QUOTE(given444 @ 2011 06 05, 12:20)
pritariu mamutui. esu baigus kalbas, galiu ir verst ir destyt ir nnnn, bet mano ziniomis, vertimas, geras vertimas, kadangi esu humanitare, tikrai - tarsi antros knygos rasymas. dar vienas dalykas, vertimas nera dekinga spec. paziurekit, kaip visi giria autoriu, o vertjea, kuris plusedamas TARSI ANTRA KNYGA SUKURE, -NIEKO. tik jo vardas pavarde nezymus-isverte tas ir tas...mazom raidytem , taip sakant. (vertejas nebent tik pats moraliai gali tyliai pasidziaugt , jei vertimas pavyko.
vertejas turi buti visapusiskai ispruses, ypac jei tai grozine literatura, ne romanu lygio.nuolat tikslintis nete ir info knygose tam tikru dalyku, istoriniu, politiniu, ir tt.
pabandykit isverst, ar bent jau skaityt Gargantiua ir Pantagriueli! sako, tik patys prancuzai, ir tik tie kurie nusimano istorijoj, gali suvokt kas tai parasyta, ir juoktis tose vietos, kur kitas niekad nesijuoks...
vat todel galva buna istinus, kai kartais viena sakini 15min tenka verst, ar net daugiau...jei nori ne bet kaip isverst... todel vertimu imuos llllaaaaabai retai...
idomu, stripuli, turbut verti ne kokia "sunkia"literatura? nes taip, tokiu atveju, tu - vertimo greicio genijus, bent jau techniskai---10sekretoriu perspjautum ir ne tik. bet negi niekad nesitikrini, nesusitikrini prasmiu, netaisai gramat klaidu?
jau ne i tema kalbam turbut.
i tema - liuks jei tokios pajamos, nes kai parasei kad versi iki gyven pabaigos - na, manau, tai super turi patikt tas darbas ir aukso pinigai ar bent pakenciamas vertimo turinys -- nes man tai moraline savizudybe butu

... sekmes stripuli
šiuo metu verčiu labai lengvą literatūrą. Pirma to autoriaus knyga jau išleista (mano vertimas), bet jis buvo prastokas - ką tik gimdžiau, reikėjo atsigaut po gimdymo, o jau ant nosies vertimas - aišku, jis prastokas man, tobulybės ieškotojai, šiaip ten labai prikibt nėr prie ko, bet aš galėčiau. Todėl šitai knygai verst užsisakiau keturis mėnesius. Galimas daiktas, kad jei bus nuotaika, priduosiu ją po mėnesio, ir priduosiu kokybišką produktą. Iš kitos pusės, vasara, nesinori plėšytis. Bet kuriuo atveju, produktas bus kokybiškesnis nei ankstesnysis - po gimdymo jau tikrai pailsėjau

Net ir aš neturėsiu prie ko prikibt
Kai sunki literatūra, viskas vyksta kur kas lėčiau - pvz. verčiau knygą apie remontą namuose, dalį jos, tai kitos dvi vertėjos atidavė savo tekstą laiku, o aš tiek knisausi, kad vėlavau priduot penkis mėnesius - bet aš buvau tikra dėl kiekvieno termino. likusios dvi vertėjos praleidinėjo sunkius terminus, arba kūrė savo naujadarus. labai smagu bus klientams nueiti į kokius senukus ir pareikalaut jų išrasto įrankio

Ir man buvo vienodai, kad net gal prarasiu darbą - bet š... atiduoti aš negalėjau. Niekada negaliu. Todėl dėl kiekvieno įrankėlio laksčiau į senukus, dabar galėčiau ten dirbt ir konsultuot apie visokiausias prekių grupes, rašinėjau vlkk etc... Ir didžiuojuosi savo išversta knygos dalimi. Kaip sakoma, nė iš tolo negėda.
O kalbant apie tikrinimą... Teksto pagrindą aš išverčiu labai greitai, o paskui jį dvigubai ilgiau redaguoju. Įprastai. Minėtą namų remonto knygą redagavau ir sutikrinėjau keturis kartus ilgiau nei verčiau juodraštį.
Matau, kad šią knygą galėsiu redaguoti tiek pat laiko, kiek verčiau. Todėl aišku per valandą užsidirbsiu ne minėtus 150 litų, o kažkur 80 plius minus. Vis tiek man tiek užtenka ir tai yra ne grašiai
Bet geras būtų - niekad nesitikrini, prasmių neieškai, netaisai gramatinių klaidų - taip ir samdytų mane jau septintus metus didžiausia Lietuvos leidykla

Fun
Per visą gyvenimą esu atidavusi tik vieną knygą, kurios vertimo kokybe buvau tikrai nepatenkinta, bet tada buvau kvaila ir maniau, kad svarbiausia atiduoti laiku... Ir atidaviau tokį š...

Be gramatinių klaidų ir su teisingom prasmėm, bet stilistiškai tai buvo jaukalas. Tada sirgau depresija ir viskas vyko per jėgą... Bet pasidariau išvadas ir geriau jau vėluoju, bet atiduodu kokybišką produktą.
Negalėčiau ramiai miegoti, žinodama, kad gavau pinigus už kažkokį niekalą. Kiek matau išleistas knygas, daug kas tokiais atvejais miega ramiai, pradedant vertėju, einant prie redaktoriaus ir baigiant pačia leidykla.
P. S. Gargantiua neišversčiau gerai. Bent kol kas. Na, verčiu ne iš tos kalbos, bet vis tiek, ko nors analogiško - manau, tas vertėjas buvo genijus (atsiprašau, pavardė užkrito), bet būtent iš šio vertimo, kai versdavau grožines knygas, ne kartą sėmiausi įkvėpimo, frazių pateikimo ir t. t. Ir čia tikrai reikėtų sėdėti ILGAI ILGAI... Man patiktų, bet kol kas - nesugebėčiau. Todėl tokių dalykų nesiimu. Aš vis dėlto savamokslė, reikia žinoti savo ribas.