Nuo ko pradėt?

nesupratau

Apie baisų skurdą (kai net nedirbama) nekalbu, žinoma, bet, kai pajamos yra ir metukų jau ne po 20, mano galva, nereikia vaikų planavimo "nugrūsti" į paskutinę vietą. Žinau realių porų, kai jau virš 35-40 metukų, kai jau ir būstas nuosavas yra, ir mašinos yra, o vat vaikų nebėr, ir ateity kažin ar bus...

Tarp kitko, skurdą kiekvienas suvokiame skirtingai, be to, niekas nėra garantuotas, kas bus po metų, o tuo labiau po 10. Gal laukia nedarbas, ligos, skyrybos, neįgalumas, mirtis... Negi tada vaikus "sugrūsi" atgal, nes tai nebuvo numatyta pagal planą? Ateities nei užprogramuosi, nei sužinosi. Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi

Gyvenime vadovavausi principu: "dave Dievas dantis, duos ir duonos", "bus beda-bus roda" ir neprasoviau pro sali Man vaikai-turtas. Didesnis uz mersa, uz nama, uz darba, tai mano investicijos i ateiti. Mersa gali pavogti, namas sudegti, darba prarasti, o senatveje vis tiek is kruvos vaiku atsiras toks, kuris paduos stikline vandens.

Nepykit, bet mastymas jusu klaidingas Moteris turi buti ne namu seimininke, o protinga, apsiskaiciusi, zengianti koja kojon su laiku. Sedeti su vaikais, kol jie prades eiti i mokykla-tai toks nuopolis zemyn dvasine prasme, kad tokio gyvenimo galima palinketi tik nekenciant kito zmogaus. Is tiesu per akis moteriai su vaiku buti iki dvieju metu, net ir tai per daug, nes degraduojama, sedint namuose. Darbas zmogui padeda isvengti smegenu atrofijos.
Taip kad labai dziaugiuosi ir didziuojuosi, jog dirbu, nesedziu namuose, o vaikas socializuojasi darzelyje su bendraamziais


Labai pritariu: siandien esi prezidentas stambios firmos, rytoj jau gali bankrutuoti ir sedeti prie baznycios su istiesta ranka. Gyvenimas nenuspejamas


Garantuoju, kad vietoj vieno suns galetumet islaikyti du vaikus Mat maistas, skirtas suniui, grozio proceduros, islaidos vaistams/skiepams kur kas didesnes nei vaikui

Bet yra zmoniu rusis, kurie tiesiog nekencia vaiku ir randa pasiaiskinimus: per brangu, per mazai laisves, be normalaus darbo, be normalaus busto ir pan. Ir tu pasiaiskinimu bus iki gyvenimo galo. O tie daugiavaikiai gimdo tuos vaikus ir jei tevai ne pijokai-isauga puikus zmones is tu vaiku, net jei neuzteko sviesto ant duonos ar teko vaikysteje daugiau dirbti, padedant tevams. Darbas dar ne vienam zmogui nepakenke.

Kalbant apie ateiti, pensijas, mastau, kad Seimas galetu ivesti toki draudima: neturi vaiku, neuzauginai ju-senatveje pensijos negausi. Kodel? Todel, kad mums pensijas uzdirbs vaikai, kaip kad dabar mes uzdirbame savo tevams. Kodel mano vaikai turetu uzdirbti kokioms tetulytems/dedeliams, kurie laikesi nuostatos, kad vaikus auginti-prabanga? Demografine padetis Lietuvoje tragiska. Niekas nebegimdo, jei neturi siai dienai triju auksto namo. O juk musu tevai pradejo gyvenimus nuo bendrabuciu, ir nors buvo teigiama, kad tarybiniais metais sekso nebuvo, ale seimos buvo bent jau po du vaikus Dabar pagal statistika, galima teigti, jog seimu nebera ir sekso nebera.


Dazniausiai taip ir buna
Pirmas vaikas pas mane atsirado, kai gyvenom pas tevus bute, o maitinomes tik bulvemis ir kruopomis, vaikus rengiau labdaryne. Ir neprapuolem, ir neprazuvom, ir nenumirem is bado, ir neprasigerem. Seima musu didele, tvarkinga, linksma, megstanti keliauti. O dabar ir galimybes finansines atsirado. O mums jau beveik po 40. Jei buciau laukusi tu aukso kalnu-vaikus buciau jau "pirkusi". O gal buciau sedejusi su suniu/kate pamesta senmerge, nes vyrams vis tiek reikia vaiku, butu jis pasirinkes jauna kokia ir sveika, galincia pagimdyti.

Čia geras Aš pasirašyčiau

Stipriai čia užsimojot O tarp neapykantos ir nenoro matot skirtumą? Ar jei nenori, tai jau pagal nutylėjimą nekenti Tikrai nejaučiu neapykantos vaikams ir neerzina jie manęs, bet nenoriu. Niekada nenorėjau. Aš manau, kad motinystei reikia pašaukimo - deja, jo neturiu, ir tiek. Ir visiškai dėl to nesijaučiu nei nelaiminga, nei prakeikta. Ne kiekvienas gali būti geras kepėjas, šokėjas, mokytojas - ne kiekvienas gali būti geras tėvas / mama. O jei žinai, kas geras nebūsi, tai verta rimtai pagalvot, ar apskritai tau to reikia



neįsižeiskit, bet Jūsų požiūris į vaikus man primena ūkininko požiūrį savo gyvulių ūkį Materializmas visiškas

Su kai kuo jusu zinote sutinku, bet cia tai nusisnekejote, nepykite. Yra poru, kurios elementariai vaiku negali susilaukti. Tai joms pensijos irgi nepriklauso? Ir tos bevaikes tetulytes ir bevaikiai dedeliai, kuriems jus nenorite moketi pensijos, siandiena turbut dirba, moka mokescius, is kuriu mokamos algos jusu vaiku gydytojams, aukletojams ir mokytojams.

