Sveikos, mes irgi dareme nedideles vestuves. Viso buvo 12 zmoniu. Bet per vestuves pasimate tikrieji giminaiciu veidai

vieni net puse metu nebendravo, nes ju nekvietem ne tik i vestuves, bet pasirodo reikejo pakvietimo i baznycia, o juk jie nebuvo patys artimiausi giminaiciai. Apie vestuves tikrai zinojo, bet zmones is gero gyvenimo jau nebezino kaip issidirbineti. Uz toki savo "poelgi" atsiemem ir po vestuviu (bet cia jau kita istorija). Mes tiesiog norejome vestuviu tik artimiausiu zmoniu rate. Su vyru vienu momentu jau buvom nusprende nieko nebedaryti, tiesiog susituokti ir viskas, nes giminaiciai tampe mums nervus.
Tuokemes sv. Gertrudos baznyteleje, tada vaziavom fotografuotis i botanikos soda (sito nenorejom, buvom numate kita vieta, bet seimos nariai purkstavo, kad kur mes juos paliksim). Botanikos sode buvo jiems uzsakyta palapine, tad palikom juos su uzkandziai ir gerimais. Vakare visi plaukem laivu.
Bet dabar jau viskas praejo, jei reiketu pakartoti - nezinau, bet galbut daryciau viska kiek kitaip, o gal net isvyktumem tuoktis kur nors uzsienyje, tik mes abu. Matyt tokia vyro gimine papuole, nes nepatenkinti, kad kaimisko baliaus nebuvo; nepatiko nuotraukos, nes jos netradicines (o as jomis labai patenkinta); suknele nebuvo tortine

ir dar supykdem tuos giminaicius, nes jie neva vyro tevams daug padejo, tai mes turejome jiems
lysti i uzpakali ir kviesti i baliu (kurio realiai net nebuvo).

Kartais atrodo, kad zmones ne sau vestuves kelia, bet kazkam kitam. Svarbiausia, kad mes su vyru laimingi esam. Linkiu mielosios, kad jusu svente butu pati graziausia, darykite ja tokia, kokios norite patys