Rykštelės naudojimas: už ir prieš argumentuotai

Visos taip sako... o realybej visai kas kita gaunasi. Duok D kad jum niekada netektu to patikrint.Be jokios ironijos ar dar ko, is visos sirdies jum to linkiu.


As va dabar svarstau, vat pazistama mano kai vaikas neklauso pliukst per uzpakali, apreke 3 aukstu matiugalniku ir tyla, ramu. O as viena karta ramiai pasakau, ir ner rezultato, tada emu vaika, pasodinu ant keliu ir ilgai ir nuobodziai aiskinu kodel taip daryt negalima, prasau kad nesikartotu ar dar ka. Na o taip pliukst per uzpakali ir per 3 sekundes rezultatas pasiektas. Paziurekite koks taupymas laiko, kantrybes ir netgi savo sveikatos. Gal todel ir smurtaujama pries vaikus - nes taip tiesiog paprasciau. Teoriskai imanoma Ka manot, mamos?

Bausmes tiek psichologines, tiek fizines naudoja tėvai pasiteisindami, jog tokiu būdu AUKLĖJA vaiką. Tiesa gi visiškai paparasta, tokie tėvai auklėti ištiesų TINGI.

Išvažiavo vaikas su dviračiu į gatvę? Kas lengviau ar išlupti ar .. skirti LAIKO pokalbiui, jo nuomomės išklausymui, kodėl taip padarė, ką jis pats mano apie tai. Galiausiai galima nuvažiuoti aplankyti kokio visai svetimo vaiko, kuris guli po avarijos ligoninėje. Gal kaiminystėje ar giminėje yra buvę atvėjų, kai žmogus pateko į avariją neatsargiai elgdamasis.

VAikas yra labai teisinga ir labai morali būtybė . Jis neturi tik vieno dalyko, ko pilnisuaugę - patirties ir žinių. Duokim vaikui informaciją, apie pasekmes, ir padėkim PAČIAM padaryt teisinga sprendimą. Čia kalbu apie maždaug penkiamečius ir vyresnius.
Mažylius gi reik imt į glėbį ir tiesiog labai mylėt, saugot ir globot .




Krikščionybė kalba apie tai, jog: nuodėmę žmogus nusipelno bausmės BET žmogus pats visiškai NEPAJĖGUS tą bausmę išpirkti. Todėl, mylėdamas žmones Dievas pasirinko tapti žmogumi ir kaip vienas iš žmonijos (Dievas nėra ribotas nei erdvėj nei laike) laisva valia mirti ant kryžiaus kad išpirktų visų laikų visų žmonių nuodėmes.


Ir dar, ypač tikintiesiems - katalikams. Paklauskit savęs, kieno rankų darbas yra žmogaus siela. Tada vėl paklauskit savęs, Kieno vaiką auginat ir rykštele auklėjat.

OHO kokia įdomi studija. Reik pasiieškot daugiau info apie tą psichologą.
Pamąsčiau čia ir... net gyvūnėliui taip LABAI reikia švelnumo, jog jis sutinka mokėti skausmo kainą... Ką kalbėti apie vaikus. Ši prielaida paaiškina, kodėl atimti iš asocialių motinų vaikai, jas teisina, myli, laukia, ilgisi. Juk globos namuose ar šeimynoj yra šilta, yra maisto, yra (tikėkimės) saugumas. Ne - sutinku mokėti elektros srovės kainą, kad tik gaučiau motinos meilės .

Pliaukštelėjimas ir mušimas turi vieną bendrą vadiklį. Tai - pažeminimas. Ar galvojat dėl skausmo pliaukštelti vaikai verkia? Tikrai ne.
Visų pirma verkia dėl sulaužyto pasitikėjimo. Juk vaikai instinktyviai trokšta tikros meilės, kuri gi pagal apibrėžimą - BESĄLYGINĖ (kad ir ką padarysiu - tu mane mylėsi).
Tada - verkia dėl pažeminimo, nes mušdamas (vartodamas bet kokią kitą prievartos rūšį) kitą žmogų (amžius ir motyvai nesvarbu) komunikuoji jam žinią "tu - mažiau žmogus nei aš".
Verkia dėl to, jog įvykus aukščiau parašytiems dalykams... per akimirksnį dingo tas tapus meilės ryšys. Šiuo momentu MAMA- nebemama, o kur MAMA?

Visa laimį, jog vaikai - ATLEIDIMO ekspertai. Jie atleidžia iškart, ir ištikrųjų, atleidžia ir pamiršta.

