Antakalnis, "Vaikystės sodas"

Mes lankom miesto darzeli tiek kolektyvas tiek programa tiek pati ikureja

Labukas visoms.
Praleidome savo pirmaji pusdieniuka Sodelyje. Atejome i susiformavusi ir jau isivaziavusi Šnekučių kolektyva, jau seniai sukomplektuota grupe, kurioje mes – naujokai. Stengiausi buti pasyvia stebetoja, kiek imanoma maziau drumsti nusistovejusia tvarka.
Stai pirmojo pusdienio (tai jokiu budu nera viso darzelio apibudinimas) ispudziai is darziuko vidaus.

Taigi:

- tinklapyje rasoma, kad programa apima menus. Apie muzika paklausta auklėtoja sake, kad maziukams muzikos nebuna (detaliau klausinet negalėjau, kad neatitraukciau nuo tiesioginio darbo). Daile: keletas vaikuciu gavo papiesti – tai truko vos kelias minutes, kadangi jie paise, ka norėjo,- is savo patirties zinau, kad vaikai mieliau piesia, kai ta kartu daro suauges (nereikia uz vaika, ar vaikui piesti – vaikas nori pavyzdžio, autoriteto). Taciau dešimt kartu ilgiau truko laukimas, kol gales nusiprausti. Buvo ludna ziuret, kaip viena auklyte po du uz varteliu išveda vaikucius i WC, o likusieji, like kambariuke be jokios prieziuros, trypčioja prie varteliu, nesulaukdami savo eiles, arba eina purvinom rankytem zaisti (gera pradžia higienos iprociams). Keli is neturėjimo ka veikti, eme graudžiai verkti, ilgedamiesi namu. Kur kitos dvi auklytes buvo su kita puse vaikuciu, nezinau. Akivaizdu, kad kazkas nesukoordinuota. Judesys – negaliu pakomentuot; tiesa, geriau pagalvoju, gal buvo – jei užskaitytume Ryto rato metu dainele su apsisukimais ir patrepsejimais arba savarankiska palaipiojima lauko karstynemis. Drama turbūt irgi retai buna.

- Ryto Ratas apibudinamas kaip labiau struktūrizuotas: dainuoja daineles (viena dainele padainavo, viena dainele patrepsejo, na, pradžioj dar su pukuotu gyvuneliu pasisveikino su kiekvienu vaiku), žaidžia pirštukų žaidimus (nebuvo) ar deklamuoja eilėraštukus (nebuvo), bet ir kalba apie orus (pakalbėjo pora, trejeta sakiniu, vienas vaikutis kazka pasake, kitas bande, bet nebuvo paskatintas), analizuoja, kiek vaikų susirinko į Sodelį (auklėtoja susiskaicavo vaikus ir ko truksta, viskas), skaičiuoja (nebuvo), diskutuoja (buvo tik vienas klausimas veinam vaikui, ka jis veike savaitgali, tuo viskas ir baigesi).

- rasoma, kad programa apima kalbą, t.y. (žodynas, supratimas, garsų atkartojimas, tartis, kalbėjimas – su vaikais bendrauta minimaliai, na, gal išskyrus pasakeliu skaityma, - ju klause mažuma. Fiziniu poreikiu tenkinimas atima tiek daug laiko, jog nelieka kada bent po kelias minutes individualiai bendrauti; na, nebent paklausti, ar nori kaku, ar nusiprause, ar pastebeti, kad taip elgtis nesaugu. Raštingumas (garsų atkodavimas – šiandiena nesuzinojau, kas tai; meile knygoms – na, gal tai meile, kai per knygas lipama, raštas ir raidžių pažinimas – gal kada ir mokys). Matematika (skaičius, paprastus veiksmus su skaičiais, geometriją ir erdvinį mąstymą, matavimą, sekas) – nemaciau, gal kada buna, bet ta diena – nebuvo, velgi, gal erdviniu mastymu pavadintume savarankiska pazaidima su ergoterapiniais žaisliukais (beveik niekas ta pusdieni jais nezaide). As su savo vaiku skaičiavau pirstukus, kaladėles – to nedare auklėtojos, mat buvo labai uzsiemusios.

- minima, jog ugdymo programa apima sveikatingumą (stambiąją motoriką, savipagalbą) – gal vaikas paciupinejes zaisla ir ugdo ta motorika, dar ji buvo ugdoma savarankiskai valgant, o savipagalba – o taip, ja buvo paremtas visas pusdienis.

