kaip susitaupyti, jei gyvenimas neverčia

trumpai pakomentuosiu.

sudeliojimas loginiu rysiu tiesiog keistas ir neatspindi realybes.
kad ir kaip grazai cia mergiona apie nuomoniu ivairoves sneketu..

P.S. aukstieji proto dar niekam nepridejo. tik atveria galimybes, kuriomis ne visi pasinaudoja.

Na nzn Man rodos buti geru amatininku ar siaip nelabai kvalifikuoto darbo geru darbuotoju geriau nei sok virs bambos, stot i mokslus is principo o paskui buti prasta mokytoja, gydytoja ar dar ko

Esme ne tame, Mergiona. Esme tame, kad mama vaikams JAU DABAR sako, kad jei nesiseka, nesugebi, nesupranti kazkurio dalyko (o ir pastangu nereikalaujama rodyti, nes vat negabus esi, tai ir nesimokyk tos matematikos), tai ir nereikia, nes puikiu sportininku ar menininku galima buti be jokiu mokslu (tam irgi is esmes nepritariu, nes bent jau kiek pazistu sportininku, visi turi rimtus issilavinimus). Kuris vaikas nesusigundytu nesimokyti ir pasiteisinti negebejimu, nesupratimu, kai isties galbut truksta tik paskatinimo ar tinginio nuvijimo

taip kibir pritariu jums ir nebutinai baiges mokslus is principo nebusi geru specialistu. aisku galima but gera siuveja ir be mokslo , bet as pries tapdama gera siuveja noresiau turet aukstaji kokio dizaino srities issilvinima jei jau tam gabi buciau. o jei graziai piesciau irgi nenoreciau but gatves dailininke o noreciau kokia meno specialybe igyti ir pan. tas pats sportininkas butu ne maziau protingas jei KKI pasimokytu.. na as manau kad mokslas sviesa zodziu

tikrai ne visiems mokslas proto ideda,cia kaip kariuomene ne visiems vyriskumo kai kas sugeba nusirasinejant baigt mokykla,universiteta arba tik sugeba besimokant kalt teorija,o ne plest akirati visom prasmem..o kai kas ir be mokslo ,jei domisi kazkuo, daug skaito,yra protingas, idomus taigi mano nuomone diplomu skaicius proto neparodo

Man toks poziuris, auginant tikrai negabu mokslams vaika atrodo maziau zalos darantys nei negabaus vaiko "tempimas uz ausu", begalinio nuovargio ir kompleksu ivarymas. Mokykla turetu padeti atskleisti gabumus, o jei jau kazkas tikrai nesiseka- ar verta vaikui gadint kasdienybe? Pvz adaptuota programa... nezinau, mano akim visai kitaip turi buti sudaroma, ir pirmiausiai mazinant dalyku skaiciu

Žiauriai iškreipėt mano postus, bet tiek to. Matyt, neatidžiai skaitėt, ir šiaip pikta esat (ir grožiui ir sveikatai kenkia ). Ką savo vaikams sakau- nei žinot, nei girdit, o ir Jūs savuosius auklėsit taip, kaip atrodo geriausia. Ir kad aukštojo mokslo neereikia- niekur neminėjau Ir apie menininkus ir sportininkus iš vis nugrybavot. Šias specialybes laikau prioritetinėmis, nes joms reikia įgimto talento, o ne vadovėlių ar matematikos korepetitorių . (beje, ta linkme ir einam) Kalbėjau apie mokyklines žinias. Kiek jos reikalingos gyvenime, tai labai gerai parodė prieš keletą metų vykusi laidelė "Penktokai". Griūk negyvas, kaip atsakinėjo į penktokų klausimus įmonių vadovai, šou žvaigždės, studentai ir net seimūnai Vat ir atsakymas. Mūsų vaikai apie europos miestų sostines nemažai žino, o vokietukas dažnas žemėlapyje Vilniaus Afrikoje ieško Kad JAV mūsų mokslų esmės nesupranta tai faktas, nes ten jie yra orentuoti taip pat į būsimą specialybę ir pilietinę savomonę. Ir artimųjų rate pedagogų nemažai, todėl puikiai žinau, jog patys yra pasimetę, nespėja naujovių "gaudyt", dėl visko visada kalti be kaltės. Žiauri sistema. Man labai patiko laida, apie kurią čia kažkuri minėjo, kur lietuvių dainininkė Jav vaikus auklėja leisdama patiems pasirinkti eiti į mokyklą ar ne. Jei pas mus būtų galima rinktis- nė nesuabejočiau dėl pasirinkimo Svarbiausia, kad vaikai skirtų kas gera, o kas bloga, lavintų išradingumą, būtų smalsūs ir atidūs kitiems žmonėms, gamtai (kuri, beje, yra puikiausias gyvenimo mokytojas) ir t.t. Auklėjame vaikus taip, kad gerais žmonėmis užaugtų, o ne drąskytusi ir per galvas liptų geresnės vietos prie lovio ieškodami. Į kompą ar Ipodą akis įbedęs to neišmoksi. Be to, technologijų pasėkmės dar per visus galus išlys auglių ir apsigimimų pavidale. Ilgai laukti nereikės, nes jau dabar pavojaus varpais mokslininkai skambina. Bet čia jau kita tema.

taigi galima vaika mokyt namie. Yra ir SM tokia tema.

