Nuo ko pradėt?

bet zinok mane rimtai itikino. Jei vaikas planuotas (kadangi dvieju nedirbanciu studentu seima tikrai (gerai, gerai, 99%) prasys savo seimu pagalbos tai planavimo klausimas aptartas "placiu mastu"- su busimais seneliais, ir jie yra susituoke, tai gal ir visai nieko Nes draskytis taip ar taip teks, nepriklausomai nuo amziaus, vat, gal Enriko mamos situacija man isvis tobula atrodo visais atzvilgiais. (na, beveik tobula, as uz pametinukus )

Jūsų net žodis parinktas "daskytis" iš karto rodo neigiamą nuostatą dėl vaiko auginimo ir kitos veiklos suderinimo. Nemačiau, kad kas nors būtų sakęs, kad VISI be išimties turi degti entiuziazmu ir norėti derinti motinystę ir kitą vaiklą (studijas, darbą, kūrybą). Bet jūsų teigimas, kad VISI be išimties turi norėti vaiko auginimo laikui atsisakyti bet kokios kitos veiklos, arba nesugebės to suderinti be "draskymosi" tikrai nepagrįstas.

Aš iš esmė galėjau "mėgautis motinyste", nes vyras ir turėjo galimybę, ir sutiko mane išlaikyti tiek auginant primą vaiką, tiek ir antrą. Bet aš to nenorėjau. Kodėl, manau, neverta plėstis, nes kiekvienas tam turi savas priežastis.

Studijuodama vaikų neturėjau, bet dirbau ir papildomai užsiėmiau savanoriška vaikla. Baigus dienines studijas susiradau pastovų darbą (beja visiškai nežinomoje srityje, plius intensyvios komandiruotės į užsienį) ir lygiagrečiai mokinausi doktorantūroje.

Su pirmu vaiku buvau namuos 4 mėn., įskaitant laiką prieš gimdymą ir po gimdymo, vėliau iki vaikui suėjo metai (tada tiek davė dekretą) derinau vaiko auginimą ir darbą, nuo metų grįžau į doktorantūros studijas, toliau tęsiau darbą, na ir vaikas augo.

Su antru vaiku namuos buvau 7 mėnesius, vėlgi įskaitant prieš gimdymą ir po gimdymo. Beja, tuo laiku susitvarkiau reikalingus popierius namo statybai, po to grįžau į darbą ir organizavau namo statybas.

Kai namo statybas "užkonservavom' ir liko TIK du vaikai (jie pas mane auga patys kažkaip) ir darbas, įstojau į tęstines studijas (kitos psecialybės magistro laipsniui).

Ir tai ne draskymasis, tai mano greitį ir norus atitinkantis gyvenimo būdas. Aišku, į senatvę greitis mažėja. Gal dar panorėsiu pasidžiaugti "brandžia motinyste". Juolab kad finansinės galimybės tam yra, o vyras tiesiog svaigsta, kaip nori pagranduko. Žada, kad galėsiu tiesiai iš ligoninės į darbą grįžti

Kas norės - suras minusus tokioje motinystėje. Ir jų tikrai yra. Bet aš matau esminį tokios tėvystės (nes vaikai turi du tėvus) privalumą - mes su vyru vaikus auginom ir tėvyste džiaugėmės bei dalinomis visais jos aspektais abu, nesakysiu "po lygiai", bet pagal galimybes. Ir žinau, kad jei kas nors nutiktų man (ar mano vurui), mano vaikai vis dar turėtų vieną iš tėvų, galintį pilnai patenkinti tiek emocinius, tiek finansinius jų poreikius. Nes mano vyras pilnai dalyvauja savo vaikų augime ir gyvenime nuo ankstyvos kūdikystės, o ne klausosi apie tai iš motinyste besidžiaugiančios mamos pasakojimų.