- dar nurodomi gamtos mokslus (pojūčiai, fiziniai mokslai, gyvosios gamtos mokslai, susipažinimas su Žeme ir Visata) – buvo rytinis ,,lektuvas“ – rodomos visam darziukui skaidres ant sienos ir pasakojama, bet jis ne kasdieninis. Maciau ant sienos kabančia menesio tematika – pagal ja ir uzsiemimai.

- Socialine ir emocine vaiko raida (emocinis intelektas) – pati liūdniausia ir labiausia tądien apleista dalis. Ka maciau – tai atkaklu pratinima vaikus būti vienus ir užsiimti kažkuo, neparodant nei kuo, nei kaip. Pamacius keliu mazyciu sielvarta, karstligiska kibima i rubus, skausmingas asaras nebeliko klausimu, kodel ilgainiui kai kuriems vaikams atsiranda nervinis tikas, kodel imami grauzti nagai ar atsiranda kitu sutrikimu -auklytes cia niekuo detos, tai tevu-darzelio ir dar kazko problema, nesu nei psichologe, nei edukologe, negaliu speliot. Taip pat negaliu teigti, kad auklytes nieko neveike. Veike visa laika ir labai nuosirdziai. Taciau trumpai pabandysiu apibudint kaip B.Sruogos Dievu misko romane sarkastiškai aprasyta – galima kelma išraut ir tiek, o galima ji raut ir raut, ir raut, svarbu, kad butu judama ir dirbama




Keli vaizdeliai is sio pusdienio:

- vaikai suseda valgyti. SU jais neikas nekalba, nesako, kad valgysim – tas pasakyta vienąsyk (o vaikai megsta pakartojimus, be to, girdima kalba sudaro salygas mokytis nauju zodziu). Vienas verkia, kitas neranda, kur atsisesti. Dvi-trys auklytes sukasi apie priespieciu dezutes ir nei vienos – prie susedusiu vaiku. Po ilgos pertraukos pagaliau imamos dalinti pusryčiu dezutes. Vaikai valgo savarankiskai, rankos, praeinančios pro sali ir paskatinančios sėkmingesni valgyma, ar siukslyciu dejima, ar pagyros zodi, nera. Vaikai savarankiski, jeims pagalbos nereikia. Vieno berniuko piena ima gerti salia sedintis. Auklytes nepastebi. Jos sukasi apie kelis asarojancius mazylius – jie, neistvere per ilgo laukimo, pravirko.

- dvi auklytes sedi su vaikuciais bibliotekeleje. Abi skaito. Keli klauso, likusieji lipa per knygas i virsu, žinoma, nesėkmingai. Tuo tarpu trečioji auklyte, su keliais likusiais mazyliais, tvarkosi taip: po pora išveda i tualeta, likusieji vieni stovi uz kambario varteliu ir laukia. Keli ima verkt.

- zaidimas lauke. Vaikai daro ka nori, kitaip sakant, nieko. Auklytes prisiuri, kad nenukristu nuo lipyniu, taciau nemato ant tos pacios lipynes atsistojusios mergaites, kuri delioja koja dviem bandantiems užlipti mazyliams ant galvos. Paklausta, ar buna uzsiemimu lauke, auklėtoja paaiskina, kad dabar yra nauja lipyne, tai tegu vaikai su ja zaidzia. Kuria diena pazais kamuoliu, gal kada nors bus koks lauko zaidimas. Šiandiena nebuvo. Norintiesiems buvo aunami batukai ir su kojinytem sokinejo ant batuto. Viena mergyte, išsimovus batukus, lakste aplink, bet auklytes ta ne visada pastebedavo – tai buvo budas atkreipti demesi. Keli mazyliai bande verkti, bet ne taip labai, kaip viduje.

- Viena mergaite atkakliai bando stumdyti kitus. Ir taip sėkmingai sulaukia demesio. Ta ji puikiai ivaldziusi. Nors auklėtojos deklaruoja, jog vaikai ne barami uz negrazius darbus, o giriami uz grazius, šiandiena girdėjau vos pora pgyrimu – liūdna, bet ne visi vaikai buvo pagirti ir tikrai ne uz viska, ka gero padare. Uztat smagu stebet, kaip auklėtoja bara stumdyti megstancia mergaite, toji megaujasi demesiu, o nuskriaustasis vaikas bando ramintis pats (tiesa, viena karta buvo apkabintas tos mergaites nuskriaustasis).

- trys vaikai buvo su slogom, vienas su slapiu kosuliu. Viena sloguojanti mergaite akivaizdžiai turėjo temperatūros, na nedaug, bet turėjo. Tai, kas rasoma sutartyje apie vaiku ligas – parodija. Idomu, susirgs mano vaikas, ar ne.

