Nu blin blin, niekad lėkštutės saviškiui netempčiau, o jis to niekad ir nesugalvotų reikalauti, jau greičiau pats man atneštų. Va jei jis mamutą man į olą partemptų, tai kitas reikalas, tada ir kojas nuaučiau, ir kailiu apkamšyčiau, ir keptą mamuto šlaunytę guolin paduočiau
Neaisku, diskusija apie ka- apie buities darbu pasidalijima ar sokinejima apie sutuoktini? As atlieku beveik visa namu ruosa, bet tikrai esu vyro apsokineta. Kas kad jis kojiniu pats nusipirkti nemoka ir bulviu neskuta, bet visada atnes man taure vyno, pades apsirengti palta, palaikys duris. Buities darbai ir galantiskumas nera susije.
Nesuprantu tų moterų kurios šokinėja aplink savo vyrus Niekad to nedariau ir nedarysiu. Beje, tokius vyrus galima atpažinti dar per pirmus pasimatymus, todėl nesuprantu moterų, kurios yra už tokių ištekėjusios ir dar skundžiasi
O kas sukure mita, kad vyrai yra kaip vaikai?? Ar tik ne pacios moterys, kuriu motiniskas instinktas ir noras globoti vyrus butent ir padaro tokiais, kuriuos mes dabar ir vadiname - alfonsais?? Is tiesu, tai butent vyrai turi rupintis ir sokineti apie savo moteri, nepaisant jokiu feminizmo veju ir panasiu kalbu apie lygybe... o moteris turi pasirupinti savo vyru tiek, kiek reikia, bet nebandant atstoti jam mamytes...
I tokius santykius iklimpsta perfekcionistes, man regis. Nuo pat pradziu bando buti idealia zmona pagal moterisku zurnalu standartus: gurmaniska virtuve, savo rankomis puosti ir ispuoseleti namai, pati issigrazinusi, lovoje strykt pastrykt... Po kiek laiko pamato kad per daug apsiziojo, ir noretu nuleisti standartus, bet vyras jau spejo ispindeti. Drauge skambino, turi triju savaiciu dukryte, skundesi, kad vyras grizes is darbo pradejo reikalauti "normalaus maisto", t.y. ne koldunu ir ne keptu bulviu, o sriubos, antro ir deserto. Gaila man jos, ir vyras geras zasinas, bet nieks kits cia nekalts, pati issilepino sau ant galvos.
Na jei jau iškėlėt mano temą į paviršių, tai parašysiu atomazgą. Taigi, temos pradžioj paminėtas vyrukas, kuris bandė mane sugėdinti dėl to, kad neapšokinėju savo vyrelio, SKIRIASI. Įtariu, pabodo žmonelei vyro plaukučius šukuoti... Bet kad jūs būtumėt mačiusios, kaip JIS aplink ją puolė šokinėti, kai reikalas link skyrybų pasisuko! Ir valgį gamino, ir namus tvarkė, ir skalbė ir t.t. Jai nei pirštelio nebereikėjo pajudinti. Vadinasi, moka ir gali jie viską, tik reik gerai prie sienos priremti.
Visa laika tai maciau savo seimoj, kaip mama apsokineja teva. Ji net arbatoj cukru ismaisydavo, tevas net saukstelio nesugebedavo pasiimt, mama saukdavosi is kito kambario, kad paduotu. O per barnius jis isvadindavo ja tingine.. Pati sau kaliau i galva - pas mane tokiu dalyku nebus ir as nebusiu vyro tarnaite. Aisku buna, kai ir valgyt padarai, ir paduodi ko papraso, bet paskui ir pati pareikalauju to paties is draugo kai bunu pavargus Visur turi but lygybe.