QUOTE(rausvas_debeselis @ 2011 06 22, 23:53)
Dziaugiuosi jei kam nors jos pasirode irgi priimtinos.
Man neseniai tekilo mintys apie tai, kas as ir kokia as kaip moteris. Kad moteriskumas yra mano esmeje ir kad gyvenu moters gyvenima ir t.t.. Elementarus dalykai, atrodytu, bet juk ne apie viska kasdienybej papuola susimastyti samoningai ir giliai. Taigi mano atradimai buvo tokie: kad jokia tustybe yra troksti buti graziai, nes buti graziai, nesti grozi, svelnuma ir paguoda kitiems yra moteriskumas. Visos moterys nori tokios buti nes tai is ties yra svarbu. Kitas atradimas, kad as ESU grazi, nes ESU moteris (nesvarbu, ar dar maza mergaite, ar panele, ar jau senute), kad turiu atskleisti savo grozi, o ne ji sau suteikti. Skamba gal nelabai is karto aiskiai, bet tikiu, kad moterys supras apie ka as. Taip pat atradau, kad man ne siaip sau norisi buti mylimai, ginamai, geidziamai, siekiamai. Kad taip turi buti. Nepykit jei pasirodys nebrandus kliedesiai, bet mes, mielosios, ne siaip sau visos vaikystej svajojam buti pasaku princesemis

Vyrai juk ne siaip sau gime fiziologiskai stipresni ir agresyvesni uz moteris

Taigi visa tai man pakeite poziuri i save. Dabar as mokausi nepulti visko kontroliuoti, reikalauti, t.y. : pasisodinti sau medzio, pasistatyti namo, pasigaminti nuotabiojo princo, nes gi mat jis savo paties tempu tai nezinia ar kada reikiamai nuostabiu pataps ir t.t... Jauciuosi kur kas geriau emusi stengtis likti silpna ir pazeidziama, buti trapesne, reikalinga pagalbos, demesio. Visu pirma pripazinti sau, kad tokia esu. Nors gyvenimas tuo tarpu tikrai nepalengvejo, ir vyras is niekur nieko nepasidare "tobulasis isvajotasis riteris", bet mano moteriskumas kur kas geriau pazadina jo vyriskuma nei bet kokios kitos priemones. Zinoma, tai tik mano ieskojimu pradzia

Nekantriai laukiu nauju atradimu
Kaip gražiai ir nuoširdžiai parašei
Tai tikrai labai aktuali tema šiuo laiku ir man asmeniškai. Perskaičiau ir susimąsčiau, galbūt aš pati save per daug spaudžiu būti visapusiškai moteriška. Labai noriu išmokti nekontroliuoti, būti viduje laisva ir rami. Būti pažeidžiama ir trapi, bet supratau, kodėl taip sunku man tai, nes jaučiuosi nesaugi... o gal klystu? Iš tikrųju, moteriškumo raiška savyje kaip veidrodyje atsispindi vyro elgesyje. Paskutines kelias dienas iškilo klausimas, kodėl šalia vieno ar kito vyro jaučiuosi be jokių pastangų laisva, rami ir svarbiausia moterimi, o šalia kito (saviškio) jaučiuosi lyg nuolat kovočiau su savo vidumi

Puikiai suvokiu, kad kuo labiau leisiu išsiskleisti savo moteriškumui, tuo labiau išsiskleis mano vyriškio vyriškumas, bet kartais taip pavargstu...
Atsiprašau, gal neaiškios čia mano mintys, tik norėjau išsisakyti.