- Kiek buvau (nuo 8.30 iki 12.30), nemaciau, kad butu duota vaikams gerti. Mano vaikui, taip pat nebuvo net pasiulyta (gal kad kartu buvau?). Tiesa, išimtis buvo du vaikai priespieciu metu: vienas gavo pieno, ideto tevu (to pieno ne trečdalio neisgere), kitai mergaitei viena auklyte atnese mazyciame plastmasiniame induke ipilta nedideli slakiuka. Nors oficialiai rasoma, kad uzkandelei turi būti tik sveikas maistas, toleruojami ir kukurūzai, ir kiti saldesiai.


Apibendrinant galiu pasakyti, jog sis pusdienis parode prastai sukoordinuota darba bei laika organizuota taip, kad vaikai pratintusi uzsiimti patys su savimi neparodant pavyzdzio/ideju, kaip ta daryt - parodziau savo vaikui, kaip galima zaisti plastmasiniais indukais - iskart isitrauke keli vaiaki; kitam idaviau ergoterapini zaisla - dar du uzsieme... Auklytes kazka ,,dirbo" - skaite, ramino verkianti (o gal tereikejo pazaist, itraukiant kitus?). ,,Isplesus“ ir suskaičiavus bet kurio konkretaus vaiko uzimtuma, galeciau suskaičiuoti koki pusvalanduka per pusdieni – kiek jis aktyvus buvo kazkokioje (bet kokioje) veikloje: aktyviai paziurejo rodomu skaidriu, kiek trumpu minuteliu pasedejo Ryto rate ir kiek pazaide. Mano vaikas dar net nesusipazino su auklėtojom, o grizus namo pasake, kad ten auklėtoju nebuvo Nesistebiu, nes visos trys auklytes byvo visai nepastebimos tarp vaiku.

Po šiandienos pasidariau išvada, kad valstybiniame darzelyje uzimtumo vaikams tikrai nera maziau. Ten yra kasdienes muzikos pamokėles, mokoma zaidimu, eilerasciu (nepalygint su Ryto rato vienatiniu eilerastuku). I Sodeli vedziau noredama, jog vaikas tobuletu, gautu daugiau ziniu, patirties, užimtumo, nei valstybiniame. Kolkas negaliu atsakyt i klausima, ko siandiena ismoko Sodelyje mano vaikas. Ryto ratas, trunkantis apie 10 min bei prastai organizuotas knygeliu skaitymas, daugeliui neidomus (tiek to) ir dar kelias minutes trukes piesimas. Skaidriu parodymas. Daugiau nebuvo jokio zaidimo, jokio eilerascio, nei sviedinuko metymo, nei skaiciuotes.... NIEKO
Pirmas ispudis liūdnas iki graudulio, o pirmas kiles noras – šiandiena pat nutraukti sudaryta sutarti.

Atsiprasau uz klaidas - rasyt su isiverkusiu mazyliu pasonej sunkoka

Skamba tikrai liudnokai Cia, kiek suprantu, Zveryno filiale bandet siandien pratintis?
Gal dar vaikiukas per mazas i darzeli ir, jei yra galimybe, vertetu namie dar su juo pabuti (ypac, jei esate kurybinga, energinga ir ideju kaip uzimti vaika niekada nestokojanti mama
O valstybiniame darzelyje irgi jau bandete toki "a la pusdieni" pabuti, kad darote apibendrinima, jog ten tikrai kitaip (ir nebutu, jog nuejus kuri ryta tikrai ispultu taip, kad tadien nebutu jokios ypatingos veiklos anei n eilerastuku mokymosi? ar ten kasdien viskas vyksta pagal plana desimciai balu )
Vilnius - gana nemazas miestas, privaciu darzeliu yra tiek visokiu pagal kaina ir pakraipas, kad galima issirinkti, manau, kiekvienam pagal skoni ir poreikius: kai rinkausi saviskiui, "pabandeme" ne viename pabuti pusdieniuka, o trijuose mano atsirinktuose - tikrai nepuoliau pasirasineti sutarties, nepabandziusi pabuti pries tai "svecio teisemis". Taip buvo lengviau pasirinkti, kai pamatai darzelio "gyvenima is vidaus", o ne vien tai, kas deklaruojama tinklapyje Vienok, musu atveju, mineto darzelio pasirinkimas galutiniame variante pasiteisino su kaupu (tiesa, maniskis Misko filiale, tai kitas personalas Bet priekaistu neturiu jokiu, nors tikrai megstu ieskoti slieku ant parketo )
Del nesirgimo: nebuciau tokia tikra, kad valstybiniame Jusu mazutelis irgi nesirgs, jei bus lemta susirgti Cia jau nelabai priklauso, ko gero, kokio tipo darziuka vaikas lanko, o labiau - nuo paties vaikucio imuniteto stiprumo

