matyt mano uzsispyrimas o vyro isdidumas pasireiskia... siaip vyrai geri.... vaika myli labai labai labai labai.... (ir mane 
)... neisivaizduoju kitokio vyro salia saves negu skarpiojono.... sekmes mamukem auklejant... 
...as veziuke..o vyras skarpiojonas.... na visa tiesa ka pries tai rasete apie vyrus.... gyvenam sesti metai kartu... daznai nesipykstam karta per metus ...porai valandu..bet tada isivyraujau ilga tyla... matyt mano uzsispyrimas o vyro isdidumas pasireiskia... siaip vyrai geri.... vaika myli labai labai labai labai.... (ir mane )... neisivaizduoju kitokio vyro salia saves negu skarpiojono.... sekmes mamukem auklejant...
matyt mano uzsispyrimas o vyro isdidumas pasireiskia... siaip vyrai geri.... vaika myli labai labai labai labai.... (ir mane )... neisivaizduoju kitokio vyro salia saves negu skarpiojono.... sekmes mamukem auklejant...
QUOTE(romuciukas @ 2007 05 10, 13:20)
Maniskis ir vezys 
jIe labai jautrus ir trapus,jiems svarbu,kad juos nuolat girtu,kad jie jaustusi ivertinti (visokeriopai geri ir grazus)
jIe labai jautrus ir trapus,jiems svarbu,kad juos nuolat girtu,kad jie jaustusi ivertinti (visokeriopai geri ir grazus)
Taip, vėžiukai vyrai tiesiog sutverti gyventi su skorpionėmis.
Nes tikriausiai daugiau nė vienas ženklas nesugebėtų skorpionių suvaldyti. Bet iš tiesų jie nerealiai jautrūs ir mėgsta būti giriami, bet kodėl nepagirti mylimo žmogaus
jei dar ir yra už ką. Vėžiukai vyrai - labai
Sveikutes 
As veziuke, vyras skorpionas.
Jeigu butu sukurtas filmas apie musu gyvenima - tai butu melodrama su siaubo elementais.
Oi..... visko buvo. Kokius tris kartus rimtai bandeme skirtis, bet susitaikydavom.
Mes jau 6 metai kartu ir negalim vienas be kito.
As veziuke, vyras skorpionas.
Jeigu butu sukurtas filmas apie musu gyvenima - tai butu melodrama su siaubo elementais.
Oi..... visko buvo. Kokius tris kartus rimtai bandeme skirtis, bet susitaikydavom.
Mes jau 6 metai kartu ir negalim vienas be kito.
Jop, jop, kaip pasiskaitau, pažįstu čia save ir vyrą. Otelas prieš jį - jis mažas snargliuotas vaikas... Tačiau aš nesu iš tų, kurios karstosi visiems ant kaklo, todėl pretekstu pavydėti nėra. Šiaip sutariam puikiai, kai abu esam gerai nusiteikę, jei kažkas trikdo ar neramina, tuomet būna truputį sunku. Bet taip būna labai retai. 
Šiaip sutariam puikiai, kai abu esam gerai nusiteikę, jei kažkas trikdo ar neramina, tuomet būna truputį sunku. Bet taip būna labai retai.
Mūsų, skorpionės ir vėžio, sąjunga jau tikrai laiko išbandyta. Su manim tikrai gali gyventi tik toks vėžys, koks yra MB. Jis tikras šeimos žmogus, bet kartu ir labai pavydus. Bet su metais ir tas pavydas įgauna kitokį pavidalą. Žodžiu, pas mus viskas
QUOTE(LIUXX @ 2007 06 08, 21:50)
Sveikutes
As veziuke, vyras skorpionas.
Jeigu butu sukurtas filmas apie musu gyvenima - tai butu melodrama su siaubo elementais.
Oi..... visko buvo. Kokius tris kartus rimtai bandeme skirtis, bet susitaikydavom.
Mes jau 6 metai kartu ir negalim vienas be kito.
As veziuke, vyras skorpionas.
Jeigu butu sukurtas filmas apie musu gyvenima - tai butu melodrama su siaubo elementais.
Oi..... visko buvo. Kokius tris kartus rimtai bandeme skirtis, bet susitaikydavom.
