QUOTE(dinazaure @ 2011 06 23, 09:20)
cia formuojamas poziuris, jos moteris turi buti butinai silpna, pazeidziama, nuolanki, kukli, tik tada ji "tikra" moteris As rasiau ne apie trapuma, o pazeidziamuma. Tai visai kas kita. Pazeidziamas zmogus nuolat lydimas kancios, juo lengva manipuliuoti. Ir kodel , pasak jusu moteriskumas siejamas tik su "trapi" ir "pazeidziama"? O buti saugiu ar nereiskia buti nepazeidziamu? Beje, trapus ir stiprus gali buti du viename. Bet tik jau ne "pazeidziamas".
Aha. Labai teisingai. Pazeidziamai buti tikrai yra rizikinga. Pameginsiu papasakoti truputuka tiesiog per savo patirti kiek man tai pavyko suvokti.
Mano budas is pirgimties yra labai karstas. Tokio dalyko kaip nuolankumas be koks teko mokytis is viso labai skausmingu budu. Ir as pasekdama tiek savo mamos, tiek visu savo aplinkos moteru keliu, tiek apskritai dabartinio zmogaus pavyzdziu dejau visas pastangas uzsitikrinti sau sauguma, tapti nepazeidziama. Tai normalu ir suprantama. Kas vyko per keleta metu, ypac kai isejau is tevu namu, emiau pati "stotis ant koju" kurti savo seima ir t.t..., dabar pavadinciau palaipsniu saves praradimu. Norom nenorom susikroviau ant saves visas imanomas nastas - rupescius, nerimus, pastangas viska apgalvoti, modeliuoti ir to ka susimodeliuoju laikytis, viskam kas imanoma uzbegti uz akiu, formuoti santykius su vyru, rupintis broliais, sveikata, viskuo. Na tikiu kad bet kuri moteris zino, ka reiskia nuolat uzianti galva simtais rupesciu. o juk gyvenimas greit parode, kiek ribotos tera zmogaus galimybes viska ant savo kupros panesti ir kiek tai kainuoja. Palaipsniui praradau netgi toki dalyka kaip dziaugsmas. Tikras, giluminis, be jokio debesies. Dziaugtis sugebejau daugiau is iprocio, bet mano dziaugsmas igijo "sunkias zemas lubas". Taip megindama tapti saugi ir nepazeidziama as uzsidejau sarva, bet tas pats sarvas mane ir dusino.
Kalbedama apie pazeidziamuma, turiu minty tai, kad jei noriu gyventi pilnatviskai, jaustis gyva ir tiesiog gerte gerti gyvenima, o ne "stebeti ji pro langa", turiu likti atvira, t.y. plika - savo vyrui siulyti tikraja save, kviesti ji i santyki, i gyvenima, o giluminis santykis su kitu zmogum visada yra rizikingas, nes juk nei vienas esam tobulas. Galiu buti iskaudinta. Taciau tai atsiperka su kaupu. Nes leidusi sau pajusti skausma, pagaliau savo sirdziai daviau deguonies. Buvau uzsikietinus, ir tai dar nera praeitis...
O kalbant apie tai kas yra o kas nera moteris... Na jei gimei moterim, tai kaip gali buti ne moteris, ar netikra moteris.. klausimas tik ar moteriai pasiseke pazinti save, ar ji geruose santykiuose pati su savim, jei labai trumpai. As tikiu tuo.