KAi paskaičiau tai... O jūs manot, kad visa programa turi būti įgyvendinta per 1 dieną?
Juk palaipsniui vyksta mokymasis - ugdymasis. Eilėraščiai ir kita - ne kas diena gali būti mokinamasi.- juk neįmanoma per dieną viska padaryti kas parašyta programoje - tai ilgalaikis metų darbas (kurio metu viskas įgyvendinama).

Galbūt pakliuvote pas nepačias geriausias auklėtojas. O galbūt jūsų nuojauta teisinga. Pasitikėkit savimi. Išbandykite ir kitus darželius. Turėsite su kuo palyginti. Ir nepasikabinkite ant pasirašytos sutarties kabliuko - jei nepatinka darželis, tai tikrai neraikia jame būti.

Oho, kiek daug jus tikejotes ir kiek mazai pastebejote. Pirmiausia, darzelio filosofija yra tokia, kad mazo vaiko ugdymas - nera kazkoks dresavimas, kurio metu butu ismokoma konkretus skaicius eilerasciu, dainu ir t.t. Ir piesimas yra ne del piesimo igudziu lavinimo, jis susijes su tos dienos tema, kuri pazindina vaika su tam tikru isorinio ar vidinio pasaulio faktu, padeda ji geriau isidemeti, suprasti. Bet vaikas turi ismokti labai paprastu dalyku: palaukti, kantrybes, graziai buti kartu su kitais, laikytis rutinos, taisykliu, pamilti knygas ir t.t.

Kai as pratinau savo mazaja, buvau VS net keturis pusdienius, tai pastebejau labai daug geru dalyku (buvo ir blogu, bet juos jau uzmirsau). Sakykime, einant valgyti dainuojama dainele - "rankeles nuplausim ir pauzkandziausim" - lankantys vaikai is karto zino, kas bus. Zaislai tvarkomi kartu, dainuojama tvarkymosi dainele. Jeigu vaikai susipesa, nemaciau, kad juos bartu. Kaip tik labai suzavejo budas, kaip jie nuraminami - apkabinami abu, ne tik nukentejes, netgi jam maziau demesio, nes ne jo elgesys reikalauja korekcijos "Mes zaidziam graziai, svelniai". Niekada negirdejau pakelto balso, niekada negirdejau tokios nesamones kaip isgirdau pirma pusvalandi valdiskame darzelyje "As negaliu laikyti taves visa diena, ir kitiems vaikuciams reikia demesio", "Tik nusisuk nuo jusu minutei!" "As ant taves pykstu, nes tu ikandai draugui, nes tu negeras" ir t.t. Gaila, kad nebeisgalim jos leisti i VS. Nes valdiskas lopselis po patirties VS dabar man atrodo kosmaras, kuriame apie ugdyma nera jokios kalbos, nes ten vaikai tik priziurimi, ir tai nevisada kokybiskai.