Mes jau 6 metai kartu ir negalim vienas be kito.
Mums jau ir žiemą bus 6 metukai, oi kaip greitai laikas bėga
Bet skirtis tai dar nei karto negalvojom Kartais galvoju jog mes abu labai skirtingi, bet gal tai kaip tik pliusas, o ne minusas 
As vezys,vyras skorpas.Sunku bet mes dar tik taikomes vienas prie kito.Jei pakeitus musu kai kuriuos bjauris iprocius ar bent nekreipiant i juos demesio(kas yra neymanoma)tai gyventumem ilgai ir laimingai
Sveikos, 
esu veziuke, o jis - skorpionas. Kartu esame daugiau, nei 6 metus... jeigu tai galima pavadinti kartu... Truputį istorijos: esame klasiokai. Jis mane mylejo nuo pirmos klases, o as nepastebedavau,... draugavau su kitu (tiesa, irgi skorpionu), turejau nemazai gerbeju ir siaip draugu. "Sis" gi skorpionas pasizymejo savanaudiskumu, auskta savigarba, ir manes, kaip vyras, visai nedomino.
Taciau istojus i ta pati universiteta, netiketai susidraugavom... Pirmuosius tris menesius maciau jame ta vyra, kurio visa gyvenima ieskojau. Taciau po to ... buvau SUPER realiste, karjeriste, kuriai nerupejo skorpiono jausmai... galejau jam atsakyti, kad irgi myliu, niekada nemeluodavau, su kuo buvau (jam butina sakyti tiesa, visada!!!), kodel (nes įdomiau buvo). Taip, visą tą laiką aistingai jo norėjau, ir jis manęs, bet meilės nejaučiau. O jis puikiausiai tai suprasdavo!!! Ir kas atsitiko - po 6 metų aš galutinai nutraukiau mūsų santykius. Pati!! Kodėl? Gal per tipriai jis mane mylėjo, o aš negalėjau atsakyti tuo pačiu. O gal jo nenumaldomai stiprėjanti kiekvienais metais vidinė jėga (ar suprantate, mane vežiukės?) mane privertė tai padaryti... Bet pusmetį buvau laiminga, laisva...
Šiandien praėjo pusantrų metų po tos lemtingos dienos... kelis kartus (t.y. vienai nakčiai) buvome susitikę. Bet kalbėti su manimi apie santykius atsisakė!!! Prieš savaitę bandžiau jį "grąžinti"...tokių "nusivylusių" akių dar nemačiau. Pasakė, kad iki šiol myli mane, bet niekada neatleis man praeities, patirto skausmo.. Jis perdegė viduje, o aš atvirkščiai!!! Supratau, kaip stipriai jį įsimylėjau!!!!! Taip, nuėjau į "opoziciją"... nors prieš tai išbandžiau visus (kuriuos tik žinojau) metodus atstatyti esamai situacijai... nepavyko...
Ką man daryti??? Ar buvote panašioje situacijoje???
esu veziuke, o jis - skorpionas. Kartu esame daugiau, nei 6 metus... jeigu tai galima pavadinti kartu... Truputį istorijos: esame klasiokai. Jis mane mylejo nuo pirmos klases, o as nepastebedavau,... draugavau su kitu (tiesa, irgi skorpionu), turejau nemazai gerbeju ir siaip draugu. "Sis" gi skorpionas pasizymejo savanaudiskumu, auskta savigarba, ir manes, kaip vyras, visai nedomino.
Taciau istojus i ta pati universiteta, netiketai susidraugavom... Pirmuosius tris menesius maciau jame ta vyra, kurio visa gyvenima ieskojau. Taciau po to ... buvau SUPER realiste, karjeriste, kuriai nerupejo skorpiono jausmai... galejau jam atsakyti, kad irgi myliu, niekada nemeluodavau, su kuo buvau (jam butina sakyti tiesa, visada!!!), kodel (nes įdomiau buvo). Taip, visą tą laiką aistingai jo norėjau, ir jis manęs, bet meilės nejaučiau. O jis puikiausiai tai suprasdavo!!! Ir kas atsitiko - po 6 metų aš galutinai nutraukiau mūsų santykius. Pati!! Kodėl? Gal per tipriai jis mane mylėjo, o aš negalėjau atsakyti tuo pačiu. O gal jo nenumaldomai stiprėjanti kiekvienais metais vidinė jėga (ar suprantate, mane vežiukės?) mane privertė tai padaryti... Bet pusmetį buvau laiminga, laisva...
