Sveikos

Ir sveiki, nes matau, ir vyrų čia kartais apsilanko
Besimokydama vairuoti daug skaičiau šią temą, radau čia nemažai patarimų, todėl pagalvojau, gal kam bus naudinga ir mano patirtis

Regitrą įveikiau iš trečio karto. Bet... pirmus du kartus nepavyko per mano žioplumą, pasimetimą ir neapgalvotą, skubotą sprendimų priėmimą. Žinoma, lengva sakyti, nepasimesk, kai baisu taip, kaip nebuvo per egzaminus universitete, net gimdant tikrai taip baisu nebuvo

Tačiau, kai žvelgiu atgal, suprantu, kad jei iškyla bent menkiausia abejonė, ką dabar daryti, geriau, jei įmanoma, stabtelt ir pagalvoti, o jei neįmanoma, vis tiek geriau pagalvoti, nei pasimetus chaotiškai daryti bet ką.
Pirmą kartą laikydama sukirtau pati save lygioj vietoj

Tiesiog egzaminuotojas liepė sukti į kairę ir aš pačią paskutinę akimirką sumąsčiau, kad mes važiuojam vienpusiu dviejų juostų keliu ir man reikia persirikiuoti į antrą juostą prieš sukant į kairę. Sumąsčiau tokią nesąmonę ir net nepažiūrėjau į kelią, kur ryškiausiai švietė ištisinė linija... Per sekundę padaryta nesąmonė ir į Regitrą grįžau keleivio vietoje... O jau galvojau, kad pasiseks, buvom nemažai nuvažiavę...
Antrą kartą bijojau gerokai labiau nei pirmą. Ir jokios geros nuojautos nebuvo... Beje, nuojautų, manau, reikėtų klausyti... Šį kartą neišvažiavau iš aikštelės. Viską padariau labai gerai, bet paskutiniam pratime, T formoj, išvažiuojant kažkaip pamečiau tą momentą, kai reikia vairą susukt, kažkodėl žiūrėjau tik į šoninę liniją, visai pamiršau pažiūrėti, kad iki kuoliukų priekyje dar daug vietos, ir užuot sustojus ir pamąsčius, rizikavau, sukau vairą ir gal kokiais dviem centimetrais galiniu ratu užvažiavau ant linijos... O reikėjo tik dar truputį pavažiuoti į priekį ir tada sukti.
Trečią kartą kažkodėl ėjau ramesnė. Beje, kalbėjot čia apie sėkmingas dienas, tai tada buvo 5 mėnesio, 5 diena, o 5 mano mėgstamiausias skaičius ir aš kažkaip bandžiau tikėti, kad tokia diena tikrai turi būti sėkminga. Ir dieną prieš vis bandydavau įsivaizduoti, kaip pati parvairuoju į Regitros kiemą

Na ir ką - pradžia buvo tikrai baisi

Sustojau per toli stop linijos, labai persigandau išgirdus šį "faktą", bet egzaminuotojas leido tiesiog pavažiuoti arčiau jos. Tada du kartus užgesau ant estakados, nors tiek mokantis aikštelėj, tiek gatvėse sustojus įkalnėj niekada neužgesdavau

Tiesa, tada gavau Golfą, ir nors mokiausiu su tokiu pačiu, bet šitas labai kaprizingas buvo, niekaip man nepavyko sankabos ir gazo suderint, kad atgal neriedėtų ir negestų (tiesa, paskui turėjau progą puikiai tai įvaldyti

). Na bet įveikiau aš tą estakadą, kiti pratimai irgi sekėsi gerai, o prieš T formą, kurioje praeitą kartą susimoviau, ėmė drebėti kojos ir rankos. Bet kažkaip susiėmiau, liepiau sau nedaryti neapgalvotų veiksmų ir vėžlio greičiu išsisukau. Lengviau atsipūčiau ir išvažiavom į miestą. Pavažiavom keliasdešimt metrų ir... strigom kamštyje. Įkalnėj. O mamyte... Su tokiu kaprizingu golfu. Per minutę pajudėt iš vietos reikėdavo kokius tris kartus. Žinoma, gesau. Na bet kadangi stovėjau tarp dvejų fūrų, gesti šiuo atveju buvo geriau nei pavažiuoti atgal

Ir tam kamštyje stovėjom gal 20 minučių... Užtat spėjom išsikalbėti. Net apie vaikus pakalbėjom

Jis labai suprato, kad jaunai mamytei būtinai reikia teisių
Na ir ką, pagaliau kamščiui pasibaigus dar pavažiavau tiesiai, pasukau į dešinę, vėl į dešinę ir grįžom į Regitrą

Žinoma, maršrutą sutrumpino, bet jau nebūtumėm per visą egzaminui skirtą laiką visko išvažinėti.
Taigi, išvados tokios - bent jau Vilniuje visus tris kartus pasitaikė puikūs egzaminuotojai. Tikrai nerėkavo, nebandė sukirsti, kaip tik palaikė ir skleidė ramybę, o ne įtampą. Paskutinis išvis fainas buvo, nes beveik visą laiką apie kažką kalbėjomės

Ir nors žinau, kad sunku padaryti, bet tikrai galiu pasakyti - nereikia labai bijoti Regitros, nes ten nėra baisu. Žinoma, jaudulys bus, bet susikaupus, nesiblaškant, apgalvojant visus veiksmus, egzaminą galima išlaikyti ir iš pirmo karto
Sėkmės visoms ir visiems laikantiems