Patys vedame vaika i Vaikystes soda Zveryne, ir norisi si ta pakomentuoti - ten kur turiu pakankamai ziniu (na pas mane daug skyliu, zmona labiau viskuom domisi:).
Na pirma smulkmena - i kuri darzeli vedat vaika, ar Zveryne ar Antakalnyje. Nes Zveryne snekuciu grupeje nera varteliu, ir apskritai snekuciu grupeje privaletu nebuti varteliu. Tai arba suklydot su grupe Zveryne, arba vedat i Antakalni ir ten tada sakyciau netvarka. Nors uzbegdamas i prieki manyciau kad suklydot su grupe ir einat i Mazuju snekuciu grupe - kurioj gyvenimas stipriai skiriasi nuo Snekuciu grupes (patyrem nesenai pereje).
Drama - jos dabar buna daznai, mini spektakliukai is aukletoju su lelemis. Nesu tikras ar perejus i kita grupe, bet gal tiesiog progresas sitoj srityje darzelyje.
Ryto ratas - nuliudino, reiks kada paciam pasiklausyti kas ryto rate dedasi. Nes jei tik tiek tai skystoka..
Socialine ir emocine vaiko raida - idomi ir sunkiai pakomentuojama vieta. Linkstu prie nuomones kad tikites per daug, pats zinau kad aukletojos ir taip maksimaliai buna uzimtos (net ir budamos trise), ir manau kad nespeja. Ypac jei esat Mazuju snekuciu grupeje kur dar mazesni vaikai.
valgymas darzelyje - nenorekim stebuklo, ypac jei keli teveliai nesugebejo uzrasyti savo vaiku vardu ant priespieciu dezuciu (pats siryt maciau neuzrasyta dezute).
biblioteka - na, labai puikus vaizdas, neisivaizduoju ar jus svajojate kad imanoma kur nors geriau rasti.
vaikai su slogomis - pasiskaitykit dar karta sutarti. Slogos leidziamos, kosuliai leidziami, temperatura iki 38 laipsniu leidziama. Ir musu manymu tai DIDELIS privalumas kad leidziama truputi sirguliuojantiems vaikams eiti i darzeli. Uzuot sedeje ir bimbineje namie, vaikai gauna lavinamosios veiklos. Gal pasirgs daugiau kol mazi, bet uztai bus atsparesni po metu kitu - atsiperka. Galu gale ir tevams maziau problemu su darbu. Labai pas mus visi bijo tu slogu, senoviniai poziuriai. Bet laimei kiek pastebiu geriausi darzeliai su slogomis leidzia eiti (valstybiniai aisku ne). Nes tendencija kad geriausi darzeliai ir pasidomi kas yra geriau uzuot laikesi senu taisykliu.
gerimas - oi o cia negerai. reiks paciam paklibinti valdzia kas per netvarka.
valstybinis darzelis - pasitaiko valstybiniu darzeliu kur tikrai uzsiima vaikais. Priklauso nuo aukletoju, kokios pakliuna. Tiek kiek sugeba 1 aukletoja su 1 auklyte (grubiai 1.5 aukletojos). Ir tai aisku ne su maziukais, o kokiu 4 metu vaikais. Nes su mazesniais naivu tiketis kad ta 1.5 aukletojos suras laiko. Jeigu toki darzeli sugebi rasti ir dar pakliuti i ji (o ne buti eilej kokia devyniasdesimta i 15 vaiku dydzio grupe) tai galima sakyt pasiseke. O jei ne tai ziurek kad nepakliutum i eilini kur visi vaikai veikia ka nori, prisinese savo masinu ir barbiu tusciai svaisto laika ir bunka, o aukletoja dailinasi nagus. Neretas vaizdelis..

Džiaugiuosi, kad mano postas sulaukė kitų tėvų atgarsio. To labai reikia.
Kaip minėjau anksčiau, pasikartosiu: ką parašiau, tai tik pirmo pusdienio įspūdžiai iš miškelio sodelio. Todėl jokiu būdu nedariau jokių apibendrinimų dėl VISO darželio. Tiesiog aprašiau tai, ką mačiau, stebėjau ir ką jaučiau.
Dėl savo patirties ir lūkesčių: nesu pedagogė, tačiau patirties turinti realistė. Šeimoje yra keli vaikai. Gaila, kad prieš vesdama vaiką, net nesusimąsčiau pasėdėti gerą pusdienį, maniau, kad užteks kelių apsilankymų ir trumpesnių pokalbių su personalu. Įspūdis išties buvo geras. Pakalbinau porą matytų tėvų: abeji patenkinti daržiuku (net vakar visą dieną be nustojimo raudojusio mažylio mama).

Daržiuke yra 15 ar 16 mažiukų iki 2.5 m. Kaip supratau, mažyliai su jaunesniais šnekučiais kartu. Antrajame aukšte praeidama suskaičiavau 18 spintukių, gal tiek vaikų ir yra. Ten gal vyresni, nei 2,5 m šnekučiai sumišę su sodiečiais, tačiau į vežiojamus užsiėmimus vežami tik nuo 3 metukų.
Mano vaikui netrukus 2,5, ilgos diskusijos šeimoje renkantis tarp auklės ir darželio pakrypo pastarojon pusėn – vaikutis gauna galimybę socializuotis, tapti savarankiškesniu. Higienos įpročiai jau įskiepyti, tik, žinoma, dar labai trapūs ir sėkmė ne visada šimtaprocentinė (turiu omeny rankų plovimą, kai nepavyksta paspausti skysto muilo dozatoriaus, arba ilgų kelnyčių nepatogiu juosmenuku užsimovimą – sveikatos tempt aukštyn neužtenka (stengiuosi tokių nemaut, bet rudeninės kelnės ne visos patogios), o namuose tai ir puodelį po reikalų išsiplauna). Po dviejų pusdienukų pastebėjau vaiko žingsnį atgal: jei namuose valgo savarankiškai, savarankiškai nusineša viską, plauna rankas, šluostosi, raitojais rankoves, jei eina tuštintis savarankiškai apie tai iš anksto nebepranešant, tai čia tenka ilgai ir kantriai laukiant, kol bus leista praustis, rankos ima valytis į rūbus, o nepavykus atsiraitoti rankovių, jos sušlapinamos. Štai, buvo klijuojama klijukais be dailės rūbelių, manoji, neturėdama kur nusivalyti, valėsi į rūbus, niekas neparodė, ką daryti, kur valytis. Gaila, vienok, tačiau tai laikinas dalykas, be abejo ne pats svarbiausias. Kaip ir ne svarbiausia tai, jog vakar porąsyk nusiplovusi rankas skystu muilu, šiandieną turiu iki žaizdų išskilinėjusias, susialerginusias rankas (gal todėl tas muilas, kai vaikai vienu vandenuku prausėsti priešpiečiams, buvo įkištas į kibiriuka?)