Šiandien praėjo pusantrų metų po tos lemtingos dienos... kelis kartus (t.y. vienai nakčiai) buvome susitikę. Bet kalbėti su manimi apie santykius atsisakė!!! Prieš savaitę bandžiau jį "grąžinti"...tokių "nusivylusių" akių dar nemačiau. Pasakė, kad iki šiol myli mane, bet niekada neatleis man praeities, patirto skausmo.. Jis perdegė viduje, o aš atvirkščiai!!! Supratau, kaip stipriai jį įsimylėjau!!!!! Taip, nuėjau į "opoziciją"... nors prieš tai išbandžiau visus (kuriuos tik žinojau) metodus atstatyti esamai situacijai... nepavyko...
Ką man daryti??? Ar buvote panašioje situacijoje???
QUOTE(LERAA @ 2007 08 24, 12:59)
Sveikos,
esu veziuke, o jis - skorpionas. Kartu esame daugiau, nei 6 metus... jeigu tai galima pavadinti kartu... Truputį istorijos: esame klasiokai. Jis mane mylejo nuo pirmos klases, o as nepastebedavau,... draugavau su kitu (tiesa, irgi skorpionu), turejau nemazai gerbeju ir siaip draugu. "Sis" gi skorpionas pasizymejo savanaudiskumu, auskta savigarba, ir manes, kaip vyras, visai nedomino.
Taciau istojus i ta pati universiteta, netiketai susidraugavom... Pirmuosius tris menesius maciau jame ta vyra, kurio visa gyvenima ieskojau. Taciau po to ... buvau SUPER realiste, karjeriste, kuriai nerupejo skorpiono jausmai... galejau jam atsakyti, kad irgi myliu, niekada nemeluodavau, su kuo buvau (jam butina sakyti tiesa, visada!!!), kodel (nes įdomiau buvo). Taip, visą tą laiką aistingai jo norėjau, ir jis manęs, bet meilės nejaučiau. O jis puikiausiai tai suprasdavo!!! Ir kas atsitiko - po 6 metų aš galutinai nutraukiau mūsų santykius. Pati!! Kodėl? Gal per tipriai jis mane mylėjo, o aš negalėjau atsakyti tuo pačiu. O gal jo nenumaldomai stiprėjanti kiekvienais metais vidinė jėga (ar suprantate, mane vežiukės?) mane privertė tai padaryti... Bet pusmetį buvau laiminga, laisva...
Šiandien praėjo pusantrų metų po tos lemtingos dienos... kelis kartus (t.y. vienai nakčiai) buvome susitikę. Bet kalbėti su manimi apie santykius atsisakė!!! Prieš savaitę bandžiau jį "grąžinti"...tokių "nusivylusių" akių dar nemačiau. Pasakė, kad iki šiol myli mane, bet niekada neatleis man praeities, patirto skausmo.. Jis perdegė viduje, o aš atvirkščiai!!! Supratau, kaip stipriai jį įsimylėjau!!!!! Taip, nuėjau į "opoziciją"... nors prieš tai išbandžiau visus (kuriuos tik žinojau) metodus atstatyti esamai situacijai... nepavyko...
Ką man daryti??? Ar buvote panašioje situacijoje???
esu veziuke, o jis - skorpionas. Kartu esame daugiau, nei 6 metus... jeigu tai galima pavadinti kartu... Truputį istorijos: esame klasiokai. Jis mane mylejo nuo pirmos klases, o as nepastebedavau,... draugavau su kitu (tiesa, irgi skorpionu), turejau nemazai gerbeju ir siaip draugu. "Sis" gi skorpionas pasizymejo savanaudiskumu, auskta savigarba, ir manes, kaip vyras, visai nedomino.
