Mokykla, kurioje mokytojai nemoko vaikų

Ech gerai mane "nutvėrei" . Jo labai patogu gretintį vieną sistemą su kitą.
Patikėk, neturiu tokių tikslų supriešinti. Visiškai su tavim sutinku , kad esmė yra ne pedagogikos kryptyse, ne metodikose o mokytojų asmenyybėse.

Labai džiaugiuosi kai išgirstu tradicinėse mokyklose gąžius mokytojų vaiku ir tėvų partnerystės faktus.

Bet pati pritarsi kad tai nykiai reti atvejai. Tradicinė mokykla popieriuose deklaruoja humanistines vertybes, realiai jai keistis labai sunku. Priežasčių visas pluoštas.

- primityvus visuomenes požiūris į mokyklą, kuris susiveda į tai kad mokykla
turi mokyti, paprastai tarian prikišti informacijos.
- mokytojo padėtis visuomenėje. Tai nuolat ujami iš visu pusių spaudžiami piliečiai, kuriems nuolat priekaištaujama, užguiti biurokratinio popierizmo.
- visuomenėje vartotojiška, požiūris i švietima lygiai toks pats: mes tėvai (mokesčiu mokėtojai ) mokam jūs mokykla teikiat paslaugas. Paslaugos kokybė matuojma tik egzaminų balais.
- mokykla autoritarinė, seni kadrai seni valdymo metodai: kontrolė, spaudimas, reikalavimai.
ir t.t.

Netradicinėse , mažose salelėse yra lengviau išvengti aukščiau suminėtų bėdų.
Ten glaudesnės tėvų ir mokytojų benruomenės, ten santykiai ne užsakovo su vykdytojų principu o partneriški.

Nenoriu priesinti , bet egzistuoja mitas , kad netradicine mokykla baigusieji sunkiai
adaptuojasi visuomeneje. (O Lietuvoje dar nera neivieno baigusiojo, nes vyriausia klase 11-okai , Pasaulyje gi faktai tokie kad jie auga sveiki ir puikiai adaptuojasi, tiksliau )

vat kad keistis sunku tai pritarsiu, o dėl nykiai retų atvejų vis tik pasiliksiu abejonėse, na nes matau daugiau nei vieną ir daugiau nei du tokius atvejus Ir ne Lietuvos mastu, tai ar tai "nykiai reta" ar tiesiog "nėra labai dažna ir kasdieniška" suabejočiau.
Kitas dalykas ar to paties negalėtume pasakyti apie tą pačią naujają sistemą, jei ji būtų tokio masto kaip "tradicinė" - ar tokiu atveju tai taip pat nepasirodytų "nykiai reta" ? Dabar kol tai neišplitę (kad ir valdorfo sistema), tai kaip ir savaime suprantama, kad ten kur nauja, dažniausiai dirba tikri entuziastai. O jei būt taip pat išplitę ir įprasta kaip "tradicinė"? Manai nebūt tas pats?

Man ir atrodo,kad visur išlenda tie minusai,tiek tradicinėse mok.,tiek kitose....Jei būtų visur tik gerai........tai būtų ne šiame pasaulyje!...............

Prastos žinios
Cituoju :

Valdorfo pedagogikos ištakos

Valdorfo pedagogika atsirado po Pirmojo pasaulinio karo, įsivyravus socialiniam ir ekonominiam chaosui. Žlugus senoms socialinėms santvarkos, besirūpinantys Europos ateitimi ieškojo naujovių. Vienas tokių žmonių buvo Emilis Moltas (Emil Molt), Štutgarto Valdorfo-Astorijos cigarečių fabriko direktorius. Jis kreipėsi į Rudolfą Šteinerį, antroposofinio judėjimo įkūrėją, ieškantį socialinio atsinaujinimo būdų, ir paprašė padėti įkurti fabriko dirbančiųjų vaikams mokyklą. Po šešerių mėnesių, 1919 metais rugsėjo mėnesį, buvo atidaryta pirmoji Valdorfo mokykla, kurioje pradėjo dirbti 12 mokytojų, aštuoniose klasėse mokėsi 256 vaikai.

