Vaikas nekalba 11-oji tema

Ir as stoju į ANPMK klubą.
Pripąžįstu,kad nevisada elgiuosi tinkamai.
(vakar drauge atsiuntė knygą apie vaikų auklėjima "Angelėliai" iš visų mano skaitytu pati geriausia kolkas..

skubu pasidziaugti,kad iš savojo "nekalbiuko" kiekviena diena išgirstu vis daugiau ir daugiau nojų žodžių,kolkas liūdna,kad žodynas plečiasi tik DE kalboje,nors namuose šnekam Lt ir aš užsiemu su juo LT,jis atsakinėje ir t.t. Vokiškai.Džiaugiuosi,kad aplamai kalba,tai svarbiausia...
Prieš keles dienas pasakė kuo vardu mama(t.y. aš) nors vardas mano neišlengvūju taip miela buvo ir taip džiugu,kad matai kaip tavo vaikas stengesi..

Vidurinėje mokykloje, kurioje dirbu, yra spec. pedagogas, gretimose mokyklose taip pat...

Rauzi, taip pat galvoju šią knygą įsigyti...

Suprantu logopedas ir spec. pedagogas yra is prabangos prekiu srities jei 26 vaikai klaseje islaiko 1 mokytoja, tai 1 spec. pedagoga ir logopeda (o daznai buna, kad tai viename asmenyje po puse etato dirbantis zmogus ) islaikyti kiek vaiku turetu
As kol kas elgiuosi tinkamai nu bent iki rytojaus arba, kol neuzeis vaikui eilinis nenoras eiti i mokykla, ar ruosti pamokas Tada jau reikia susikaupti, susiimti, prisiminti visus protingus straipsnius, atverti sirdi ir su meile eiti dirbti

Alchemie, straipsnis...

http://www.ve.lt/nau...campaign=blokas

Įdomus straipsnis: http://aspergeris.bl...mu-vengimo.html

nebegaliu skaityti jokių straipsnių - atrodo, kad viskas mums tinka

Pasak, darželio auklėtojos ieškau problemų ten, kur jų nėra.. nu nežinau... nežinau.. Vakar pagaliau darželyje pavalgęs vakarienę mano žmogutis paklausė auklėtojos: kur mama? kai atėjau - žaidė su vaikais. auklėtoja pakvietė. apsidžiaugė vaikas mane pamatęs. paėmiau iš karto ant rankų, pasakiau, kad labai jo pasiilgau per dieną... pačiai buvo keista, kad nereikėjo "kovoti" su nenoru eiti namo.. juk visą laiką sakydavo, kad nenopri pas mamą.. jau minėjau, kad auklėtojos teigimu vaikas viską daro, ką reikia, girdi reikalavimus, be galo tvarkingas, tik labiau stebėtojas..
Grįžom namo.. ir pasijutau kaip kovos lauke.. NE NE NE NEnORIU.. Nori piešti, bet iš karto ir nenori.. Tuoj meta splavotus pieštukus šonan.. Spalvotas popierius taip pat skrenda kuo toliau... Kloti lovos nenoriu.. paklojus slepiu pižamą.. kas mamai belieka, kaip ieškoti tai, ko ji tariamai nematė kur dingo.. žaidimas, bet ašaroms suvaldyti tinka... KAŽIN KUR DINGO PIŽAMA? BABA, GAL MATEI ... PIŽAMĄ? pažiūrim po stalu... po lova... už užuolaidų... faktas - TEN NĖRA.. IR ČIA NĖRA... šypsena iki ausų.. laimėjau mūšį, bet dar ne karą..

Kas tai? Pasakykite man ... Aš bent jau taip manau, kad sutapusi trečiųjų metų krizė, adaptacinis periodas darželyje, jutimas mamos nerimo dėl teismų maratono (žinau, kad ne visada sugebu paslėpti nerimą; per jautriai reaguoju į teismo procesą..)...

Mano mamai atrodo, kad tai problema N reikšmės.. Būtinai reikia gerti vaistus nuo nervų.. Man atrodo, kad vaikas taip išreiškia susikaupusias per dieną emocijas.. Nemalonu, kad tiek neigiamų emocijų, bet.. MAnau, kad vaikas jautrus, nors visuomeniškas, komunikabilus (aš pati komunikabili, bet iš tikrųjų esu uždaras žmogus, ne visus prileidžiu prie savęs.. o tėvas - komunikabilumo viršūnė, žmogus be kompleksų..)...

Nu reik pagalbos man mintis surikiuoti...

Klausimėlis: kaip reaguoti į echolalijas?
Leisti vis kartoti ir kartoti ar stabdyti ir paaiškinti, kad nekartotų? Pvz. kalbu su kuom nors - vaikas iš paskos kartoja, netaisyklingai žinoma, bet sako savaip, kai ką ir normaliai pasako. Ką daryti: nekreipti dėmesio, ar sakyti "ša, dabar mamytė kalba"? Tas pats ir pasaką skaitant - kartoja pažodžiui, tik su tokia klausiamaja intonacija Ar yra vilties, kad tos echolalijos kažkada baigsis?

bjolla, manau, kad visas tas elgesys issikrovimas po darzelio emociju

Norėčiau paklausti, ar tai tik echolalijos, ar yra kažkokių raidos sutrikimų.

O echolalijos būna ir be raidos sutrikimų vaikams? Maniškiui gruodį bus 5 metai - tai kaip ir laikas būtų normaliai kalbėti , vadinasi, yra raidos sutrikimas, sulėtėjimas ar kaip kitaip išsireikšti. Yra kažkiek autizmo bruožų, bet žinome tik patys artimiausi, aplinkiniai net nepastebi, specialistai irgi įvardina lengvą autizmą, bet irgi ne visi, net nesusitaria tarpusavyje - yra tas autizmas, ar nėra jo
Toks kartojimas ypač prasidėjo nuo 4,5 m, t.y. šią vasarą, bet iki to jis apskritai labai mažai ką pasakydavo.

sio klausimu kalbejau su vaiko psichologe, ji teigia, na bent jau musu atveju, kad jokiu budu nereikia vaikui akcentuoti to, kad jis kazka kartoja. Jokiu budu nereikia drausti.
Ir galimas atvejis, kad tai nera toji "tikroji" echololija, kartais, vaikai kartodami kitu zodzius/sakinius mokosi kalbeti, megdzioja juos.