Rykštelės naudojimas: už ir prieš argumentuotai

Ok, detalizuoju - ar bausmė apskritai neturi prasmės ir yra žeminanti ar tik kažkurie bausmės būdai? Tema apie fizines bausmes, bet pažvelkim plačiau.

Jei klausiat mano asmenines nuomones, tai atsakau, jog mano suvokimu bet kuri bausme yra pazeminimas. Ir siai dienai, kai mano sunus yra 2,5 metu, atrodo visiskai beprasme.

Suaugusiems drausminti yra prigalvota visko : piniginiu baudu, viesuju darbu, kalejimu etc. Bet cia kalba eina apie vaikus. Galbut, jei vaikas bus auginamas be bausmiu, tai nesusidurs su jomis ir suauges?

o kuom skirisi bausme suaugusiui nuo bausmes vaikui(apie fizines nekalbu)?kokia zala pdarys vaikui ir suaugusiui?

vaikas yra besiformuojanti asmenybe.
suauges - susiformavusi.

vaika baudziant siekiama modeliuoti jo asmenybe tam tikra kryptimi.
bausme suaugusiajam atlieka pirmiausia atgrasomaja funkcija, taip pat - bausmes daline paskirtis gali buti zals atlyginimas nukentejusiajam arba pavojingo asmens atskyrimas nuo visuomenes. bet kuriuo atveju, bausme suaugusiojo asmenybei tokio poveikio neturi kaip vaikui.

bausme VISADA sukelia skausma (fizini ar psichologini). baudziamasis visada patiria baime (kai laukia nuosprendzio), pazeminima, geda, nuoskauda, pykti.

ir galiausiai, bausmes baime nera tas veiksnys, del kurio zmogus elgiasi etiskai... bausmes baime tiesiog privercia zmogu padaryti viska, kad nuo bausmes issisuktu - ty atvirksciai, skatina neetiska elgesi (melavima, issisukinejima ir tt).

Nelinkusi sutikti... Jei į bausmę žvelgt, kaip į tam tikro veiksmo pasekmę, kaži ar įmanoma nuo jos išsisukti. Dažna motina automatiškai sušeria savo atžalai per pirštus, kai ši siekia karšto daikto. Tai pasekmė. Galima aišku leisti prisiliesti, bet pasekmė bet kuriuo atveju bus panaši - skausmas, tik gerokai stipresnis ir traumuojantis. Vėl gi, kas yra skausmas? Ar jis išties beprasmis ir nereikalingas? Abejoju.

tavo aprasytu atveju, yra didziulis skirtumas tarp to, kas sukelia skausma - ar motina ar tiesiog karstas daiktas... jei per nagus suseria motina, vaikas vis tiek nesuvokia, kuo pavojingi karsti daiktai... jei gauna prisiliesti - tada is patirties zino, ko ir kodel reikia saugotis. o kad nebutu rimtu traumu, reikia ne per nagus pliaukseti, o leisti paliesti pakankamai karsta daikta - toki, kad vaikas suvoktu, ka reiskia karstas, bet nesusizeistu.

motinos bausme vaikui nepadeda tapti saugesniam - jis gali eksperimentuoti toliau, bet tada, kai mama nemato. nes skausmo ir isgascio saltinis - mama, o ne tikrasis pavojus...

nemanau, kad nors viena mama to linki savo vaikams...


bausme savo esme nera naturali veiksmo pasekme. bausme ismoko vengti bausmes, o kartu paslepia tikrasias, naturalias veiksmo pasekmes.



zinoma, tai dar priklauso nuo vaiko amziaus.

dvimetis dar tokiu dalyku neatskirs - ji vienodai gali isgasdinti ir mama, ir karstis. bet mamos isgasdintas vaikas vis tiek nebus suvokes, kokias is tiesu pasekmes jam gali tureti prisilietimas prie karsto daikto.

tuo tarpu vyresnis vaikas (nuo kokiu 4-5 metu) jau ima suvokti, kad jo zinios ir mintys skiriasi nuo kitu zmoniu ziniu ir minciu. ir, atitinkamai, ima suvokti ir tai, kad gali bausmes isvengti, jei jo veiksmu nemato tas zmogus, kuris gali nubausti. atitinkamai, jei tikrosios veiksmu pasekmes (pvz., karscio, ugnies pavojus ir pan.) buvo uzmaskuotos bausmemis, gali ivykti nelaime....

ir galiausiai, mokyklinukai elgiasi dar racionaliau: jie ima atsikalbineti, issisukineti, meluoti, kaltinti kitus... tai visiskai nuosekliai isplaukia is bausmes, kaltuju paieskos situaciju...

Gražios teorijos. Praktikai dažnai kiek kitokia.
Ne visada galima leisti vaikui patirti tiesiogines pasekmes. Ir motinos taip pat ne robotai, tiksliai vykdantys programą. Jos taip pat išsigąsta ir reaguoja impulsyviai. Jei vaikas žengia judrion gatvėn, visiškai adekvati mamos reakcija - sugriebt ir nebūtinai tai gaunasi švelniai.

sulaikyti nuo zygio gatven - viena.
sulaikius prilupt - visai kas kita.