Dar vienas dalykas. Jei vaikas mušamas UŽ blogą darbą(poelgį), jis nebemato prasmės keistis ir to blogo poelgio nebedaryt, nes teisėta bausmė jau įvygdyta ir dažnai su avansu.
Ir jei to blogo poelgio vaikas nekartos, tai tik iki tol, kol bausmės vykdytojas šalia - iš baimės. O užaugti laisvu, laimingu, geru, šiltu, dosniu, atviru, kūrybingu žmogum IŠ BAIMĖS yra neįmanoma .

Pasirašau po kiekvienu liutes žodžiu Duok Dieve daugiau šiai žemei žmonių kaip liute, kaip ragnez... Tada vieną dieną pasaulis tikrai taps gražesnis

O jūs vaiką kada nors lupote? Išlupkite kokį kartą - tada galėsite pasakyti, kas yra lengviau. O jei turite klausimą "Kodėl muša, jei tai ne lengviau?". Tai galite savęs irgi paklausti "Kodėl imatės aiškinti, jei taip nelengviau?". Atsakysite, kad taip geriau jūsų vaikui. Tai fizines bausmes taikantys irgi greičiausiai atsakys, kad taip geriau jo vaikui.

JAV dabar daroma labai daug tyrimų apie tai, ar vaikas pajėgus suvokti pasekmes. Tyrimai tikrai rimti, nes daroma ne iš gero gyvenimo - ten didžiulis nepilnamečių nusikalstamumo bumas ir jau senokai tapo aštri problema, ką daryti su 11 ar 12 metų žmogžudžiais. Pagal daugelio JAV valstijų įstatymus žmogžudystė yra nusikaltimas, kurį įvykdžius bausmė nediferencijuojaja pagal nusikaltėlio amžių, kas reiškia kad iš esmės teismas vienuolikmetį gali pasiųsti į elektros kėdę arba skirti kalėjimą iki gyvos galvos.

Ir tie tyrimai rodo, kad nors smegenų vystymosi tempai pas žmones individualūs, bendru atveju vaikai, net ir pasiekę 11 ar 14 metų amžių, visgi nepajėgūs suvokti pasekmes. Už tai atsakinga smegenų dalis nėra pabaigusi formuotis. Todėl pasekmių "žinojimas" vaikams neveikia taip, kai veiktų suaugusiam. Nors vaikas žino, kad "taip gali būti", jis nesugeba suvokti fakto, kad taip gali būti jam pačiam. Vaiko smegenyse nesiformuoja ryšys, siejantis tą pasekmę su jo elgesiu ir perspėjantis dėl galimos pasekmės.

Todėl iš esmės vaiko "teisingą apsisprendimą" nulemia ne žinojimas apie pasekmes, o tam tikro emocinio poreikio patenkinimas. Dažniausiai tėvų taisyklių laikomasi todėl, kad būtų patenkintas socializacijos poreikis, apimantis priklausymą šeimai, bendrijai. Ir nereikia vaiko po ligonines ar lavonines tampyti. Jei yra stiprūs ryšiai šeimoje, vaikas jaučiasi šeimos dalimi, jaučiasi mylimu, lygiai taip pat, o gal net ir geriau suveiks papraščiausias apkabinimas ir pasakymas: "Vaikeli vaikeli, kaip aš dėl tavęs išsigandau, juk galėjai žūti". Nes beveik 100 proc. penkiamečiai jau "žino", kad važinėjantis ir einant gatvėje nesaugiai galima žūti, to kaip nesuvokia, taip ir nesuvoks, bet "instinktyviai" jaučia artimoa smens emocijas ir jų elgesį iš esmės "koreguoja" mamos išgyvenama baimė.



Nereikia suprimityvinti vaiko jausmų ir vidinio pasaulio. Bausmė, ypač retai taikoma fizinė bausmė, sukelia momentinius jausmus - pyktį, pažeminimą, gailestį sau. Tačiau ji "neištrina" visų kitų minčių ir jausmų. Ir vaikai nuo kokių 4 metų jau pajėgūs apmąstyti situaciją ir priimti sprendimą, ar bausmė buvo "pelnyta", t.y. atitiko prasižengimą pagal jam žinomas taisykles. Fizines bausmes, kaip auklėjimo būdą, taikantys tėvai irgi užaugina (bent jau užaugindavo) laisvus, laimingus, dosnius, atvirus, kūrybingus žmones. Vienintelė tikrai rimta priežastis, dėl kurios manau, kad jos turi išnykti, yra deklaratyvus viešas nepritarimas tokiam auklėjimui. Manau, kad vaikui yra per didelis moralinis krūvis patirti fizines bausmes namuose, kai media priemonėse, darželyje, mokykloje deklaruojama "viešoji nuomonė", kad taip neturi būti.