Taciau istojus i ta pati universiteta, netiketai susidraugavom... Pirmuosius tris menesius maciau jame ta vyra, kurio visa gyvenima ieskojau. Taciau po to ... buvau SUPER realiste, karjeriste, kuriai nerupejo skorpiono jausmai... galejau jam atsakyti, kad irgi myliu, niekada nemeluodavau, su kuo buvau (jam butina sakyti tiesa, visada!!!), kodel (nes įdomiau buvo). Taip, visą tą laiką aistingai jo norėjau, ir jis manęs, bet meilės nejaučiau. O jis puikiausiai tai suprasdavo!!! Ir kas atsitiko - po 6 metų aš galutinai nutraukiau mūsų santykius. Pati!! Kodėl? Gal per tipriai jis mane mylėjo, o aš negalėjau atsakyti tuo pačiu. O gal jo nenumaldomai stiprėjanti kiekvienais metais vidinė jėga (ar suprantate, mane vežiukės?) mane privertė tai padaryti... Bet pusmetį buvau laiminga, laisva...
Šiandien praėjo pusantrų metų po tos lemtingos dienos... kelis kartus (t.y. vienai nakčiai) buvome susitikę. Bet kalbėti su manimi apie santykius atsisakė!!! Prieš savaitę bandžiau jį "grąžinti"...tokių "nusivylusių" akių dar nemačiau. Pasakė, kad iki šiol myli mane, bet niekada neatleis man praeities, patirto skausmo.. Jis perdegė viduje, o aš atvirkščiai!!! Supratau, kaip stipriai jį įsimylėjau!!!!! Taip, nuėjau į "opoziciją"... nors prieš tai išbandžiau visus (kuriuos tik žinojau) metodus atstatyti esamai situacijai... nepavyko...
Ką man daryti??? Ar buvote panašioje situacijoje???
Galiu tau pasakyti tik viena. Skorpionas niekada neatleis jei tu ji iskaudinai. Jis visada tai prisimins. Sakau tai nes pati su skorpionu gyvenu.
QUOTE(LERAA @ 2007 08 24, 09:59)
Sveikos,
esu veziuke, o jis - skorpionas. Kartu esame daugiau, nei 6 metus... jeigu tai galima pavadinti kartu... Truputį istorijos: esame klasiokai. Jis mane mylejo nuo pirmos klases, o as nepastebedavau,... draugavau su kitu (tiesa, irgi skorpionu), turejau nemazai gerbeju ir siaip draugu. "Sis" gi skorpionas pasizymejo savanaudiskumu, auskta savigarba, ir manes, kaip vyras, visai nedomino.
Taciau istojus i ta pati universiteta, netiketai susidraugavom... Pirmuosius tris menesius maciau jame ta vyra, kurio visa gyvenima ieskojau. Taciau po to ... buvau SUPER realiste, karjeriste, kuriai nerupejo skorpiono jausmai... galejau jam atsakyti, kad irgi myliu, niekada nemeluodavau, su kuo buvau (jam butina sakyti tiesa, visada!!!), kodel (nes įdomiau buvo). Taip, visą tą laiką aistingai jo norėjau, ir jis manęs, bet meilės nejaučiau. O jis puikiausiai tai suprasdavo!!! Ir kas atsitiko - po 6 metų aš galutinai nutraukiau mūsų santykius. Pati!! Kodėl? Gal per tipriai jis mane mylėjo, o aš negalėjau atsakyti tuo pačiu. O gal jo nenumaldomai stiprėjanti kiekvienais metais vidinė jėga (ar suprantate, mane vežiukės?) mane privertė tai padaryti... Bet pusmetį buvau laiminga, laisva...
Šiandien praėjo pusantrų metų po tos lemtingos dienos... kelis kartus (t.y. vienai nakčiai) buvome susitikę. Bet kalbėti su manimi apie santykius atsisakė!!! Prieš savaitę bandžiau jį "grąžinti"...tokių "nusivylusių" akių dar nemačiau. Pasakė, kad iki šiol myli mane, bet niekada neatleis man praeities, patirto skausmo.. Jis perdegė viduje, o aš atvirkščiai!!! Supratau, kaip stipriai jį įsimylėjau!!!!! Taip, nuėjau į "opoziciją"... nors prieš tai išbandžiau visus (kuriuos tik žinojau) metodus atstatyti esamai situacijai... nepavyko...
