QUOTE(dinazaure @ 2011 06 23, 09:51)
Ar jau cia koks nusikalbejimas - noreti ismokti "buti pazeidziama" ?? Argi tai geris- buti pazeidziamam ?
Tai nuostabus geris ismokti atsiverti ir nebijoti buti pazeidziama...tokia moteris nebeturi pretenziju nei pasauliui nei vyrui nei sau
Papildyta:
QUOTE(Taure @ 2011 06 23, 13:32)
Cia as pritariu Dinazaurei
O as ne...........
Papildyta:
QUOTE(rausvas_debeselis @ 2011 06 23, 13:32)
Aha. Labai teisingai. Pazeidziamai buti tikrai yra rizikinga. Pameginsiu papasakoti truputuka tiesiog per savo patirti kiek man tai pavyko suvokti.
Mano budas is pirgimties yra labai karstas. Tokio dalyko kaip nuolankumas be koks teko mokytis is viso labai skausmingu budu. Ir as pasekdama tiek savo mamos, tiek visu savo aplinkos moteru keliu, tiek apskritai dabartinio zmogaus pavyzdziu dejau visas pastangas uzsitikrinti sau sauguma, tapti nepazeidziama. Tai normalu ir suprantama. Kas vyko per keleta metu, ypac kai isejau is tevu namu, emiau pati "stotis ant koju" kurti savo seima ir t.t..., dabar pavadinciau palaipsniu saves praradimu. Norom nenorom susikroviau ant saves visas imanomas nastas - rupescius, nerimus, pastangas viska apgalvoti, modeliuoti ir to ka susimodeliuoju laikytis, viskam kas imanoma uzbegti uz akiu, formuoti santykius su vyru, rupintis broliais, sveikata, viskuo. Na tikiu kad bet kuri moteris zino, ka reiskia nuolat uzianti galva simtais rupesciu. o juk gyvenimas greit parode, kiek ribotos tera zmogaus galimybes viska ant savo kupros panesti ir kiek tai kainuoja. Palaipsniui praradau netgi toki dalyka kaip dziaugsmas. Tikras, giluminis, be jokio debesies. Dziaugtis sugebejau daugiau is iprocio, bet mano dziaugsmas igijo "sunkias zemas lubas". Taip megindama tapti saugi ir nepazeidziama as uzsidejau sarva, bet tas pats sarvas mane ir dusino.
Kalbedama apie pazeidziamuma, turiu minty tai, kad jei noriu gyventi pilnatviskai, jaustis gyva ir tiesiog gerte gerti gyvenima, o ne "stebeti ji pro langa", turiu likti atvira, t.y. plika - savo vyrui siulyti tikraja save, kviesti ji i santyki, i gyvenima, o giluminis santykis su kitu zmogum visada yra rizikingas, nes juk nei vienas esam tobulas. Galiu buti iskaudinta. Taciau tai atsiperka su kaupu. Nes leidusi sau pajusti skausma, pagaliau savo sirdziai daviau deguonies. Buvau uzsikietinus, ir tai dar nera praeitis...
O kalbant apie tai kas yra o kas nera moteris... Na jei gimei moterim, tai kaip gali buti ne moteris, ar netikra moteris.. klausimas tik ar moteriai pasiseke pazinti save, ar ji geruose santykiuose pati su savim, jei labai trumpai. As tikiu tuo.
VA va... butent apie tai ir kalbejau
Papildyta:
QUOTE(rausvas_debeselis @ 2011 06 23, 15:39)
Nera jokia paslaptis kad tie, kurie uzsiaugina didelius raumenis nera stiprus. Raumens apimtis nesukuria jegos, juo labiau kad kaip sakoma " sausai neuzsipumpuosi". Liekni "gyslos" daznai yra kur kas tvirtesni ir stipresni

Be to, kalbant apie vyro stiprybe, turima omeny netgi ne tiek jo fizine jega. Lygiai taip pat savo moteriai dovanoti "jega" gali kad pavyzdziui menininkas vyras, mokslininkas, rasytojas ir t.t. Juk kalbama visu pirma apie vidinius o ne isorinius dalykus. Moteris jei fiziskai stipri, ir netgi tarkim didesne ir tvirtesne uz savo vyra, tai kaip tada?
Yra tokia savokai kaip istverme...
Papildyta:
QUOTE(dinazaure @ 2011 06 23, 10:20)
Mane gasdina??? Tai kad nera man ko bijoti. Tik keista, kad cia formuojamas poziuris, jos moteris turi buti butinai silpna, pazeidziama, nuolanki, kukli, tik tada ji "tikra" moteris As rasiau ne apie trapuma, o pazeidziamuma. Tai visai kas kita. Pazeidziamas zmogus nuolat lydimas kancios, juo lengva manipuliuoti. Ir kodel , pasak jusu moteriskumas siejamas tik su "trapi" ir "pazeidziama"? O buti saugiu ar nereiskia buti nepazeidziamu? Beje, trapus ir stiprus gali buti du viename. Bet tik jau ne "pazeidziamas".
Tavuoju minetuoju atveju esu visa esybe isitikinuis, jgo toks pazeidziamas zmogus gyvena baimeje buti iskaudintu, todel visata ir atsako tuo, ko zmogus viliasi...zmogiskaja logika dievisku desniu nesuprasti - deja !