Ech, kelionė...

Būčiau jau pasidalinus anksčiau įspūdžiais, bet grįžus gavau staigmeną - važiavom dar 3 dienoms pailsėt prie ežero, tai neprisėdau prie kompiuterio
Viskas, kas buvo iš Grūdos pusės, tikrai labai gerai buvo. Autobusas geras, vairuotojai irgi patyrę (nors karšto vandens per visą kelionę tik du kartus pasiūlė), na, o Sigitas tai apskritai nuostabus gidas

Dar nebuvau sutikus žmogaus, kuris iš atminties lotyniškai deklamuotų ilgiausius posmus

Visa programa irgi neblogai sudaryta, bet Romoj nežmoniškai pavargom, karštis nesveikas, apie Koliziejų išvis nešneku, galiu pasakyt, kad beveik nieko neatsimenu, ką ten mačiau, o ir fotografuoti Romoj ranka praktiškai nekilo, iš ten nuotraukų mažiausiai

Dėl to karščio ir nesveiko nuovargio iš šito miesto turbūt patys slogiausi prisiminimai ir liko. Vatikanas irgi nuvarė nuo kojų - 3 valandas slinkom, nes žmonių srautas neapsakomas. Gavom 2 valandas laisvo laiko ir buvo sakyta, kad galima keltis į kupolą, bet panašu, kad tų 2 valandų nebūtų užtekę net ir eilės atstovėt

Dabar dar Romoj tiesiama nauja metro linija, dėl to vietoj to, kad būtūmę įsėdę į jį ir tiesiog nuvažiuotume 15 stotelių, turėjome išlipti ir toliau važiuoti autobusu, o važiuojant iki mūsų autobuso apskritai metro-autobusas-metro. Tie tampymaisi autobusais irgi nerealiai nuvargino, vienu žodžiu, Roma man nepatiko, matyt, ją reikia apžiūrėtinėti kitu metų laiku ir savarankiškai.
Labiausiai sužavėjo Florencija, Piza ir Venecija - nuostabūs miestai. Venecijoj ir Pizoj laisvo laiko duota labai apskaičiuotai - nei per daug, nei per mažai, o Florencijoj jo pritrūko - gavom viso labo 20 minučių nusipirkti ledams

(kurie, beje, manęs nesužavėjo...)
Neapoly suvalgėm picos, nu jau tokia skani

Mačiau žmonės ir apsipirkę buvo, nenuostabu, nes gavom 2h ar dar daugiau laisvo laiko, kadangi Sigitas gal tik pusvalandį mus ten pavedžiojo ir papasakojo šį bei tą.
San Marinas irgi nekažką buvo

Pakliuvom į kamštį, todėl ten bėgom nesveiku greičiu į patį kalno viršų, maždaug, pasižiūrėti gražių vaizdų (kurie, vėlgi, nesužavėjo). Paskui nusileist nuo kalno turėjom 25min ir tada turėjo laukt gal 5 valandų kelionė, nieks nevalgęs, žodžiu, važiavimas ten buvo bereikalingas, mano nuomone, nes nieks nieko nei nusipirko labai per daug, nei pamatė.
O Kaprio sala koks grožis!!

Gerai kažkas sakė, kad tai vietai galima atskirą fotoaparatą vežtis. Tik ten, mano nuomone, to laisvo laiko šiek tiek per daug. Jei paplūdimys būtų buvęs ne toks perkrautas žmonėm ir akmenim, tai gal ir būtų buvę galima ten ilgiau pagulinėt, bet šiaip daugelis tiesiog atėjo, nusimaudė ir išėjo.
Tik labai nervino, kad atvažiavus beveik visur būtina samdytis vietinę gidę, kuri paprastai nė iš tolo neprilygdavo Sigitui. Jisai pasakojo atskirai, tipo tiems, kurie nesupranta rusiškai. Kelionei einant į pabaigai rusiškai nesuprantančių atsirasdavo vis daugiau
Dar labai nustebino, kad turbūt daugiau nei pusė važiavusių jau n-tąjį kartą yra Italijoje, kai kurie su tuo pačiu Sigitu neaišku kelintą kartą važiuoja. Jautėmės trupučiuką žali
Šiaip viskas patiko, viešbučiai neblogi, ačiū dievui, viskas praėjo be didesnių incidentų. Tuo tarpu Guliverio kelionių autobusą kažkur apvogė - dingo 10 lagaminų. Pagalvojus, kad tai galėjom būti ir mes, net ir mums nuotaika šiek tiek pagedo

Matės, kad kai kurie žmonės iš jų grupės sėdėjo nunarinę galvas (vieną vakarą nakvojome viename viešbutyje). Juk kelionė po tokio įvykio tikrai sugadinta, ypač jeigu su lauktuvėm viską pavogė
Žodžiu, viskas tikrai labai patiko, Italijai nostalgija

Laukiam kokios rimtesnės progos limončelai atidaryti

Šiaip ragaujant jos Italijoj pasirodė toks gėrimas, kuris stovės bare ilgai
"Bet kas tampa malonumu, jei tik labai dažnai kartoji."