Teisingai pasakyta Aisku, kuo mama labiau pavargusi, tuo maziau jinai galvoja apie pati vaika ar jo jausmus. Lengviausias sprendimas yra prilupti, tada mama tiesiog islieja savo stresa ir nervus ant vaiko. Lupti savo mergytes dar neteko, tikiuosi, ir neprireiks. Visada stengiuosi kitais budais prieiti prie vaiko. Maniskes dar kalbom nepaveiksi, nes ji per maza. Bet kazkaip isaugam ramiai. Buvo tarpas dideliu oziu, kritimas ant grindu, savo noru rodymas, bet nuo pat pirmo ozio nesureagavom, praleidom ramiai, kaip kad eilini vaiko vystymosi etapa. Taip oziukai ir praejo. Buvo meginimas begti gatven, neduoti rankos, tai tiesiog isodinom i vezima: pasirinkimas paprastas arba eini pati, bet duodi ranka, arba sedesi vezime. Dukryte be galo nemegsta sedeti vezime Tai greitai suprato, ko is jos norima ir jokiu problemu dabar. Net parduotuveje toli nebega, nes zino, kad jei prades keliauti savo keliu, ses i vezima. Siaip dabar vezimas tik prekem vezioti Manau, visada yra budu, kaip su vaiku susitarti (gal ne per diena, ar dvi), tik mamai reikia pagalvoti ramiai kaip reaguoti, o nepulti instinktyviai, o paskui grauztis, kad eilini karta prilupo vaika.
Beje, man asmeniskai dave labai geru minciu, kaip susitvarkyti su vaiku, knyga "Laimingi vaikai". Aisku, praktikoje tikrai sunku viska pritaikyti, bet minciu kaip bent truputi pritaikyti savo vaikui tikrai radau

Vadovaujantis pateisinančių vaikų smurtą logika, manau, kad suaugusiųjų nuplakimas rykštėmis būtų daug efektyvesnis, nei piniginė bauda ar teisių atėmimas. Kaip šariato teisėje nuplakimas rykštėmis (ir dar viešai) už neištikimybę sutuoktiniui ir pan. Išrikiuoti nepažangių ir linkusių nusikalsti mokinių tėvus viešai mokykloje ir tiesiog paauklėti, nubausti už savo pareigų nevykdymą, nieko jų neklausiant ir nesiaiškinant. Sakot, nenorėtumėt tokios bausmės, bet tada nekištumėt girti nagų prie mašinos raktelių ir garantuotai turėtumėte daugiau laiko savo vaikams

Tiesiog teko "ant dienų" stebėti panašią situaciją. Sankryžoj laukiau žalio signalo, kitoje gatvės pusėje mama su kokių dvejų-trejų pypliu stovėjo, kažkuriuo momentu išsprūdo rankinė, ji lenkėsi jos, vaikas žengė gatvėn. Laimei, mama spėjo vaiką pagriebt už kapišono ir staigiai truktelėjo link savęs, nes jei ne tai, būtų buvę liūdna. Užstaugė po to ant to mažiaus, mažius aišku į dūdas.... Bet aš ją visiškai suprantu. Ne, ji nelupo, tik aprėkė. Pulsit aiškint, kad pati kalta, o vaikas gi mažas, berazumis dar, ką jis ten supranta, bet...

Apskritai pasidarė įdomu, kaip su vaikais buvo elgiamasi dar žmonijos vaikystėje, koks aklėjimas tada buvo? Gal kažką panašaus galima stebėti šio laikmečio primityviose gentyse? Bet ten motinos be jokių skrupulų pliaukšteli savo atžaloms, jei tos lenda ten, kur nereik ir tai gali grėst gyvybei ar sveikatai.

Gal ir ne į temą sugretinimas, bet ne kart mačiau, kaip katė elgiasi su savo kačiukais - kai kuris nors nukeliauja per toli nuo motinos, ji jį parsineša, jei mažesnis, o didesniam ir su letena vožteli. Manau, skausmo nesukiale, bet kažką toks gestas vis tik reiškia.
Papildyta:

Na, geriančius ir sėdančius už vairo aš ir pati galėčiau išpert, nes teko nuo tokių nukentėti ir ganėtinai skaudžiai....

Įstatymuose yra toks protingumo kriterijus. Juo manau reiktų ir vadovautis galvojant apie visokias baudas, bausmes ir pan.

visu pirma, uzduodat klausima, i kuri atsakymo neieskot, nes turit gatava. o jus pasidomekit, paieskokit...

o antra, jei jau prabilot apie pirmykstes visuomenes, tai gal reikia paklausti ir to, kokiomis salygomis zmones gyveno tada, ir kokiomis - dabar. ir kokiu savybiu zmogui reikia, kad galetu isgyventi pirmykstes bendruomenes ir siuolaikines visuomenes salygomis...