koks jis geras žmogus, koks jis nerealus, koks supratingas, mielas, užjaučiantis ir visoks koks, nuostabus vyras. Jis man patiko ..., labai patiko. Tuo metu jau buvau ženota, turėjau dukrelę. Vyras mano buvo irgi geras žmogus, bet tiesą pasakius nė iš tolo neprilygo mano pažįstamui. Taip jo norėjau. Norėjau jo prisilietimų, bučinių, glamonių, jau kūriau visokius, įsivaizduojamus ir nebūtus dalykus, naktimis jį sapnavau. Jis to net nežinojo, nežinojo, kaip dėl jo esu pakvaišus. Norėjau, kad jis būtų man daugiau nei "pažįstamas" ar draugas, norėjau, kad jis būtų mano vienos. Tai viso labo buvo tik noras. Jis man tik PATIKO, o aš jo nemylėjau. Jis turėjo žmoną, kelis vaikus. Todėl, atsižvelgdama į tai kad ir aš vedus, turiu vyrą, dukrą ir į tai jog jis taip pat vedęs, turi žmoną, kelis vaikus- aš nieko nedariau. Nesistengiau jo vilioti, nes žinojau, kad namuose pas mane manęs laukia mylinti šeima ir viskas ko reikia laimingam gyvenimui. Tai viso labo buvo tik noras, kuris su laiku praėjo. Džiaugiuosi, kad sugebėjau susivaldyti ir iki šiol viskas gerai, niekas iš mano šeimos apie tai nežino. Labai džiaugiuosi, kad neišdaviau savo vyro, jis man per daug brangus. Vėliau mano "draugą" išdavė jo žmona.

, su kitu vyru.

Jis išleido ją dainuoti, giedoti į Bažnyčios chorą ir ji netgi ten sugebėjo susirasti naująjį kavalierių. Išdavė jį. Jis man skundėsi; "Jolita, o, kad tu žinotum kaip aš ją myliu. Aš ją Dievinu. Ji man brangiausia Pasaulyje, niekada negalėčiau jos į nieką iškeisti. Ji mane išdavė, to iš jos tikrai nesitikėjau." Jis dar ilgai, ilgai sielvartavo, verkė jis netgi MALDAVO, jos, kad ji pasiliktų su juo, sakė, kad atleis už išdavystę. Jinai jį paliko, be jokio pasigailėjimo. Vaikai dabar auga su juo, naujos moteries jis neturi. Vienas augina vaikus, sekasi jam nelabai gerai, o jaunas vyras, galėtų ką nors ir susirast.
Va, vien todėl, aš nekenčiu moterų, kurios išduoda savo vyrus, susiranda meilužį. O gal Jūs, mamytės, galėtumėt man paaiškint kam to reikia?, kam reikia meilužio?, kad gerai pamylėtų ant stalo?, kad ilgesnį agurką turi? Aš "žalia" ir nesuprantu, paaiškinkit man. Būčiau dėkinga.