P.S. "augliais nuo Ipodu" as netikiu Ir esu 100% tikra, kad nera nei vieno tyrimo, kuris 100% ta zala irodytu, nes kitaip ju tiesiog negamintu. Jei MacDonaldo kava apsipilusi moteriske milijonus gavo o ant visu puodeliu atsirado uzrasau "atsargiai karsta", jei mikrobangiu instrukcijos visu rimtumu raso, kad "mikrobangeje dziovinti naminiu gyvunu negalima" ir pan. TIKRAI nei viena ir ne dvi "Ipodo aukos" gautu tokias kompensacijas (jei zala sveikatai butu irodyta) kad banrotuotu visi Ipodistai.

Rūta Mėta, man rodos, jūsų filosofija absoliučiai tinkama tokiu atveju, jei vaikai rinksis gyvenime taip vadinamą "humanitarinę" kryptį. Nekalbu apie būtent jūsų vaikus, nes nežinau, sekasi jiem matematika, fizika, etc., nesiseka, bet apie tokios filosofijos pasekmes apskritai.
Iš tiesų, renkantis humanitarinę kryptį (kalbu smarkiai apibendrintai, kišdama į šį apibūdinimą kai ką, kas gal labai tiksliai kalbant ten ir nepatenka), bet tarkim vertėjo, dainininko, aktoriaus, žurnalisto, sportininko, kitokio plauko menininko, dailiųjų menų amatininko ir pan. profesijas, realiai mokyklinės žinios yra ne taip jau būtinos, svarbu žmogus paraleliai mokydamasis bile kaip, kažkiek ruoštųsi tai savo profesijai namuose, papildomu metu.
Kalbu iš patirties, su mokyklinėm žiniom man prastoka, bet aš iš anksto žinojau, kuo norėsiu būt (vertėja), kryptingai tam ruošiausi ir galiu daugmaž tvirtai pasakyt, kad lygiai vienodai mokyklos galėjau ir nelankyti, jei kalbėtume apie ten gautas žinias - ką moku, to išmokau savarankiškai, prieš pradėdama lankyti mokyklą ir dirbdama papildomai.
Bet va jei vaikas norės kažko, kam reikia tiksliųjų mokslų žinių, to "neprilaižysi" po mokyklos per metus ar dvejus, jei nesimokei mokykloje, galų gale, dabar net ir egzų stojamųjų nėra, viskas priklauso nuo baigiamųjų, taip kad kelias į mediciną, technologinius mokslus, biochemijas visokias ten ir panašiai bus užkirstas... Na, man taip atrodo, kad tiksliųjų mokslų, spjaudamas į juos pamokose, savarankiškai nelabai išmoksi...
O pvz. vertimui užtenka mokėt skaityti, rašyti, susirasti info žodynuose ir visokio plauko enciklopedijose bei turėt kalbos pojūtį - realiai keturių klasių kursas, o visą tą kursą, susijusį su skaitymu, rašymu ir ieškojimu info žodynuose, aš mokėjau jau iki mokyklos... Ir toliau eina jau tik patirtis, susijusi su darbo atlikimu, kaip sakant, vertėjas kuo senesnis, tuo geresnis, kaip vynas...

Tai kaip sakant, jei akivaizdžiai matosi, kad vaikas linkęs į "humanitarizmą", tai galima pro pirštus padėbsot į jo pasiekimus mokykloje, nes jei ką, ko reikės, susišaudys kad ir baigęs tą mokyklą ar fone prie pamokų, o jei ne visai aiškūs jo polinkiai, gal vertėtų ir paspaust mokytis, nes paskui maža ką, gali ir tėvus apkaltint, kad nepaspaudė ir užkirto kelią į norimą profesiją, ir gali būt ir visai teisus dėl to...

tokia vat paklodukė... aišku, visai ne į temą prie taupymo, bet atrodo, kad kol kas mūsų moderai nepastebėjo, jog mes iš esmės bendramintiški, o ne piniginiški, tai galima "pasisklaidyt" ko gero... kas kokią dešimtą žinutę nie v temu...

