Dienos sentensijos, gražios, pamokančios

Kai kurie žmonės net nesupranta, kaip gera pasidaro vien juos pamačius.
**********
Ir visada bus ta daina, nesvarbu kad ir kokia bebūtų skaudi, bet jos klausaisi.
**********
Ir dabar, po šitiek laiko, prie tavo vardo galiu dėti antspaudą: "Nepamirštamas".
**********
Ar aš turėčiau šypsotis, kad mes draugai? - Ar verkt, kad tik jais visada tebūsime?
**********
Ar tu kada paklausei, kaip man sekas? Kur, su kuo esu?

Ne, ne tuo banaliu, išdailintu žodžiu, 

Kuris tik reiškia nulį, ne kažką,

Ar tu kada paklausei, kaip jaučiuos aš?

Ką jaučiu? Kodėl ir kam aš gyvenu?

Ar tu kada žinojai, ko aš noriu? Ką galvoju? Ką turiu, o ką kuriu?

Ar supratai mane? Ar bent jau stengeisi suprasti?

Ne, ne ta paviršine prasme,

Be pykčio, riksmo, žeidulio ar širdy kaustančiojo gruodo?

Ne, nebuvo taip, 

Todėl neneik, nepyk, nekaltink, 

Visi mes žmonės, turintys jausmus,

Ne visad suprastus, tačiau taurius.
**********
Nejau reikia laukti, kol iš tikrųjų susivoki, kad laukti nebėra ko...
**********
Žmogų pamatyti reikia žaibiškai, akimirksniu suvokti jį, kol jis dar nepradėjo darytis nenatūralus, kol neėmė vaidinti.
**********
Nelaimė parodys, ar turi draugą, ar tik jo vardą.
**********
- Panele, jums bloga? 

- Ne bl*t, man gera. Nematai kokia aš laiminga? 

- Tai kodėl jūs vemiat? 

- Negaliu sulaikyti visos laimės savyje.
**********
Praktika: kai viskas veikia, nors neaišku kaip.

Teorija: viskas aišku, bet niekas neveikia.
Tačiau būna, kad praktika ir teorija žengia koja kojon: niekas neveikia ir niekas neaišku.
**********
Pagalvokit prieš pasiųsdami draugus. Kad vėliau nenorėtumėt bėgti paskui juos.
**********
Vietoj lūpų blizgesio - sublizgėk intelektu.
**********
Atminkite, kad visi žmonės ateina į jūsų gyvenimą - ne šiaip sau, o dėl priežasties. Vieni atneša laimę, o kiti patirtį ir charakterį.
**********
Trapios ir lengvutės. Amžinai jaunos, jausmingos ir nenuspėjamos. Žvilgtelk į veidrodį - gundanti, pavojinga ir besisvaidanti žaibais. Moteris gali būti fėja, o supykusi virsti kipšiuku. Ji visada išliks žavi.
**********
Kaltinau jį, kad jis yra per šaltas, per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta, kažkiek bejausmė, o gal ir paviršutiniška. Bet Jis buvo teisus - taip neskauda ♥.
**********
Iš viso to, ką melavai, man labiausiai patiko " Aš tave myliu".
**********
Gyvenk be rėmų - juk tu ne nuotrauka!
**********
Tavo pirmoji klaida buvo palikti mane. Antroji klaida buvo tai, kad suteikei man galimybę suprasti jog galiu gyventi be tavęs.
**********
Jei aš su tavim drįstu elgtis keistai, - žinok man prie tavęs jauku...
**********
"Kas" ir "jeigu" - tai du patys nekalčiausi žodžiai, kokie tik gali būti. Bet parašius juos drauge, jie įgauna tokią prasmę, kuri gali neduoti ramybės visą likusį gyvenimą. O kas, jeigu?…
**********
Yra vienas žmogus su kuriuo norite pasikalbėti, nes jaučiatės vienišas, bet dažniausiai tas žmogus ir yra priežastis dėl ko jaučiatės vienas.
**********
Kažkas žiūrės tau į akis, sakys - atleisk - tai praeitis... O tu prabilsi tik žvilgsniu, jame bus žodžiai - per vėlu…
**********
Berniukas lape piešė gėlę.