Valdorfo pedagogika

Tai humanistinė pedagogika
Tai vaikystės pedagogika, gerbianti ir ginanti vaiką.
Tai mokytojų ir tėvų saviugdos pedagogika.
Tai meilės pedagogika, mylinti vaiką tokį, koks jis yra.
Ji stengiasi ugdyti harmoningą ir laisvą asmenybę.
Ugdymo turinys pasuktas veidu į vaiką. Svarbiausia jame - žmoniškosios vertybės, padedančios vaikui skleisti savąjį "Aš", siekti gėrio ir grožio. Ugdymo turinys subtiliai suderintas su vaiko dvasinės raidos dėsniais, padeda vaikui lengviau suvokti save ir išgyventi tam tikrais amžiaus tarpsniais kylančias krizes. Ugdymas padeda atsiskleisti ir vystytis mokinių protui, jausmams, valiai.

---
Šaltinis
http://www.valdorfoc...vpedagogika.php




Beje netikrinsiu fakto dėl Montesori....

Cituoju vel :
Montesorinio ugdymo ištakos. Montesorinio ugdymo pradininkė – italė Marija Montesori. Ši moteris buvo pirmoji gydytoja moteris, nes tuomet ši profesija buvo prieinama tik vyrams. M. Montesori taikydama tuomet naują, savotišką ugdymo metodą dirbo su protiškai atsilikusiais vaikais ir pasiekė stebėtinų rezultatų – auklėtiniai pasikeitė akivaizdžiai, o kai kuriais atvejais netgi pranoko kitus savo bendraamžius. Kaip vėliau paaiškėjo tai nebuvo vaikai su protine negalia, jie buvo tiesiog socialiai apleisti, o montesori metodas padėjo jiems grįžti į pilnavertį gyvenimą. M. Montesori kilo elementarus klausimas: jei naujasis metodas taip pagelbėjo šiems vaikams, tai kaip jis, taikomas nuo mažiausių dienų, paveiktų visiškai sveikus vaikus? Taip prasidėjo montesorinio ugdymo taikymas ir tobulinimas bei plitimas po visą pasaulį.
Vaikas – kaip kempinė, jam reikia duoti tiek, kiek jis sugeba sugerti. Montesorinio ugdymo tikslas – išugdyti laisvą, savarankišką žmogų, suvokiantį mokymosi reikšmę, gebantį rinktis prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, pajėgų integruotis į visuomenę ir ją tobulinti, pasirengti nuolatos mokytis, ugdyti savo gebėjimus. Visa ko pagrindas – protinis lavinimas, kūryba naudojama rečiau, ji tik būdas priartėti prie tikslo. Akcentuojama vaiko individualybė, todėl labai daug dirbama asmeniškai su kiekvienu vaiku.

Šaltinis:
http://www.takas.lt/..._id=874&do=show

Na, o jei aš budama tos mokyklos mokinė užsimanyčiau mokytis aukštosios matematikos, o ne aritmetikos?

Na taip sakydamas "nykiai" buvau lyriskai netikslus.
Dabr busiu tikslesnis :

Lietuvoje yra 1082 bendrojo lavinimo mokyklos
Is ju Nevalstybines:
14-a privaciu 8-ios bendruomeniu (religiniu bendruomeniu)
ir 1 uzsienio) Skaiciuojant mokyklu skaiciaus procenta tai butu 2.2 proc
Skaiciuojant mokiniu procenta manau tai butu apie 0.2 procento
Nes nevalstybines daugiausia mazuciukes. Na pridurkime kaikuriose mokyklose esancias netradicines pedagogikos klases ir turesime dar plius kokiu 0.05 procento. Na ir musu ivairove sudarys 0.25 procento.

Viskas butu OK jei tos valstybines butu ivairios, ir jos paivairejo kazkiek per 15
metu , bet nekazinkiek. Nes ju ivairove uzbrezta konkreciais Svietimo ministerijos popierais :standartai, planai ir t.t.



aha aha .... "kol dar neišplite" . plitimo tempai 1-2 mokykla per metus
apskritai visas nevalstybines paemus ( ir dar ivertinkim kad ir viena kita uzsidaro)
O valdorfo mokykla 1-a , na gal 2-i Lietuvoj o kitos neturi mokyklos statuso o tik gali vadintis Valdorfo pedagogikos klasemie prie bendrojo lavinimo mokyklu.

Taip kad filosofuoti apie tai kai isplis tai bus taspats truputuka ankstoka.
Kalba eina ne apie vienu kova su kitomis o apie ivairove ir teise tevams rinktis.

Na galima teigti kad tevai nieko kito ir nenori nei taip kaip yra.
O gal noret noretų , bet nezino kad gali buti ir kitaip ?

