Ilgai skaičiau šią temą ir, ne tik kaip šunų mylėtojai, bet ir kaip būsimai motinai, man baisu...Kaip ir tobulai teko susidurti su žmonių nežmogiškumu, kai vaikščiodama su bendradarbe ir jos 2,5 kg. šuniu jauna mamytė jos šuniui spyrė su koja dėl to, kad mat jos šuo per arti ėjo jos vaiko, kuris bijo šunų. Norėčiau pabrėžti ir tai, kad 2,5 kg. šuo buvo su pavadėliu. Tai ką mums reikėjo daryti? Kaip apsiginti nuo tokių nestabilios psichikos žmonių? Ar po šio įvykio naudoti dujų balonėlius prieš vaikus? Nes dabar jau aš, vaikščiodama su savo šunimi, galiu pasakyti kad kartais vaikai labai jau įkyriai lenda, bando "pakelti už galvos", kuri yra trapi, o tėvai savo vaikų sudrausminti nemoka!!
QUOTE(Miaffa @ 2011 06 03, 12:21)
Mums prireikė beveik valandos laiko kad jis prieituarčiau prie keturių mėnesių landsyriukes ir bent pastovetu šalia jos. Taip jis šuns ir nepaglostė per ta susirinkimą 
O jei tėvai nuosekliai savo vaiką mokytų, aiškintų kas ir kaip, kad ne visi šunys tokie ir t.t. ir pan., gal jau ir paglostytų ir atsikratytų baimių? vat būtent, kažkokieno vaikas yrs tik to žmogaus rūpestis, bet ir tai kaip matome, net kiti žmonės tam tikrais atvejais padeda. Tai kuo dar skųstis?
QUOTE(plentia @ 2011 06 03, 13:03)
Ilgai skaičiau šią temą ir, ne tik kaip šunų mylėtojai, bet ir kaip būsimai motinai, man baisu...Kaip ir tobulai teko susidurti su žmonių nežmogiškumu, kai vaikščiodama su bendradarbe ir jos 2,5 kg. šuniu jauna mamytė jos šuniui spyrė su koja dėl to, kad mat jos šuo per arti ėjo jos vaiko, kuris bijo šunų. Norėčiau pabrėžti ir tai, kad 2,5 kg. šuo buvo su pavadėliu. Tai ką mums reikėjo daryti? Kaip apsiginti nuo tokių nestabilios psichikos žmonių? Ar po šio įvykio naudoti dujų balonėlius prieš vaikus? Nes dabar jau aš, vaikščiodama su savo šunimi, galiu pasakyti kad kartais vaikai labai jau įkyriai lenda, bando "pakelti už galvos", kuri yra trapi, o tėvai savo vaikų sudrausminti nemoka!!
Jus man nepasakokit, kad suns bijantis zmogus jam spirs
As turiu gyva pavyzdi kai suns bijantis asmuo net nesiartins 5 metru atstumu prie suns. Jei izdrysta spirti, vadinas suns nebijo, tai tik pagieza ar dar kaskas. As kalbu apie baime ir baime iki sulaikyto kvepavimo..... skirkit truputeli....
QUOTE(Apus @ 2011 06 03, 12:01)
Taip suo metu pyktis krenta visiems, keturkojams..... tiesiog kai 3 metu darbas nueina suniui ant uodegos, sutiksit pikta.
Niekada neskiepijau vaikui nemeiles gyvunui, bet suteiksiu galimybe apsiginti.
Niekada neskiepijau vaikui nemeiles gyvunui, bet suteiksiu galimybe apsiginti.
Pikta, bet dėl to, visi šunų augintojai neturėtų tapti atpirkimo ožiais ir klausytis Jūsų liejamos pagiežos
O su profesionalų pagalba dirbot? Aš nesišaipau. Pati ilgą laiką turėjau baisią fobiją vorams. Buvo minčių ieškoti pagalbos, nes gerai suprantu, jog tai nėra normalu. Teko pačiai domėtis, tai dabar bent jau praeinu, pro tą sieną, ant kurios tupi voras 
Specialiai neskiepijat, tikiu. Bet apie tai kalbat ar su šeimos nariais, ar draugais - vaikas jaučia emocijas ir... sugeria jas.
QUOTE(Vicious Vici @ 2011 06 03, 13:05)
O jei tėvai nuosekliai savo vaiką mokytų, aiškintų kas ir kaip, kad ne visi šunys tokie ir t.t. ir pan., gal jau ir paglostytų ir atsikratytų baimių? vat būtent, kažkokieno vaikas yrs tik to žmogaus rūpestis, bet ir tai kaip matome, net kiti žmonės tam tikrais atvejais padeda. Tai kuo dar skųstis?
