Antakalnis, "Vaikystės sodas"

Letitia šaunuolė, kad taip išsamiai aprasote savo įspūdžius, nuomone, pamastymus, jausmus, abejones ...
Aš zvalgausi į šiuos darželius, patinka steigėja, jos idejos ir pan.

O man ta buvo labiau panasu i realybes sou,tik rasytine prasme..idomu kur dingo nare,kuri viska aprasineji,kiekviena smulkmena,jausma,minti

AngelG, man taipgi imponuoja tiek steigėja, tiek jos idėjų praktinis įgyvendinimas.

Astuliux, ačiū. Tiesa, jei žmonės į psichologus kreiptųsi dėl kiekvieno savo sprendimo, tai turbūt kiekvienam reiktų turėt po vieną asmeninį psichologą. Šiaip, gal psichologo tikrai labiau reiktų mamai, kurios vaikutis, ne pirmą mėnesį lankantis darželį, verkia kiekvieną dieną be nusiraminimo.

jolita.martyna, niekur nedingau. Tiesiog šeštos-dešimtos dienos darželyje nebuvo.
Penktąją dieną parsivedžiau sergantį vaiką. Slogos pradžia ir kimuliukas, be temeratūros. Tiesa, iš lauko vaiką pasiėmiau sušalusį – mat džemperis, kuris buvo parengtas aną dieną ir turėjo būti parengtas tądien, kabojo spintukėje ant striukės, besirengiant išnyko, o su vasarine striukyje ant golfuko (nepaisant to, kad ji impregnuota), sutikit, šaltoka rudenį. Pašalęs vaikas, spėju, tikrai tampa mažiau atsparus puolantiems virusams. Darželin sergančios, priešingai nei kiti tėvai, nedrįsau vesti dėl noro išvengti komplikacijų - vaikas dar neįpratęs, pakimęs paverks, gerklės uždegimas pasistūmės bronchų link

Weidox, dar sykį peržiūrėjau sutartį – tuos punktus, kur apie ligas. Nesu nieko prieš ligas, nuo jų neapsaugosi. Žinoma, į visus daržiukus eina sloguoti, kosintys, su temperatūrom vaikai. Ypač į valstybinius, kada tėvai neturi, kur palikti vaikučių, o dirbti privalu. Vistik pasirašinėdama dokumentą matau, kad ,,žalios ir geltonos išskyros iš nosies gali reikšti infekciją“ – tokių vaikų mačiau ne vieną, matė ir steigėja. Mes šią savaitę galynėjomės su tokia pat žalia sloga bei tokiu pat šlapiu kosuliu.
Žaislai (na, minkšti tiek to, tačiau plastmasiniai?) kiek klausiau auklėtojų, nėra valomi, vadinasi nučiupinėti ne tik švarių rankelių ir nučiulpti ne tik sveikų vaikučių. Valstybiniuose darželiuose, beje (gal klystu) žaisliukai irgi nėra valomi.
Muilas, kiek mačiau, ne visada naudojamas, nes kieto muilo mažiukams neduoda, kad nemestų į unitazą, o skysto muilo dozatoriaus jie neįveikia (na, gal tik tie, kuriuos mačiau?) – gerai, jei visiems padeda auklėtojos. O kai nespėja? Servetėlių vaikai irgi patys neturi, juk per maži, gerai, jei auklėtoja spėja nosyte nuvalyti. O jei ne, snargliukai iškeliauja ant rankovių, žaislų ir kitur. Vienądien stebėjau, kaip mergytė, nespėtu nuvalyti snarglėtu ir maistu išterliotu veiduku, buvo pakelta to nespėjusios pamatyti auklėtojos ir ją išpeckiojo prisiglaudusi.

Tačiau svarbiausia, kad yra supratingumas ir raginimas mokyti vaikus švaros.
Beje, prasidėjus šildymui, nemažai vaikučių ,,iškrenta“.
Kolkas tiek.

Uzjauciu, kad vaikutis susirgo Sveikateles daug daug
Bet serga vaikai, pradeje lankyti, daugiau (ar maziau) visuose darzeliuose, tad tikimybe, jog nebutu susirges spali-lapkriti bet kuriame kitame darziuke nera labai maza
O darzeliu, kuriuose viskas butu tobulai nuo A iki Z kazin, ar egzistuoja Visuose, gerai ieskant, net paciuose brangiausiuose, galima surasti vienokiu ar kitokiu trukumuku Bet juk rinkdamiesi ziurime i bendra visuma.
Tam, kad butu viskas idealu, galvoju, reiketu samdyti gal uz kelis tukst. kokia labai issilavinusia ir kvalifikuota guvernante asmeninei vaiko prieziurai: tada, galbut, butu viskas tikrai taip, kaip nori tevai (nors irgi negali niekada buti tuo tikras 100 proc. )