Kai kas gali samprotauti, kaip negerai vaikus "tampyti" tai vienaip, tai kitaip, tai prie Un. durų su vežimėliu, į vakarėlius ir t.t. Bet mano vaikams smarkus gyvenimo būdas išėjo į naudą :ax:Buvo užsigrūdinę, darželyje mokėjo bendrauti ir atvestus "naminukus" verkiančius raminti, beveik nesirgo, mokėjo bendrauti su suaugusiais. Pasaulio pažinimas , tsakant Vien prie mamytės sijono kaži ar vaikui gerai

nesipleciant kaip pas jus viskas saunu kl, o tai kas buvo namie su jusu vaikais,kai jus isejote i darba ,kai vienam buvo 4 mėn,kitam 7?
Papildyta:

tai jau krastutinumas,kaip ir trankymasis su vezimeliu i vakarelius savaime suprantama abieji variantai blogi

Pastebėjimas: čia gi apie vaikų poreikius nieks per daug ir nekalba Mamytės savais interesais ir patogiu gyvenimu užsiėmusios

Juk nekyla klausimas, kas būna su vaiku nuo 1 metų, kai mamai baigiasi vaiko auginimo atostogos. Nes tikrai ne visais laikais jos buvo po 2 metus. Nors ir dvimetukas ko gero dar nėra pilnai savarankiškas būti vienas

Mes turėjom auklę. Į darželį leidom abu nuo 3 metų. Ar tai jau skaitosi, kad "užkorėm" vaikus auklei, o po to darželiui

tai jau krastutinumas,kaip ir trankymasis su vezimeliu i vakarelius savaime suprantama abieji variantai blogi
[/quote]
A kodėl "trankymasis" Vakarėlius kiekviens savaip supranta Pagal sugedimo laipsnį Beje, mūsų su vyru grupiokai labai kultūringi jaunuoliai buvo, mūsų vaikus čiūčiavo, liūliavo, netgi pailsėdavom tuo metu Tik išeidavom pirmi Dabar tai būčiau iki galo

aš tai siūlyčiau nuomotis, išsikelt ir nebesigadint nervų, paskui kai susitvarkys ateitis su darbais tada galima galvot apie paskolą.

klausimas,kaip tai padaryt,kai pajamos trims apie 1500lt (geriausiu atveju)...

Gal tėvai paremtų, kad vaikai galėtų vaidinti "savarankiškus"

na mūsų pajamos (tuoj būsim visi 4) 1770lt ir mes nuo pat draugystes pradzios nuomojames niekada negyvenome su tevais.buto nuoma vilniuje 500lt.mokesčiai žiaurus, vandens naudojam labai daug.lieka tik maistui, i kavines neinam, rubus perkam dėvėtus, tik tada kai reik tikrai, kai susidėvi. o va tevai mano pasiturintys tikrai, bet mes neimam iš jų nei cento, nes mum "vaidinti savarankiškus" kaip čia pasijuokė yra svarbiau.Nes mes nenorim kad mums aiškintų kaip gyventi, buvo daug nesutarimų su jais, tikrai rimtų. Man juokinga skaityti ne autorės parašymus, bet tų vyresnių moteriškių, kurios savo laisvę jaustis žmogum kažkada iškeitė į patogumą turtingesnio gyvenimo, nesvarbu kad tau kasdien ėda nervus,kad ir nuosavi tėvai. Nesakau nei žodžio kai santykiai su tėvais puikūs, gal pati norėčiau tuomet kartu gyvent, bet pas mane yra kitaip ir aš renkuosi geriau savo šeimai ramybę nei pinigus, patogumą prižiūrint vaikus (niekada nei valandai nesu palikusi vaiko tėvams). Aš negaliu naudotis tėvais ir tuo pačiu juos apkalbinėti, kaip sunku su jais, kaip blogai pas juos gyventi, o juokingiausia - dar girtis, bet va aš ištvėriau gyvendama su tėvais. O jei kas užsinori kitaip tai reikia iš pavydo "pastatyt į vietą", tipo jauni durni, nieko nesugebėsit. Jei jūs nesugebėjot netempkit kitų ant savo kurpaliaus.
Tik Tu pati gali atsakyti sau į klausimą, kas svarbiau, Raminta N

