Na jei buriam is kavos tirsciu, dar viena versija pametesiu. Vyras ir temos autore myli vienas kita. Jauni yra, vyras itakotas is salies, o gal ir pats nusprende, cia jau ne labai svarbu kokios priezastys, svarbu faktas - paslydo, buvo neistikimas. Autore suzinojo, tai ja iskaudino. Prasidejo ambiciju karai, jai pasipainiojo, ar pats jai isipainiojo tarp koju virsininkas. Autores gyvenimelis susibalamutijo, rodos ir atkersijo, kaip ir galima meskeres vynioti, bet sefas kol kas visom isgalem jos nepaleidzia. Per laika ji kaip ir pajuto kaifa intymiai bendraudama su sefu. Vyras jaucia, kencia, prizuri vaika, kai zmona pramogauja, neva dirba su darbdaviu. Bando sukelti zmonos pavyda, kad atkreiptu demesi i save, o gal is kersto-principo jai atsilygina tuo paciu. Taigi, pasaka be galo ir be krasto. Istorijos baigties variantai.
1. Autore meta darba ir grizta i seima, vienas kitam atleidzia paklydimus ir visi laimingai gyvena.
2. Toliau vyksta ambiciju, kersto karai, taso vienas kitam nervus iki skyrybu.
3. Del temos autores virsininkas pameta galva ir ja veda.
4. Temos autore issiskiria ir tampa ilgalaike virsininko meiluze.
5. Virsininkas perdega, temos autore praranda vyra ir meiluzi.
6. Virsininkas perdega, temos autore grizta i seima,
vyras jai atleidzia.
7. Vyras ir autore lieka seimoje, oficialiai susitaria, kad toleruos meiluzius ir toliau kopineja medu su kitais partneriais, nepamirsdami pasidalinti vienas su kitu patirtimi ir ispudziais, paivairindami vienas kito seksualini gyvenima seimynineje lovoje.
8. Temos autore isbraukia is savo gyvenimo abu vyrus ir pradeda viska is naujo.