QUOTE(Laureanza @ 2011 05 18, 02:00)
nasata,kaip kartais nekenciu saves,kad leidau jai iseiti....nes ji ,kaip dabar pagalvoju,tiek zenklu,man dave,kad ja gelbeciau....
Papildyta:
planuoju pabėgt į užsienį...ilgam,o gal visam...žiauriai be proto noriu vaikelio,bet sako,kad anksti
sveikos
mano mintis surasei...pabegciau ir as ,tik va vyras nebega su manim

bet kur tu zmogau pabegsi nuo saves....niekaip...
del

,mums kaip ir leista, bet kadangi kt reguliuojuosi cikla, jis aisku dbr reguliarus

, bet tik 3menuo kai jas geriu...galvojau, kokius 6men pagert...zodziu...kuo toliau , tuo labiau tolstu nuo savo svajones

, atsirado atrodo tiek aplinkybiu, gyvenimisku trukdziu...zodziu...nieko gero...nebesusigaudau pati ko noriu , kokios tos mano svajones, realiai ju nebeturiu, tik ta vienintele kol kas...nes gyvenimas tox nenuspejamas, gali pasikeisti jau kita diena...
Lairam, kaip tu begyveni, gal jau dekretinese?
Meskute -nepasiduok
sekmadieni buvo ta diena,paminejimas...viena vaziavau i kapelius, viena uzdegiau zvakes, viena tvarkiau kapa...vyrui reikalai, kitiems senai uzmirsta...tokia jau mamu dalia turbut...

arba per daug gal noriu...?mama istisai aiskina, kad reikia pamirsti reikia gyventi, bet as ir gyvenu, juk i zeme nelendu, bet kodel turiu Jos neprisiminti, juk tai mano vaikas...mano dalis...juk to kas buvo neistrinsiu...broliene pamate, kad foto pasidejusi turiu, sako nelaikyk tokiu nuotrauku-susirgsi, sakau mano vaikas, tai ir laikau, pasiziuriu...net gedeti savo vaiko nebegalima, visiems uzkliuna...
Nesakykim, kad gyvenimas-tai zebras. Geriau tikėkim, kad pianinas: jame juodų klavišų mažiau...