Papildyta:
ai, p. s, kad nesudaryčiau klaidingo įspūdžio - buvau ne dvejetukininkė, tarp dvyliktos klasės pažymių mažiausias buvo aštuoni, bet tik tiek, kad faktai lieka faktais - iš to, ką naudoju, nieko "neužfiksavau ateičiai" mokykloje, viskas praėjo pro ausis ir dabar neišspręsčiau kiek pamenu nė trečios klasės matiekos uždavinio, nekalbant apie fizikas, chemijas ir pan... Tada pasispaudus ar išspręsdavau, ar nusirašydavau ir išspręsdavau, bet - to man nereikia ir nereikės... Kaip 'humanitarei'.
Tai galima kaip ir teigti, kad man, kaip 'humanitarei', visas sugaištas laikas tiksliųjų mokslų pamokų ruošimui ir pan. buvo iš tiesų SUGAIŠTAS, nes jo metu būčiau galėjusi ruoštis būsimai profesijai...
Bet mokyklos nelankyt ir visai mokytis tik namie nenorėčiau vien todėl, kad mokykloje gaunamos ne tik žinios, ten dar išmokstama ir socialinių įgūdžių, kurių nė per kur negausi mokydamasis namie...

Megiona, ačiū už paklausimą, kaip dukra jaučiasi dėl mūsų nesidomėjimo jos mokslais. Pagalvojau, kad ji jau pakankamai didelė atsakyti į tokį klausimą ir vakare po pasakos apšnekėjom mokslus apskritai. Tai viskas tvarkoj - jos supratimu iš mūsų jokios pagalbos nei kad yra (atsakom, jei ji ateina klausti) nereikia. Atsargiai užklausiau dėl keleto artimiausių draugių, kaip ten namuos mamos ar tėčiai padeda, tai nieko nežino dėl to. Iš esmės supratau, kad mokykloje jie nesidalina patirtimi, kiek tėvai prisideda prie kiekvieno mokslų namuos. Žodžiu bent jau vaikas jokio streso nepatiria.

Bet iš esmės aš kraupstu dėl dukros žinių lygio. Bet kraupstu stengdamasi visiškai neįtraukti į tai vaiko (šiuo klausimu net ir močiutes abi griežtai apibarusi esu). Čia avansu pasakau, kad bandau savo nerimu vaiko nežlugdyti. Nes, kaip jau sakiau, mes per savo nesupratimą parinkom vaikui alternatyvią lavinimo metodiką ir man ji nesuvokiama, nesugebu įvertinti gerai ten ar blogai tas vaikas moka. O močiutėms šiuo klausimu dar sunkiau Bet puikiai suprantu, kad jei pati pradėsiu vaiką stumti pagal savo suvokimą, kaip jis turi mokintis ir žinoti, o mokyklopje bus daroma pagal kitokį supratimą, bus tik blogiau.

O sunku mano todėl, kad esu tvirtai įsitikinusi, kad mokyklos kursą, ypač tokius dalykus kaip fizika, biologija, chemija, lietuvių kalba, matematika, vaikas turi suvokti pilnai. Šneku ne apie "žinojimą" ar "išmokimą", o apie suvokimą. Tai yra mokėti sužinotus faktus sudėlioti į reiškinius ir situacijas, sugebėti atpažinti išmoktus faktus ir pagal tai suvokti bei apibūdinti reiškinius buityje, technologijose, gamtoje, politikoje, ekonomikoje, socialiniuose santykiuose. Tikrai ne visko tiesiogiai gyvenime prireiks. Bet tai daliai, kurios prireiks, vaikas bus pasiruošęs paskaityti informaciją, ją suprasti ir pritaikyti.

Sveikos,

Kazkaip net jauciuosi kalta, kad apie mokyklas paklausiau . Tiek diskusiju, net iki pasibarimu. Na, bet gincuose gimsta tiesa . As kazkaip manau, kad vaikui privaloma baigti 12 klasiu, o po to tegul jau pats/pati sprendzia ka toliau daryt. O kaip bus, pamatysim...

Dėl tiksliųjų mokslų įsiterpsiu.Gyvenime turiu ne vieną pavyzdį,kai mokykloj ilgą laiką nesimokę tiksliųjų , plaukę pasroviui ir nusirašinėdami, žmonės ,esant motyvacijai ir turint "tiksliuko " galvą, praktiškai savarankiškai su artimų žmonių paaiškinimais per kelis mėnesius sukremta vidurinės mokyklos matematikos ar chemijos kursą. Čia tik motyvacijos ir polinkio klausimas, nes į humanitarinį profilį linkę , net nuolat intensyviai mokydamiesi, dažnai sunkiai kremta tiksliuosius mokslus.