Vajetau ,jau mano vyrelis tai ,kad jam kas leistu,tai galetu gyventi savartyne, jam simtas metu

turiu pastoviai jam priminti ,kad nepamirstu to ar ano paskui save susirinkti

pastoviai kojines palieka batuose ar kur nors prie ju , tai galiausiai sugalvojau ,jei taip randu ,tai iskart i siukslyne keliauja

kai viena karta susipras ,tai gales basas i darba suoliuoti
Zodziu pas mus pasaka be galo
as pastoviai burbuliuoju, o jis tyli galva nuleides
nors vienas pliusas is to vyro netvarkingumo, kad jis niekada gyvenime tau nepapriekaistaus,kad kokios ten kelios dulkes nenuvalytos ar dar kas ,nes paprasciausiai jam nelabai rupi
gerai,kad nors prausiasi