Laba diena.... tavo aprasyta situacija labai panasi i mano (aisku visu 17 puslapiu neskaiciau ) man 20 metu, esu moksleive.... ir man dabar 34-a nestumo savaite Leliukas labai laukiamas (tiksliau mes su vyru jo laukiam) gyvenam 2 aukstu nuosavam name, mano mamos name... (tiksliau mamai priklauso 2 aukstas ir stogo palepe) Is pradziu viskas buvo gerai, nors kai su vyru jai pranesem kad laukiuosi, tai ji mane ikalbinejo kad ''susitvarkyciau''... Paskiau baige tokias nesamones sneketi.... kai pradejom galvoti kaip mums reiks gyventi atsirado didele problema... nera vietos... mes dabar su vyru miegame minimaliam kambariuke, kur telpa tik 2-gulis ciuzinys ir daugiau nieko... o ka jau kalbeti apie tai kur deti kudikio lovele... pradejom isirengineti palepe... gryzo mano brolis is vokietijos ir kosmaras prasidejo... prasidejo gerimai naktimis (aisku kieme) girtas grysdavo namo, pradedavo trankytis, rekauti, nejaugi imanoma taip gyventi, dar kai tuoj leliukas bus, o motinai dzin....
Vyrui 25 (na jau galyma sakyti 26 uz 19 d. jo gimtadienis ) Vyras tapati dirba dirba 5-6 metus, bamdem paskola pasiimti, taciau jam niekas nedave, todel kad 3 asmenu seimai atskaicius visus mokescius ir visa kita turi rankose likti 1-2 tukstanciai (na tiksliai nepamenu) o pas ji kadangi sezoninis darbas tai ziema alga buna +- 800-900 Lt, vasara +- 1800-2000 lt... bet apie paskola galejom tik pasvajoti. Bandem gauti ir valstybes remiama busto paskola, mes ieinam i ta grupe kuri turetu gauti nes esam jauna seima.... taciau jai bankas paskolos neduoda, tai neduoda.... o bankas tai tikrai neduoda
Buvo tokiu atveju, kai brolis girtas grysdavo vidury nakties, ir koliojosi su motina, mane staiga is miegu pazadindavo, neviena karta jau i ligonine norejau vaziuoti nes sona kelias dienas skaudejo po tokiu naktu, viena karta teko ir pagulet, nes brolio merga prisigere, pradejo bludint ir per nakti 2 kartus mane staiga is miegu pazadino, viena karta ant manes uzgriudama... tada prasidejo stiprus gimdos susitraukimai nors man buvo tik 26 savaite... tai mane pagulde i ligonine
su vyru apsvarstem ir galimybe nuomotis buta, taciau ziema jis kazi ar isgaletu, beto su suniu bei tuoj ateisianciu i si passauli naujagimiu kazi ar kasnors noretu priimti.... Tai dabar gyvenam tam paciam durnyne.... brolis kaip visada dejes ant visu daro ka nori... o mes su vyru stengiames kuo greiciau isirengti palepe kad turetume savo uzdara erdve, kad brolis girtas pro sali eidamas istisai nekistu savo galvos
Tad jai kaip tu rasiai, kad tau tevai padeda, tau tau dar gana pasiseke man padeda ir mane supranta tetis, bet ka jis is kito miesto gali padaryti? nelabai ka... (mano tevai issiskyre ir tetis turi savo seima), Vyro mama mirus, o tevo irgi galyma sakyt kad neturi... (tevas alkoholikas, simta metu nematytas) o, mano mamai dzin ka brolis daro.... Na bet jai tureciau buti dekinga kad turim stoga virs galvos.... (kol dar musu neisvare ) uoj kiek daug prirasiau... tikiuosi kad nenusibodo skaityti