QUOTE(saintlina @ 2011 10 06, 22:50)
Nors su pirštinėm pjausčiau, bet, matyt, prapjoviau gumą - ilgai dabar tie čiliai apie save primins
Noriu pasidalinti patirtim ir padėti nukentėjusioms (arba dar kenčiančioms..

)
Pjausčiau ir aš čilius. Labai smagiai... su pirštinėm... bet, kaip vėliau supratau, kiaurom

Kentėjau, galvojau, va tuoj pabaigsiu.. negi mesi darbą, kai jau didžiulio bliūdo dugnas šviečiasi...
Na, kai jau nusimoviau pirštines, pajaučiau visą čili laipsnių stiprumą, pirštas tiesiog svilo ir garavo... vis labiau ryškėjo bordo dėmės, aš pasiūkaudama šokau čečiotką, deklamavau Salomėją Nėrį, maniau nusimaus nuo piršto oda, nukris mėsa, liks tik kvailas manikiūras... Pirštas ištino, pasidarė kietas kaip kulnas...

Beviltiškai bandžiau prisiminti pagalbos telefoną...
Galų gale akys užkliuvo už balkone augančios gėlės auksinio ūso. Griebiau, nusiplėšiau lapą, spaudžiau iškart ant piršto šviežias jo sultis ir pyliau.. pyliau.. pyliau.. po pusvalandžio prašviesėjo akyse.. bet skaudėjo vistiek nesvietiškai

Vėl roviau lapus ir pyliau sultis..
Negalėjau patikėt savo sėkme, kai po valandos... visai nebeskaudėjo, tik atrodė mažumėlę nutirpęs

Pirštas tebebuvo kietas ir ištinęs, bet skausmo jokio. Sekančią dieną ir pirštas buvo normalus, su oda ir mėsa...
Nors čilių pjaustyt greit ir nebereikėjo, bet nuėjau ir nusipirkau naujas pirštines... o savo gėlę auksnį ūsą pabučiavau ir padėkojau jam už išgelbėtą gyvybę.
Štai tokia pamokanti istorija