Pagal jus, yra zmoniu rusis, nekencianti vaiku. Man skaitant jusu mintis, nori nenori persasi mintis, kad yra ir rusis, nekencianti bevaikiu poru

Sena pažistama, nepykite, bet visiškai sutinku su Pirėjos nuomone šioje vietoje. Kai pagalvoji, juk tikrai negali žinoti, kodėl tos poros neturi vaikų. Gal nori, bet negali. Tai jos bus dvigubai nuskriaustos - niekados nesusilauks norimo ir laukiamo vaikučio, ir dar pensijos negaus? Ar jos turi tada priverstinai įsivaikinti? Įvaikinimas ne kiekvienam priimtinas, tuo labiau prieinamas procesas.

O jei dar vaikas, ne duok Dieve, gyvens trumpiau negu tėvai? Giminėj turiu moteriškę, kuri trys sūnus palaidojo vos 30 metų slenkstį peržengusius. Tai jai pensija irgi nepriklausytų, nes jos vaikai jai pensijai neuždirbs?

Iškyla klausimas, negi pensija turi būti mokama už "reprodukcinius" rezultatus? Tam nei didelios proto, nei pastangų nereikia: prisištampavai vaikų ir gyvenk iš pašalpų, kurios mokamos iš to paties biudžeto, sunešamo tetų ir dėdžių, susilaikančiu nuo vaikų pradėjimo, nes maždaug "šiuo metu neturi pinigų būsimos atžalos aukštajam išsilavinimui"

Kaip manote, kodel? Gal todel, kad kad jaunysteje, kai buvo pats vaisingiausias periodas, tu vaiku nesinorejo, nes mintys tik vienos-nera triju aukstu namo ir milijono saskaitoj?


Manau, kad Seimas jei imtusi to proceso, tai gal padarytu ir isimtis: vaikus pradeti "daryti" nuo 20(ar nuo 22). Jei nesiseka nuo to laiko susilaukti bent vieno vaiko, medikai turetu irasyti tam tikra irasa ir skirti tada siuntima dirbtiniam apvaisinimui(kad jis butu kompensuojamas, o ne kaip dabar-vaiko "pirkimas" uz labai didelius pinigus), jei ir tai butu nesekminga, tokiems zmonems butu mokama pensija be jokiu skrupulu, nes jie butu tureje rimtas pasiteisinimu priezastis su mediku komisiju ilgalaikiais antspaudais. Nors...isivaikinimas tokiais atvejais visai nebloga mintis Kai butu baime del savo ateities-staigiai ir meile atsirastu vaikams, ir prisirisimas, ir naslaiciu namu nebeliktu tokiais kiekiais.

Jei vaikai gyventu trumpiau uz tevus, jiems galiotu pirmas punktas, pensija priklausytu vis tiek, vis tik pagimde ir uzaugino tuos vaikus, o nelaime atsitikti gali bet kuriam
Dabar yra mokamas kazkoks priedas prie pensiju daugiavaikiu seimoms, kurie uzaugino TVARKINGUS vaikus(kaip suprantu, tai ne vagis, ne zudikus ir pan.)

Kinijoje ivede kazkoki mokesti uz antra vaika arba prievartini aborta. Tuo tarpu Lietuvoje lietuviai nyksta. Vadinkit mane nacionaliste, bet tikrai nenoriu, kad mano anukai maisytusi su kinieciais, afrikieciais. O uzeis jie-isnyksime kaip prusai. Pinigai-visais laikais buvo svarbiausias zmoniu stimulas. Pvz, buvo priimtas istatymas, mokantis motinystes pasalpas 1 ir 2 metais, ir tais metais gimstamumas virsijo visas normas. Tai galima irgi pavadinti reprodukcija del pinigu, ar ne? Kaip pavadinsi-taip nepagadinsi, dziaugtis reikia, kad daug vaikuciu gime, kad seimos net pametinukus spejo susiorganizuoti.
Stai ir senatves pensijos turetu buti privalomos tik tiems, kurie pagimde du vaikus(ar jie isgyveno-tai jau kitas klausimas), manau, kad tai butu pats geriausias paskatinimas, nei visi privatus pensiju fondai.

Galvoju, gal man i Seima eiti?

Dar tokių nesąmonių šitam forume neteko skaityti

Matyt, žmogus svarbus ir reikšmingas jaučiasi tik menkindamas, niekindamas kitus. Užuojauta tokiems

Žinot, jei visgi manote, kad galite nuo to susilaikyti — taip ir padarykite.
Bandyti „apsivaikuoti“ nuo dvidešimt dvejų. Ovajėzau.

Apie ką tema? Autorė lyg ir kažkokių patarimų klausė Turėti ar ne vaikų, kaip supratau, temos autorei nekilo mintis