QUOTE(bonda @ 2011 06 29, 08:54)
tu mano drauge... mes gi ir panasia diena turejom gimdyt, ir ta pacia galutinai atsisveikinom... ir savaiciu panasiai...man rode 7 sav ir 4 d , kai turejo but 10

maciau pati ta buozgalviuka, bet kad sirdele nebeplake...
tu buvai protingesne

laikykis
gerai, kad saviskei nieko nesakem tiesiai -tik per aplinkui, ar noretum ir pan..o tai nezinociau, kaip paaiskint -dabar daugiau klausimu jau pas ja

labai tikiuos, kad neprasys nei seses, nei brolio -nes siai minutei as nebenoriu daugiau
Bonda, Dievuleliau, ir tu cia...
O mano leliukas pilnai atitiko 9 savaites, jau matesi ir kojytes ir rankytes... Jau visas zmogeliukas buvo, tik, kad sirdute nebeplake...
Zinokit jau net nebegaliu verkt, matyt visas asaras jau isverkiau
QUOTE(mamadaiva @ 2011 06 29, 09:13)
O mes savo sūnui buvom pasakę, kad turės broliuką arba sesutę. Tai kai lauke pamatydavo gandrą, dėkodavo jam, kad atneše mums leliuką. Sunku buvo pasakyt jam , kad nieko nebus, kad leliukas iš manęs išėjo. Sakiau, jei dabar pavyks vėl pastoti, nesakysim niekam iki kokių 3 mėnesių, kad paskui visiems nebūtų nusivylimo.
Matyt, šį kartą per daug ir per greit visi džiaugėmės.
Mes buvom pasisake tik artimiausiuju ratui, bet kadangi mano pilvuzas jau stypsojo kaip reikalas, tai nuo kai kuriu draugu nebepavyko "nuslepti" nestumo. Is tiesu, tokiais momentais norisi tik savyje uzsisklesti ir paciai po biski viska isgyventi, o cia dar plius jauti pareiga visiems pasakyti...Nu kazkaip man sita dalis viena is sunkiausiu ir buvo..
Mamadaiva, as lygiai taip pat, jei pavyktu pastoti kita karta, slepsiu nestuma kaip imanydama