- Kodėl elgiesi kaip mergaitė? - paklausė jo draugas.

- O iš kur man gauti pinigų nupirkti tikrą gėlę tai mergaitei?
**********
Jaučiuosi apvogta. Širdį nu*iso.
**********
Kiek daug tų, su kuriais galima kalbėti. Ir tik vienetai, tų, kuriems gali kažką pasakyti.
**********
Į klausimą „Kas aš esu“ - galiu atsakyti vienu sakiniu: Priklauso nuo to, kieno paskalų klausysi.
**********
Kartais sutinki tokių riterių, kad geriau ištekėti už žirgo.
**********
Jei tau kada kiltų noras manęs paklausti, kaip man sekasi, kokių spalvų mano pasaulis, ar yra toks žmogus, kuris mane apkabina, paguodžia, gali nesivarginti. Į tavo klausimus aš veikiausiai atsakyčiau vienu žodžiu – nebeskauda!
**********
Jei mūsų ašaros būtų vertos bent vieno cento, dabar mes būtume milijonierės!
**********
Kartais išeini nepagalvodamas, kaip sunku yra kitam atsisveikinti. Kartais paleidžiame ranką nepagalvodami, kaip kitam svarbu ją laikyti.
**********
Didžiausias priešas bjauriausiais darbais nesukels tokio pykčio, tokios neapykantos kaip mylimas, brangus ir sielai artimas žmogus vienu žodeliu, vienu ne ten nužengtu žingsniu.
**********
Aš laiminga. O TAU Laimingai.
**********
Aš pamačiau jo akyse "px" ir pagalvojau "nx".
**********
Blogiausia tada, kai palūžta žmonės, iš kurių tu mokeisi stiprybės...
**********
Po pusės metų.

Skambutis į duris. 

- Labas. 

- O… Labas. 

Tyla…

... ... - Ką čia veiki? 

- Aj… Ėjau pro šalį, tai užsukau pažiūrėt kaip laikais. 

- Ačiū, gerai.

Tyla…

- Tai gal užeisi arbatos?

- Ne, aš skubu.

- Aišku… Ačiū, kad užsukai… Seniai mačiau tave.

- Aha… 
- Tai… iki? 

- Jo. Ate. 

Po 5min.

- Pamiršai ką? 

- Aha. Už šių durų per klaidą palikau savo visą gyvenimą.
*********

Kartais sutinki tokių riterių, kad geriau ištekėti už žirgo.

...nuostabu

Nežinau, koks kontekstas, bet šitame sakiny free versčiau laisvi.

Širdis -namai. Ir kiekvieną kartą įsileisdamas žmogų tikiesi, kad įsileidi svečią. Bet ką daryti su tais, kurie nenusivalo kojų?

Jei tavo meilė niekina meilės ženklus prisidengdama tuo, kad siekia esmės, ji tėra žodžiai.

Visi nori į rojų, bet niekas nenori mirti...

...auksiniai žodžiai....paimu parašui...dėkui

Dažnai šypsena yra pagrindinis dalykas.

Tas, kuris nuoširdžiai šypsojosi, dovanojo pats save.

"Gyventi – tai nereiškia kvėpuoti, tai reiškia veikti. Ne tasai ilgiausiai gyvena, kuriam daugiausiai metų, o tasai, kuris labiau už kitus jautė gyvenimą." Žanas Žakas Ruso

…Skubėdami prarandam ir išmėtom
Ir nepamatom, skrisdami dvasia,
Nei uogos, sirpstančios iš lėto,
Nei skausmo gero draugo akyse.
Tiktai paskui, kada jau visko turim,
Jau sendami, pajuntame staiga
Į pačią širdį priekaištą ar dūrį -
Užlieja juodo išgąsčio banga,
Kad mes visai be reikalo skubėjom,
Kad nardėm tarp beprasmių reikalų,
Kažką svarbaus praleidom, ar praėjom
Ir jau nepataisysi. Per vėlu.

Labai patiko

Aš žinau, kad naktį ne taip, kaip dieną, kad viskas kitaip, kad to, kas įvyko naktį, negalima paaiškinti dieną, nes tada to nebėra, ir jei žmogus pasijutai vienišas, tai naktį vienatvė ypač baisi... – Ernest Hemingway