Gaila, kad mergyte susirgo, sveikite
Visur vaikuciai gali susirgti, taciau man asmeniskai nepatinka kai maziukai vaikai snargliuoti laikomi norma, dar su zaliomis gleivemis vienas tik aisku tevai neturi galimybiu vaikucius slaugyti namuose, nes butina i darbus ... Nedarbingumo pazymejimo neduodama, bet galetu;)
As pati sirgdama sloga blogai jauciuosi , bet as suaugusi galiu laikytis higienos saugodama kita zmogu nuo uzkrato
Jei domiesi naujausia vaiku psichologine, auklejimo literatura, psichologas mazai ka naujo pasako svarbu praktikoje vadovautis, taciau visokiu buna situaciju

AngelG, man taip pat ne prie širdies, kai akivaizdžiu virusu sergantys vaikai būna darželyje. Gal tėvai neturi jokios galimybės palaikyti jų namuose, kol pasveiks?
Astuliux, tūkstantinė guvernantė gal ir tiktų daugeliui, jei vaikas nebūtų sociali būtybė. Todėl šeimos balansuoja, bandydamos pasirinkti tarp to, kas geriausia vaikui ir to, ką gali sau leisti. Mano supratimu tobula, jei įmanoma suderinti ir individualų vaiko užimtumą, ir pabuvimą su kitais mažyliais.

Ši savaitė – trečioji. Vaikas savaitės viduryje ėjo pora dienų. Svarsčiau, ar dar savaitę laikyti iki pasveikimo ir sustiprėjimo, tačiau vistik turėjome septintą ir aštuntą dienas.
Septintoji diena buvo labai trumpa ir labai liūdna, todėl aštuntasis rytas prasidėjo aktyviu pasipriešinimu. Diplomatija nugalėjo. O nenugalėtų, jei nebūtų labiau patikę, negu nepatikę. Užtat dieną jau girdėjosi krykštavimas, atėjus pasitikti, veidukas švieste švietė. Vaikas su pasitenkinimu mojavo išeinant, o ir išeit nebeskubėjo. Girdėjau auklėtoją gražiai dainuojant, mačiau vis daugiau užimtumo. Vadinasi, dėka nuoširdaus auklėtojų darbo, žemas startas pripratimo link ,,paimtas“ užtikrintai. Maloniai glosto širdį.
Beliko kažkaip išsigydyti prasidėjusią alerginę reakciją, mat pirmomis dienomis mano nosį užkutenęs dulkių kvapas vistik buvo teisingas signalas man. Kas nesusidūręs su alergija, neįsivaizduos, todėl nesiplėsiu. Gaila vienok.

Turėjau užtektinai laiko ažvelgti į pirmąją savaitę iš šalies. Kaip bebūtų keista, tokios dienos, kaip pirmasis pirmadienis, labai mane išgąsdinęs, daugiau ten nemačiau. Net didžiausioji verksnytė, nenuraminamai verkusi ištisom valandom, šią savaitę tik kartais susigraudino. Ir kitų verksniukų ašarytės išdžiūvo. Matyt ta diena buvo viena prasčiausių.

Devinta-tryliktoji dienos.
Prasidėjus naujajai savaitei, šiek tiek nerimavau dėl tolesnio pratinimosi. Pirmoji diena nebuvo sunki, tačiau sekantys rytai prasidėdavo žodžiais: ,,neisiu, nenoriu“. Visa suplukus naudojau savo diplomatijos likučius, tiesa, ne visada sėkmingai. Kasrytinis pasipriešinimas tapo savaitės ritualu. Tačiau pasilikimo darželyje nuotaika diena iš dienos darėsi atvirkščiai proporcinga rytiniam pasipriešinimui: verksmas liaudavosi man nespėjus išeiti pro duris, o savaitės antroje pusėje vaikas verkšlendamas grupėn iš rūbinėlės nukeliavo savo kojom.

Visą savaitę stebėjau vaiką. Jei pirmąją savaitę buvo nuspręsta man mauti kojines (), vėliau parsineštas verkimą tam tikrose situacijose pakeitęs sakinys ,,man tai nepatinka“, aktyvesnis susidomėjimas namuose esančia vaikiškų knygučių ,,bibliotekėle“, tai paskutiniąją savaitę ,,neradau“ nieko naujo. Keista, ypač turint omeny, kad vaikas visada iškart pademonstruoja, ko išmokęs, pvz. man pasikalbėjus su kaimyne, vaikas iškart po to kelias dienas kartoja išgirstus lenkiškus žodžius. Viską ,,nurašiau“ pratinimuisi. Pakalbintos auklėtojos, anksčiau išsamiai pakomentuodavusios dienos užsiėmimus, kasdien darėsi vis uždaresnės, nors apie vaiką kalbėjo tik labai gerai. Tiesa, regis, mano vaikas tikrai gauna gerti, atsižvelgiama į visus mano prašymus(!), о ir mano pasakojimas apie savarankišką ,,apsitarnavimą“ tualete taip pat nebuvo ignoruotas: vaikas paleidžiamas, kaip ir įprasta namuose, viską susitvarkyti pats, o ne laukti už vartukų, kol bus nuvestas.