Šiandieną buvo antroji diena. Šįkart buvome tik 3,5 valandos. Kadangi grįžo aktyvi ir energinga auklėtoja, viskas nebeatrodė taip niūriai, kaip pasirodė pirmąją dieną (vėlgi atkreipiu dėmesį, kad tai tik antros dienos įspūdžiai ir nieko daugiau). Verksniukai mažiau verkė, veiklos buvo daugiau (na, ir veiklos, ir veiklos ilgumo). Ryto ratas buvo keletą minučių ilgesnis, aiškesnis, įdomesnis, energingesnis, įsitraukė daugiau vaikučių, pakalbinti ir ne po sykį, buvo visi. Jis tiesiog tapo aiškios struktūros ir interaktyvus, ko visai negebėjau suprast vakar. Mačiau ir įdomų trumpą žaidimuką šokinėjant ant skaičiukų, graži buvo ir vėliau atskirai padainuota dainelė. Šįkart buvo kitokia ir darbelių valandėlė: su vaikais buvo tikrai daug kalbama, užsiimama. Vienas verkiantis mažylis buvo išneštas į kitą patalpėlę, kad nusiramintų – tai puiku. Atėjusi trumpam pagalbininkė keliolika minučių pažaidė su nuo ryto virkaujančiu mažiuku. Tas stebuklingai nusiramino ir iš esmės nebevirkavao, rpeišingai, nei vakar.

Vistik itin daug priklauso nuo paties auklėtojo. Štai šiandieną išėjus į lauką energingoji auklėtoja ramino mažylius, trumpam pritūpė paknebinėti žaisliukų dėžę, sugebėjo ir padainuoti dainelę, ir paraginti belaipiojančius, spėjo ir į WC suvedžioti. Lyginant su vakar dienos buvimu lauke, ši diena pasirodė normali – ir kelios akimirkos kažko naujo, ir galimybė pabėgiot, pačiam pažaist . Tuo tarpu viena savanorė, netrukus iškeliausianti į Žvėryną, tiek šiandieną, tiek vakar atliko kuklios tylios stebėtojos ir saugotojos, kad kažkas nenukristų, vaidmenį. Tiesa, šiandieną mano vaikui pamėtė kamuoliuką ir kelissyk pakalbino bečiuožiančias mergaites. Kitą laiką tik stovėjo ir ramiai stebėjo aplinką, o verkianti mažylė kurį laiką bėgiojo paskui mane, kol jos nepaėmė energingoji auklėtoja. Šiaip vėl stengiausi stebėti nesikišdama, tačiau negi lauke nesinori ir suaugusiam pajudėti, o tik stovėti?

Dėl gėrimo – šiandieną priešpiečių metu keliems buvo duota pagerti – vėlgi tam pačiam mažyliui iš namų įdėto pieno, kitiems (bet tik keliems) – mažas indukas su šlakeliu (viena mergytė pati paprašė). Dalis negėrusių buvo nuvesti praustis, po to bibliotekėlėn. Likusieji baiginėjo valgyt, o auklytės, apvaliusios stalus, pagaliau tiems likusiems pasiūlė gerti - nemačiau, ar jie visi gėrė. Tiek dėl gėrimo, tiek dėl muilo pasakiau savo pastebėjimus, tačiau jei ten taip įprasta, nedrįstu manyti, jog kažkas keisis, nors, beje deklaruojama kitaip - vaikai geria . Norėtųsi, žinoma. Beje, vakar mano parodytos dulkės ant plintusų, sakė, bus nuvalytos, o apsnarglėtą ir dulkiną plastmasinę virtuvėlę drėgnu popieriuku pavaliau vakar pati.