Patikekit, tai nera taip paprasta ir lengva..... viena kart sukurta baime islieka ilgai ir atsinaujina atsiradus dirgikliui. Ir daug vargo ideta ir laiko ir pripazinkim pinigu, vat ir turi pasekme, po 3 metu intensyvaus darbo vaikui viskas atsinaujino. As sutinku ir nesiginciju, kad tai mano rupestis, bet mieli sunu augintojai gerbkite ir aplinkinius, ne tik savo sunis.
QUOTE(Apus @ 2011 06 03, 12:21)
dabar vel viskas is naujo.......
Ir pasakykit man dabar visos teisuoles, kodel as turiu ir uz ka turiu myleti sunis? as gi nesakau, kad sedesiu pleze, ir purksiu viisus priristus ir su antsnukiu sunis, purksiu tuos , kurie prisiartins arti, zinau, kad mano vaikas net artyn neis prie svetimo suns.
Ir pasakykit man dabar visos teisuoles, kodel as turiu ir uz ka turiu myleti sunis? as gi nesakau, kad sedesiu pleze, ir purksiu viisus priristus ir su antsnukiu sunis, purksiu tuos , kurie prisiartins arti, zinau, kad mano vaikas net artyn neis prie svetimo suns.
Tai jūsų problema, jūsų vaikas, jūs ji pati sau pasigimdėte
Mes su savo šunimis irgi patys dirbame arba į dresuotojus kreipiamės. Tai kas jums negerai?Kaip galima purkšti visus? tarkime Vilniuje galima (pagal įstatymus) išsilaikyti socializacijos testą ir toks šuo gali be pavadžio pro jūsų vaiką praeiti. Tai va tokį purkšteltumėte... Nu nepavydžiu jums tada kas jums būtų nuo šeimininko...
Čia žinokite yra labai prastas ir kraštutinis būdas šitaip elgtis ir tai dar demonstruoti. Šiais laikais tikrai yra metodų įveikti baimes, stiprintis save apskritai, jei esate tokia gera mama kaip čia dedatės, jūs rasite tuos būdus ir aptvarkysite savo vaiko psichiką. Nes dabar aukštinate vaikus labai labai, o į ką jie išaugs...?
QUOTE(Apus @ 2011 06 03, 10:59)
Jau matau vaizda, kai jusu vargsai suniukai uzspausti i kampa yra kandziojami pasiutusiu vaiku 
na nejuokinkit, kuris vaikas sukandziojo suni? nors viena pavydi? kokreciai, kad sukandziotas butu....
na nejuokinkit, kuris vaikas sukandziojo suni? nors viena pavydi? kokreciai, kad sukandziotas butu....O kam jiems kandžioti, kai yra efektyvesnių priemonių - klijai į nosį, akmenys, tie patys dujų balionėliai ar skrydis nuo tilto...
Tai šunys tik dantis turi, kad apsigintų.
QUOTE(Apus @ 2011 06 03, 13:06)
Jus man nepasakokit, kad suns bijantis zmogus jam spirs As turiu gyva pavyzdi kai suns bijantis asmuo net nesiartins 5 metru atstumu prie suns. Jei izdrysta spirti, vadinas suns nebijo, tai tik pagieza ar dar kaskas. As kalbu apie baime ir baime iki sulaikyto kvepavimo..... skirkit truputeli....
As turiu gyva pavyzdi kai suns bijantis asmuo net nesiartins 5 metru atstumu prie suns. Jei izdrysta spirti, vadinas suns nebijo, tai tik pagieza ar dar kaskas. As kalbu apie baime ir baime iki sulaikyto kvepavimo..... skirkit truputeli....Nesupratote mano minties - ta jauna mamytė, įspirdama 2,5 kg. šuniui pasakė, kad jos VAIKAS bijo šunų. Nors tas vaikas ramiai sau ėjo ir į kolegės šuniuką net dėmesio neatkreipė, nors ėjome gana arti, nes keliukas buvo siauras. Tai koks gi tas vaikas užaugs su tokia mamyte? Muš visus gyvūnus? Ar tikrai pradės isteriškai tų gyvūnų bijoti nepriklausomai nuo dydžio ir agresyvumo?
QUOTE(Rida_R @ 2011 06 03, 13:08)
Pikta, bet dėl to, visi šunų augintojai neturėtų tapti atpirkimo ožiais ir klausytis Jūsų liejamos pagiežos O su profesionalų pagalba dirbot? Aš nesišaipau. Pati ilgą laiką turėjau baisią fobiją vorams. Buvo minčių ieškoti pagalbos, nes gerai suprantu, jog tai nėra normalu. Teko pačiai domėtis, tai dabar bent jau praeinu, pro tą sieną, ant kurios tupi voras
Specialiai neskiepijat, tikiu. Bet apie tai kalbat ar su šeimos nariais, ar draugais - vaikas jaučia emocijas ir... sugeria jas.