O kad teveliai isbando 3-5 mokyklas kol jų kitoniskas vaikis "prigija" tai irgi
byloja apie poreiki. O faktai kad vaikai nelanko mokyklos ir pamoku tai gal irgi
byloja apie nuobodybe , stresus mokyklose-kombinatuose?

vat tame ir bėda, kad kalbėdamas apie kūrybingus pedagogus, visiškai eliminuoji "tradicinę" mokyklą...juk ne apie tai aš kalbėjau
Papildyta:

Pirma - kodėl ankstoka? Antra - netikiu kad tai taip išplis. Trečia - tiesiog išsisukai nuo klausimo...matai pasvarstyti niekada nėra per anksti...kai jau yra, belieka kalbėti faktais, o iki to laiko niekas mąstyti netrukdo, nes nežinau nė vienos "masinės" sistemos, kurioje nebūtų trūkumų... O jokia ne paslaptis kad pradininkai ir vėliavnešiai visada turi daugiau entuziazmo.

[quote=Karbynė,2006 03 08, 19:35]
vat tame ir bėda, kad kalbėdamas apie kūrybingus pedagogus, visiškai eliminuoji "tradicinę" mokyklą...juk ne apie tai aš kalbėjau
Papildyta:[quote]

Jokiu budu neeliminuoju
As jiems skiriu 0.5 procento. Patikslinu kurybisku ten yra apie 10 procentu
juos pridusinus popieriais ir kitokiais budais lieka 0.5
Aisku cia as vel poetiskai tikslus. Bet ne visai is pirsto lauziu, nes nemazai bendrauju su mokytojais-baltom varnom. Taigi tie 0.5 tradicinese tai ne siaipsau
kurybiski tai apskritai didvyriski mokytojai. Net znau kelis direktorius katrie tinka prie tu didvyriu, bet kiek jie resursu iseikvoja kad islikti (ne kedeje ) tai nekazinkas is ju lieka mokytojams ir vaikams


[quote]
nes nežinau nė vienos "masinės" sistemos, kurioje nebūtų trūkumų... O jokia ne paslaptis kad pradininkai ir vėliavnešiai visada turi daugiau entuziazmo.
[/quote]

Tai apie ka ir sneka? Ogi apie tai kad tamasine sistema nebutu totaliai masine,
o kad butu ivairove. Ir tuomet sumazejus "masiskumo" lygmeniui proporcingai ir sumazeja trukumu.

Skiri remdamasis kokiais nors tyrimais, (kurie buvo skirti ištirti kiek kokių yra) ar savo požiūriu?


Babelio bokšto istorija kai visi ima kalbėt skirtingai Ir nebesusikalba... O kodėl neina kalba vis tik apie tos "senos, blogos" sistemos tvarkymą?

Ei, taip nesąžininga Aš pono Artūro paklausiau, o vietoj atsakymo surandu "aukštas materijas" ir citatas. Paprastas, aiškus klausimas. Prašau man atsakyt. Esu tos nuostabios mokyklos pvz. penktokė, megstu megzt, keturius metus mezgiau. Skaityt ir rašyt nemoku, bet vieną dieną susapnavau, kad aukštoji matematika yra cool. Kaip mane mokys?

taigi parasiau iskarto kad "esu poetiskai tikslus" tai tu jau is manes tyrimu neprasyk. Tai mano procentai , tai mano prielaidos, kurias darau is to ka zinau.
Del prielaidu nesigincijama, tu daryk savasias




Tai kad tema visai kitokia , vat ir kalba neina.
Jau vienoj temoj pozicijas isisaiskinom juk kad as ne uz "senosios" griovima
as uz ivairove. Na jei kas pasako: man ir taip gerai kaip yra na tai ir gerai , na tai tada ir gerai. O jei kas nujaucia gad gali buti dar ir kitaip ir geriau tai tada yra kuo pasidometi.

Tai vat si tema ir yra apie mokyklu tinkla katrose "Mokytojai nemoko vaiku "
,o vaikai ismoksta labai daug .

Sorry, kaip manęs NEmokys aukštosios matematikos, bet aš jos išmoksiu? Vis dar laukiu, nes klausimas "į temą".

Na va, bliamba, pabego Turbut ir toj mokykloj panasiai: vaikai mokytojus pagaut ir pririst turi, kad nors biski pamokytuuuu