Ką man daryti??? Ar buvote panašioje situacijoje???
esu veziuke, o jis - skorpionas. Kartu esame daugiau, nei 6 metus... jeigu tai galima pavadinti kartu... Truputį istorijos: esame klasiokai. Jis mane mylejo nuo pirmos klases, o as nepastebedavau,... draugavau su kitu (tiesa, irgi skorpionu), turejau nemazai gerbeju ir siaip draugu. "Sis" gi skorpionas pasizymejo savanaudiskumu, auskta savigarba, ir manes, kaip vyras, visai nedomino.
Taciau istojus i ta pati universiteta, netiketai susidraugavom... Pirmuosius tris menesius maciau jame ta vyra, kurio visa gyvenima ieskojau. Taciau po to ... buvau SUPER realiste, karjeriste, kuriai nerupejo skorpiono jausmai... galejau jam atsakyti, kad irgi myliu, niekada nemeluodavau, su kuo buvau (jam butina sakyti tiesa, visada!!!), kodel (nes įdomiau buvo). Taip, visą tą laiką aistingai jo norėjau, ir jis manęs, bet meilės nejaučiau. O jis puikiausiai tai suprasdavo!!! Ir kas atsitiko - po 6 metų aš galutinai nutraukiau mūsų santykius. Pati!! Kodėl? Gal per tipriai jis mane mylėjo, o aš negalėjau atsakyti tuo pačiu. O gal jo nenumaldomai stiprėjanti kiekvienais metais vidinė jėga (ar suprantate, mane vežiukės?) mane privertė tai padaryti... Bet pusmetį buvau laiminga, laisva...
Šiandien praėjo pusantrų metų po tos lemtingos dienos... kelis kartus (t.y. vienai nakčiai) buvome susitikę. Bet kalbėti su manimi apie santykius atsisakė!!! Prieš savaitę bandžiau jį "grąžinti"...tokių "nusivylusių" akių dar nemačiau. Pasakė, kad iki šiol myli mane, bet niekada neatleis man praeities, patirto skausmo.. Jis perdegė viduje, o aš atvirkščiai!!! Supratau, kaip stipriai jį įsimylėjau!!!!! Taip, nuėjau į "opoziciją"... nors prieš tai išbandžiau visus (kuriuos tik žinojau) metodus atstatyti esamai situacijai... nepavyko...
Ką man daryti??? Ar buvote panašioje situacijoje???
Aš galiu patarti tik tiek, kad nenuleisk rankų. Parodyk jam, kad tikrai jį myli, ir, kad daugiau jo neskaudinsi. Pastebėjau, jog skorpionams patinka kai daug kartų atsiprašinėja, nors aišku žmonėms sunkiausia atsiprašinėt. Bet šiaip, pritariu, kad jei skorpionas isimyli tai jau visam gyvenimui, tai gi manau jog jis tave tikrai myli, tik gaila jog žaizdos taip ilgai gyja
Dėkoju už palaikymą...Žinau, kad myli jis mane, žinau, kad tai ilgam, o net gi visam gyvenimui... ir kad įskaudintas, o skausmo skorpionai neatleidžia... taip, pritariu. Bet aį rankas nuleidau.. Po paskutinio pokalbio, kai kelis kartus atsiprašinėjau, kartojau, kad myliu, nors anksčiau to niekad nedarydavau (keista vežiukė esu turbūt, esu šalta ir bejausmė, kai tai liečia vyrus.. nors iš tikrųjų esu labai jausminga..). rankos pačios nekyla daugiau kažką daryti, ir jam matėsi sunku, kad stengiuosi pataisyti kažką... sustojau įrodynėti. blogai, gerai??? šiandien galiu pasakyti, kad gerai, nors pačios širdis plyšta....
Ir dar, norėčiau užklausti, kad gyvena su skorpionais... ar čia skorpiono natūra tokia, ar tik toks išskirtinis atvejis: bet kai as su savo skorpionu esu gera, maloni, švelni, jam taip greitai atsibosta. jis netiesiogiai mane priverčia būti šalta, nepriklausoma. tokią jis mane myli daug stipriau, nors sielvartauja vėliau, kad esu ciniška per daug...