O su profesionalų pagalba dirbot? Aš nesišaipau. Pati ilgą laiką turėjau baisią fobiją vorams. Buvo minčių ieškoti pagalbos, nes gerai suprantu, jog tai nėra normalu. Teko pačiai domėtis, tai dabar bent jau praeinu, pro tą sieną, ant kurios tupi voras Specialiai neskiepijat, tikiu. Bet apie tai kalbat ar su šeimos nariais, ar draugais - vaikas jaučia emocijas ir... sugeria jas.
Taip, su profesionaliai pagalba.
Ir ne as viena tokia, kaip teko susidurti su visu tuo is arciau. Tiesiog mamos tyli. O as ginsiu savo vaika ir netylesiu. Dar karta kartoju, gerbiu ir gerbsiu atsakingus sunu augintojus, tvarkingai vedziojancius savo sunis ir t.t visus palaidus lojancius esancius per metra nuo vaiko purksiu.
QUOTE(Vicious Vici @ 2011 06 03, 12:10)
Nu čia irgi kraštutinumas
Papildyta:
QUOTE(Apus @ 2011 06 03, 12:12)
Taip, su profesionaliai pagalba.
Ir ne as viena tokia, kaip teko susidurti su visu tuo is arciau. Tiesiog mamos tyli. O as ginsiu savo vaika ir netylesiu. Dar karta kartoju, gerbiu ir gerbsiu atsakingus sunu augintojus, tvarkingai vedziojancius savo sunis ir t.t visus palaidus lojancius esancius per metra nuo vaiko purksiu.
Ir ne as viena tokia, kaip teko susidurti su visu tuo is arciau. Tiesiog mamos tyli. O as ginsiu savo vaika ir netylesiu. Dar karta kartoju, gerbiu ir gerbsiu atsakingus sunu augintojus, tvarkingai vedziojancius savo sunis ir t.t visus palaidus lojancius esancius per metra nuo vaiko purksiu.
Na, galiu tik užuojautą pareikšti. Nors neturiu vaikų, bet suprantu, kaip mamai sunku, kai kažkas negerai su vaiku. Todėl manęs nesupykdė, kiek griežtesni išsireiškimai.
O jei dar ateityje ir tiesiai šviesiai rašytumėt, kad "purkšiu visus puolančius mano vaiką", manau niekas ir neprieštaraus. Nes būtent, normalūs, tvarkingi šunų augintojai taip pat nemėgsta tokių šunų ir jų šeimininkų. O profilaktiškai galima ir tokio šuns šeimininkui papurkšti.
Apus, patikekit, as skiriu kas yra baime ir ka baimes apimtas zmogus gali padaryti. Nuo tada kai turiu savo dideli suni, as bijau kitu palaidu nepazistamu sunu del zalos, kuria jie gali padaryti tiek man, tiek mano suniui. Ir, jei matau besiartinanti mazgi, visad pasiruosiu spirti, jei didesni, bandau uzstoti savo suni pacia savimi. Taip kad neaiksinkit, kad kazko bijantis zmogus visada begs nuo savo baimiu.
Juolab turiu gyva pavyzdi, kai draugas (suauges vaikinas) iki paskutinio kaulo bijojo sunu, pirma karta pamates maniske sustingo ir nejudejo gal 3min, kol pastebejome kad kazkas ne to. Tyliai, kad neakreipt suns demesio, zmogus papasakojo savo baime ir del ko ji yra kilus. Ta karta jis prie suns nesiartino ir ne bego nuo jo, paniskai neklykavo ar nesispardydavo kai manoji prisiardindavo. Antra karta susitikus jis jau istare "sito suns as nebebijau ir man tikrai ramiau ant dusios, kad dar yra geru sunu". Buvimas tarp sunu ir ju seimininku padeda suprasti juos, o vengimas tokiu situaciju tik dar labiau gilina baimes pojucius.
Juolab turiu gyva pavyzdi, kai draugas (suauges vaikinas) iki paskutinio kaulo bijojo sunu, pirma karta pamates maniske sustingo ir nejudejo gal 3min, kol pastebejome kad kazkas ne to. Tyliai, kad neakreipt suns demesio, zmogus papasakojo savo baime ir del ko ji yra kilus. Ta karta jis prie suns nesiartino ir ne bego nuo jo, paniskai neklykavo ar nesispardydavo kai manoji prisiardindavo. Antra karta susitikus jis jau istare "sito suns as nebebijau ir man tikrai ramiau ant dusios, kad dar yra geru sunu". Buvimas tarp sunu ir ju seimininku padeda suprasti juos, o vengimas tokiu situaciju tik dar labiau gilina baimes pojucius.
Apus, aš tikrai suprantu jus ir jūsų vaiką. Kartoju,kad pati paniškai bijau kaukazo aviganių, bet neliepiu visiems kaukazų turėtojams eiti per metrą nuo manęs ir negrasinu,kad nupurkšiu vien dėl mano baimės. Anaiptol, stengiuosi ieškoti normalių šeimininkų,kurių šunų pagalba galėčiau bent ramiai stovėti šalia kaukazo.