Kadangi ir šiandieną stebėjau aplinką iš vaiko pozicijų, padariau išvadą, kad jei tokią kaip šiandieną, dieną būčiau pamačiusi vakar (o visko reikėjo tikrai nedaug – energingiau pakalbint, aktyviau apeit, daugiau pastebėt), būčiau neturėjusi bemiegės nakties.

mažytis raktelis neįdėmiai skaitė, ką rašiau: sutinku, kad neįmanoma visko padaryti per vieną dieną, o ir nereikia. Todėl apibendrindama šią dieną prisiminiau vieno neseniai atlikto tyrimo rezultatus (regis, tokie tyrimai atliekama nuolat, siekaint konkrečių tikslų). Paties tyrimo nerasčiau, nes man profesinėj srity jis neaktualus. Vistik įdėmiai išnagrinėjau. Dviejų grupių ilgalaiko stebėjimo rezultatai atskleidė tiesą, dėl kurios dažnai tėvai pasiginčija (sako: mano vaikas gabus, tai išmoko ir to, ir ano, o tavo gal nelabai gabus). Pasirodo, vaiko ugdymas tiesiogiai priklauso nuo pedagogo ir žymiai mažiau nuo paties vaiko. Atėjusi energinga auklėtoja, iš esmės darydama tą patį, aks buvo daroma vakar ir pridėjusi kelias išmoningas minutes, pakeitė visą grupės atmosferą. Ne veltu vakar keli vaikai liūdnai pastebėjo, jog jos nėra.
Žiūrėsim, kaip bus rytoj.

Ir dar sykį džiaugiuosi tėvais, išlindusiais iš pogrindžio. Labai norisi sulaukti daugiau pastebėjimų, nuomonių. Tema, kaip supratau, ir sukurta diskusijoms, pokalbiams Juolab, kad visiems rūpi jų vaikai, jų dieną, jų emocinė būklė bei visa kita

weidox, nei vienas mano vaikas nėra lankęs lopšelio, o ko jame būna, prisiklausius ir aš pakankamai Dėl slogų - viskas taip, tačiau vakar, priešingai nei šiandieną, vaikai iš neturėjimo ka veikt, tekančiom nosim ir seilėm vilgė visus pasitaikiusius po ranka smulkius žaislus. Šiandieną tam beveik nebuvo laiko, nes daugumos veidukai neliūdėjo.

maniskiui irgi tuoj bus 2,5 ir eina i vyresniuju grupe: pabuvome apacioje, kai ememe lankyti, vos pusdieni ir to pakako, jog suprasciau, kad maniskiui ten jau bus nuobodu: nors pagal amziu dar nebuvo tinkamas vyresniuju grupei, bet vadovybes poziuris - labai lankstus ir mums leido pabandyti:) rezultatu esu patenkinta o tai, kad dar su vyresniaisiais nevazineja mano berniukas i isvykas - man visai nera problema, uztat visa kita - be menkiausio priekaisto: asmeniskai jokiu lankymo periodu regreso nepastebejau, priesingai gal - labai greit po lankymo pradzios ismoko nauju, idomiu dalyku, tapo gerokai savarankiskesnis ir ismoko pagaliau kazkiek pabuti ir vienas (matot, kas vienam minusas, kitam - pliusas), nes iki tol buvo tobulas, nuo ranku nenulipantis maminukas


kas cia per muilas? gal sumaiset ir su kokiu dezinfekciniu grindu skysciu rankas nusiplovet netycia? ar labai jautri ranku oda? Tada gal ir savo muila vertetu nestis koki eko, kuris nealergizuoja (ranksluostelius gi savo nesames), jei tame problema atsirado


o galvojat Montessori darzeliuose visi rekia, o aukletoja ramiu sfinkso zvilgsniu stebi ir nieko nedaro mano dukte lanko salia esanti Montessori darziuka stai jau antri metai, bet niekada nieko panasaus nepastebejau: jei kazkas isiverkia, tikrai buna nuraminamas (nors visame kame kitame tikrai stengiasi vadovautis personalas Montessori metodika).


skamba panasiai kaip istrauka is Higienos inspekcijos vizito protokolo Namie pas Jus, ko gero, tobulai svaru visada (as tai tada labai bloga mama busiu, nes nespeju valyt visko, kiek per buvimo namie laika vaikai pridrabsto [reiketu tada kasdien darbuotis arba namu tvarkytoja samdyt], tai kartais [gerai jau - ne kartais, o kur kas dazniau ] man darzely tikrai yra kur kas svariau nei pas mane namie (geda labai del to, na, bet man ne dulkes [ju nebuvimas] svarbiausia yra siuo gyvenimo laikotarpiu )

Stai kaip Vienas vaikas lanko Montessori, kitas Vaikystes sodeli?

