Labuka
Noriu šiek tiek pasidalinti ir savo patirtimi.
Niekada nebuvau būrimo skeptikė , bet dabar atsisukus atgal, galiu pasakyti, kad, bent jau aš burdavausi, kai būdavo prasta vidinė savijauta. Visgi būrėjos tai mato ar jaučia, o gal žino ir stengiasi, kad ta savijauta pagerėtų.
Pats įsimintiniaus būrimas buvo Šilainiuose pas Genutę. Nežinau, ar butent tai ta pati, kur nurodyta 1 pslp. Pagal gatvę, turėtų būti ta pati. Žodžiu, ji man pasakė, kad NIEKADA neturėsiu šeimos ir vaikų ir pakeisti to neįmanoma, nes, anot jos, tai mano karma. Rodžiau savo dabar jau sutuoktinio nuotrauką, - buvo pasakyta, kad ji (Genutė) neišgyventų nei vienos dienos su tokiu žmogumi. Ar galit įsivaizduoti, kokios savijautos aš išėjau iš ten.
Ką gi, šiuo metu turiu 2 vaikučius, nuostabų vyrą ir esu laiminga.
Manau,kad ši būrėja ne tik neprofesionali, bet ir neetiška. Tuo metu jos žodžiai mane įvarė į visišką depresiją.
Na, dar buvau pas Gerdą. Ji nuostabi moteris ir psichologė, tačiau pranašystės nelabai pildosi.