Psisijungiau po tiek laiko ir nustėrau. Moteriškaitės vis plaka liežuviais, kad net skiedros laksto:)
Sena šita istorija, gal net sprendimai padaryti. Iš savo varpinės pasakysiu taip: nereikia skirtis su vyru tol, kol nesi 1000 proc. tikra dėl to, kad nesigaikėsi savo sprendimo ateityje. Ir niekas jokių garantijų neduoda. VYRAI nori sekso, dažnai jie meluoja, fantazuoja, žada aukso kalnus, kad tai gautų. Kartais net patys tiki tuo, ką šneka. Esu tai patyrusi. Yra tikrų specų, mokančių priburti, o mes durnos tikim. Moterys prisipažįsta vyrams apie savo neištikimybę, kerta iš peties, o meulužis, žiūrėk, ir dingsta, nes jam nieko kito apart sekso ir nereikėjo...
IŠbandykite vyruką. Būdų daug kiekviena randa savo. Rasite ir jūs, jei dar neradote.
Būna ir kitaip. Žmonės vis dar skiriasi ir tuokiasi iš naujo. Iš meilės, iš aisros, iš kvailumo... Nežinau. Man (mums) pavyko. Net bijau nubaidyti savo laimę, bijau garsiai sakyti, kad esu laiminga.
Tokia laiminga, kad ilgai nereikėjo nieko, tik jo akių ir kūno, jo žodžių, jo kvapo, jo buvimo šalia...
Aistra tikrai gali nurauti stogą. Tai labai svarbu, to nesuvaidinsi. GALI PRISIVERSTI MYLĖTIS SU VYRU, BET MYKĖTI, NORĖTI JO - NE. Kai aistros šeimoj neber - pakvimpa skyrybomis. Trečias žmogus tvirtos šeimos nesugriaus niekada, esu įsitikinusi.
Ir dar. Antrosios santuokos laimės kaina yra labai didelė. net neįsivaizdavau kokia didelė. Kartais būna labai labai sunku.
Turėti meilužį yra įdomu, romantiška, žavu. Kasdienybė santuokoje viską sudėlioja į savo vietas. Norint gyventi įdomiai, geriau turėti aistringą meilužį ir patikimą vyrą

Juokauju, o gal ir ne.