Del muilo kalbejau su aukletojom, sake, kad muila vaikai meta i unitaza, dangciu kazkodel uzdet negalima. Todel naudojamas skystas. Nesu labai alergiska, taciau oda jautroka, o prausiausi tuo paciu, kuriuo ir vaikam vakar buvo duota. Gerai, jei didzioji dalis neturi jautrios odos.

Del tvarkymosi - ten juk samdomos valytojos. Darbe turim sutarti su firma - grazu ziuret, kaip kas savaite atvaziuoja vadovas ir patikrina tas vietas, kurios daznai pamirstamos (man net i galva tai nesove niekada butu) - duru virsu, ringes, plintusus, radiatorius, laikiklius, lentu virsu, vamzdzius, net prie nenublizginto slenkstuko gebejo prisikabint. Darziuke samdomos valytojos, tai nejau ju darbo niekas nepatikrina? Na, kad ir tie uzsivele viskuo maziukai kilimukai - ir po savaitgalio jie buvo tokie pat, kaip penktadieni Dulkiu tema nenoriu plestis, nes puikiai zinau nesusidurusiu su tuo cinizma, be to, tai smulkmena, paskestanti visumoje.

Man irgi atejo i galva mintis, kad gal vaikui geriau butu ne ziureti, kaip kiti stovi eiluteje, kol juos nuves i WC, o ta daryti paciai, kaip ipratusi - juk mazuliu dienotvarkeje higienos proceduros ir laukimas ju atima daugiausia laiko. Vaikas vyriausias grupeje, puikiausia laipioja laiptais savarankiskai, be prisilaikymo, nusinesa indus, juos plauna, plauna savo pridaryta puoduka, turi minimalius apsirengimo igudzius, be to, nera rankinukas. Gal tikrai prasytis i virsu, taciau ten jau 18 vaiku, ar ne per daug Kalbedama su koordinatore kelissyk pabreziau, jog mano vaikas savarankiskas higienos klausimais, moka siek tiek kalbeti (pagal amziu, tikrai ne daugiau) ir t.t. Taciau jokiu pasiulymu ar pastebejimu neisgirdau.
Ką manot?

Ir dar kitas klausimas: per kiek laiko vaikas adaptavosi? Ir kiek laiko pratinantis kartu praleidote jūs?

Kodėl jūs manote ši tema nebuvo populiari? Aš manau dėl to, kad visi tėvai mažiau ar daugiau (manau kad daugiau) yra patenkinti darželiu. Mes juk dažniausiai skųstis mėgstame, ir supermamose ne išimtis - perpildytos tos temos kur pasibėdavoti reikia. O čia buvo tylu ramu:)

Iš kitos pusės.. Lankome mes šį darželį. Esu labai patenkinta. O jei iškiltų kokių problemų, visų pirma aš ieškočiau paramos pačios Austėjos. Šis žmogus man yra didelis autoritetas. Ir jei kas nepatiktų, visų pirma spręsčiau su auklėtojom, o paskui su pačia Austėja. Todėl gal būtų geriau pasiūlyti užvesti/pačiai padaryti vietinį darželio forumą, kur nešvarūs skalbiniai būtų skalbiami pačių namuose? Nes jų manau atsiras, kaip ir bet kurioje idealioje šeimoje. Tik čia skirtingai nuo daugumos darželių, jos bus sprendžiamos

Puiku. Viskas visiems gerai ir jūs kalbate už visus
Mandagus pastebėjimas, kurio esmė, - kaip drįsau išsakyti savo mintis Oj
Beje, nesiskundžiau, o parašiau pirmus įspūdžius, tikėdamasi kitų tėvų reakcijos, norėdama ne tik nuomonės iš personalo. Be abejo, visus pastebėjimus išsakiau auklėtojoms Neketinu teisintis, kaip čia sudrumsčiau tobulą tylą šioje temoje. Kitos neradau
P.S. o kokiam tikslui ši tema sukurta? Liaupsėm? Pagyrimams? Aptarimams? Ko? Kodėl čia tyla, lakoniškumas ir niekas neaptarinėja gerų dalykų?