QUOTE(ragnez @ 2011 09 28, 08:17)
stai cia:
siuolaikiniai busmenai australijoje, indenai jav ir kanadoje, ir pan. gyvena socialines rizikos salygomis - kencia nuo bedarbystes, alkoholizmo ir narkomanijos, nusikalstamumo ir tt...
kodel? nes tam tikru metu vakarieciai atgabeno jiems "civilizacija"...
apskritai, net ir atokiausiuose gamtos kampeliuose sunku butu rasti modernios civilizacijos nepaliestu tautu...
bent sioki toki ispudi apie ju gyvenima galima susidaryti is dokumentines publicistikos, pvz., "Septyneri metai tarp pigmėjų", "Aš - aborigenas", "Janoama", "Užmirštasis Kintana Roo pasaulis"...
beje, nemaza dalis siuolaikines prieraisiosios tevystes ideju atkeliauja is "pirmyksciu" tautu gyvenimo stebejimu.
cia vis tas pats klausimas: kaip reikalaujant is vaiko paklusnumo isugdyti savarankiska atsakinga asmeni... ziniu visuomenes reikalavimai zmogui ir issukiai su kuriais zmogus susiduria tikrai ne tie patys, kurie buvo keliami industrineje visuomeneje...
Ten labiau prielaida buvo, nors, sutinku, nuskambėjo kaip teiginys.
Ačiū, būtinai pasižvalgysiu, nes išties įdomu. O dėl žinių visuomenės - ne visur ji, dar oj kaip ne visur. Daugelyje vietų žmonės vis dar stengiasi tiesiog išgyvent.
Mano asmeninė nuomonė - paklusnumas labai bloga savybė. Mano sūnūs labai savarankiški ir visais klausimais su savo nuomone, išties nelabai "patogūs" vaikai, bet man tikrai ramu, kad bent jau vyresnėlis (mažius dar be priežiūros nepaliekamas) nei iš bado nemirs, nei dar kas blogo atsitiks, kai tenka kažkurį laiką pačiam savimi pasirūpinti, o dukra prie klusnesnių, tai nuolatinis darbas - drąsinimas. Net nežinau kas sunkiau, ar su savo berniūkščiais nuolatinės derybos, ar tas nuolatinis dukros stūmimas, kad pati kažkokius sprendimus priimtų.
Papildyta:
QUOTE(dailele @ 2011 09 28, 10:18)
1. Čia buvo kalba apie mokymąsi skirti karštą nuo šalto. Kaži ar tokio amžiaus vaikas suvoks kas čia tai mamai nutiko
2. Prie pastraipos apie pagalvėlę pamiršau uždėti tokią šypsenėlę -

nes man iš pokalbio piršosi tokia loginė seka: mama nespėja suduoti vaikui per pirštus - vaikas nusidegina - mama nubaudžiama už nepriežiūrą - padaro iš to išvadas ir vaikšto su pagalvėle
3. Mamai juk šito nereikia, nes ją nubaudžia už tai, kad nesudavė laiku ir vietoj
p.s. redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus nuomone
O dabar rimtai. Mano nuomone pirštus daužyti yra sudėtingiau, nes tuomet reikia būti visą laiką rankos atstumu nuo vaiko, o jei išmokysi vaiką patį pasisaugoti užteks tik retkarčiais primint - KARŠTA.

Kalba buvo apie atvejį, kai nepagalvojus užploja - iš kur tai? Ar čia kažkas instinktų lygmeny, o gal atsirado žmonėms bebandant perspjauti pačius save... O joms mat reikia viską sudirbt...