Paskutinioji, tryliktoji diena, buvo vainikuota karnavalu. Turėjo būti smagu, nes dar nepamačius spalvingų kaukių ir švytinčių veidukų, pats rytinis lapais nuklotos ir kankorėžių bei kaštonų girliandomis išpuoštos rūbinėlės vaizdas nuteikė smagiam dienos nuotykiui...
Tėvų ir auklėtojų bendruomenė pasidarbavo, kurdama ypatingą nuotaiką
Iš vaiko elgesio suprantu, kad darželyje patinka. Lauksime naujos savaitės.

Ir lauk ramiai ir atsipalaiduok, vaikui gerai,tai svarbiausia,o ar ismoko ko naujo ar nea,pasimatys per laika,negi tu namie vis ko nors naujo ismokini ? As dziaugiuosi,kad ji laiminga,ramiai nueina i grupe,ramiai atsisveikina,o atejus pasiimti,nepuola prie manes,kaip labai issilgusi butu,vadinasi smagu jiems ten ir netruksta mamu...

Letitia, jus jau gal ismete is to darzelio ar ikalbejo neberasyti, kad menesio tyla stojo?

Pas jus mažiau vaikučių tenka auklėtojoms. Mūsų grupės pilnutėlaitės. Auklėtojoms yra, ką veikti.

Ne, nei metė, nei įkalbėjo
Vaikas toliau adaptuojasi kolektyve ir, nors neretai verkia einant darželin, kalbantis pasakoja, kuris vaikas patinka, ką daryti buvo smagu.
Ruduo, virusiukai ,,vaikšto", vėl sirgom. Šiandieną penkių vaikučių nebuvo Kolkas dar adaptacijos barjeras neįveiktas. Laiko dar yra, tik du mėnesniai praėjo.
Labai daug mąsčiau šiuo laikotarpiu. Nusprendžiau, kad nepaisant smulkmenų, darželio dvasia gera. Puikus grįžtamasis ryšys iš darbuotojų, buriama graži bendruomenė, vyresniems vaikučiams skiepijamos tokios vertybės, apie kokias daugelio valstybinių darželių auklėtinių tėveliai galėtų tik svajoti.
Jei teisingai supratau, įrenginėjama judėjimo erdvė. Tai didelis pliusas, jei mažuliukai ten galės ,,sudalyvauti".
Geresnio varianto pačių mažiausiųjų tėvams, neturintiems galimybių patiems auginti vaikutį, greičiausia ir būti negali, na, nebent pavyktų rasti atsidavusią ir tikrai mylinčią, bei niekada nepavargstančią auklę. O štai apie didesnius patylėsiu, kadangi nežinau

Mamytes kaip jum sekas su "virusiukais"? Tiek pat daug kiek ir visur o gal jau atradot kokiu kovos budu? Mes sergam daug ir kolkas atrodo utopija mazyle isleist rudeni, nes ji net neidama i darziuka is slogu neislipa...

Laba

manau, kad panasiai kaip ir visur na, gal siek tiek maziau, bet nelabai didelis tas skirtumas
Daug ir nuo paties vaiko atsparumo virusams priklauso, kiek daznai sirgs.
Nesakyciau, kad isradom kokiu kovos budu, tiesiog kruopsciai laikomes ligu prevencijos: kuo dazniau rankas plauti, maziau pieno produktu (skatina gleiviu susidaryma, kas yra palanki terpe virusams veistis) ir, zinoma, pirma priemone nuo dazniausiu vaikisku ligu - persalimo ligu - vibraciniai masazai. Kai jau tik ima koseti ir itariu, kad visas tas "geris" ima leistis zemyn, i bronchus - mikliai uzsakau vibracinio masazo profilaktini kurseli ir isvengiame nuobodaus sedejimo namie, vaistu gerimo ir varginancio kosulio. Taip, kaip mano vyresnieji labai nusistate pries itrynimus, inhaliacijas ir koju mirkymus, mums masazas tas - puiki iseitis, norint greiciau atsisveikinti su kosuliu.
O siaip dar gerai daug gryno oro, del ko man butent patinka Vaikystes sode: net ziema (aisku, jei oro salygos leidzia) veda vaikus du sykius per diena laukan (pas dukryte tik karta dienoj).
O siaip reikia susitaikyti su mintim, kad kazkiek vis vien sirgs, bunant kolektyve: su sunum man tai priimt buvo lengviau, kur kas sunkiau uztruko tas suvokimo etapas su dukryte, kuri iki darzelio (3+ m.) praktiskai buvo turejusi tik sloga is susirgimu istorijos.