Pritariu Jums 100% ir tikrai nepostuluoju, kad visi turi rykšteles naudoti, tikrai ne. Šaunu, kai žmonės sugeba būti tokiais. Aš pati šlykščiai jaučiuosi, kai pliaukšteliu, visada atsiprašau vaiko, po to kalbamės. ir su vyry dažnai diskutuoju, kad fizinės bausmės tikrai ne ta priemonė, kad išauklėti vaiką.
Bet postuluoti, kad jau už pliaukštelėjimą įtraukti į socialiai prižiūrimų šeimų sąrašą, arba teigti, kad mano vaikas nesveikai prie manęs prisirišęs, nes aš jam pliaukštelęjau, manau prieš rašant reiktų pamastyti(taip, mano vaikas prię manęs prisiišęs, bet todėl, kad aš būnu su juo daugiausiai, užsiimu, bendrauju. bet nekabo jis prie mano sijono. O ir kuo čia blogai būti prisirišusiu prie mamos???) ... Anot, tokių autorių, mūsų karta dabartiniai 20-40mečiai turėtų būti visi nužmogėję... Anaiptol...

To wytaute 69, o jei ką norit man dėl žindymo parašyti, tai ne į tą temą parašėt.

Fizines bausmes atikantys tėvai užaugina fizines bausmes taikančius vaikus. Ir vis nuo ankstyvesnio ir ankstyvesnio amžiaus, deja...

Pagyvenus, ar pritartumėte fizinių bausmių taikymui mokykloje ir kodėl.

is reakcijos panasu, kad dar ir kaip i tema

jus kaip pedagoge turetumete zinoti "saugaus prisirisimo" savoka, ir skirti saugu prisirisima, nuo nesaugaus. butu keista, jei nezinotumete. o jei zinote, bet sau netaikote - tai reiskia, kad wytautes komentaras labai i tema, nes santykiu su vaiku problema platesne, negu tik "ryksteles naudojimas".



pagyvenus, o ar didziulis nusikalstamumo bumas skandinavijos salyse, kuriu dauguma yra istatymu uzdraudusios fiziniu bausmiu taikyma vaikams, net ir seimoje?

matyt dar ne laikas tiesiog.

Turite mintyje šiuo metu Lietuvoje. Aišku, kad ne.
Taip, aš manau, kad "teisingą nesmurtinį auklėjimą" lietuvos visuomenei "atnešė iš tobulos demokratinės visuomenės" gerokai per anksti, kai visuomenė tam dar nebuvo subrendusi. Deja, iš taško, kuriame esame, kelias "atgal" yra skausmingas ir praktiškai neįmanomas, taip pat kaip ir kelias pirmyn. Tai jei jau abiem kryptim vienodai sunku ir skausminga, geriau jau tada irtis pirmyn, link nesmurtinės visuomenės.

O viso šito visuomeninės moralės auginimo tempiant už ausų rezultatas jau šiandieną mane kraupina. Prieš porą dienų buvau kurse, kur giliai tikintys asmenys vedė diskusiją "Dievas Jums asocijuojasi su meile, ar su baime". Joje iškilo klausimas dėl šiandienos vaikųš ir bausmių. Asmenys, kurių tikėjimu, nuolatiniu gilinimusi į moralės klausimus ir nuoširdumu aš nesuabejočiau, išsakė mintį, kad vaikams mokyklose reikia daugiau bausmių, kad vaikuose nėra baimės ir jie yra blogi. Pateikė pavyzdžius, kai peiliu grasinama mokytojai. Nors tie patys asmenys visą laiką tikrai su atlaidžia šypsena žiūrėjo į grupės dalyvių atsivestų kelių mažamečių elgesį kurso metu. Man tikrai yra baisu žiūrėti, kur mes einame. Mes jaučiame grėsmę ir baimę vaikams. Ne savo vaikui, ne kitam pažįstamam vaikui, bet apskritai vaikui. Nes nebeliko žinojimo, kas yra tesingas auklėjimas, nebeliko prievolės būtų ta "moraliai ugdančia" aplinka ir kartu su tuo nebeliko tikėjimo, kad tėvai ir aplinka ugdo vaiką doru žmogumi.



ragnez, nebandžiau pateikti sąsajos tarp nesmurtinio auklėjimo ir nusikalstamumo. Pavyzdžiu tenorėjau pasakyti, kad tyrimai dėl vaikų ir paauglių pajėgumo suvokti pasekmes yra ne šiaip "žurnalistinio lygio", bet rimtų įstaigų ir patikimi. Ir su jais verta susipažinti.
Beja, manau kad skandinavų šalys yra tas puikus pavyzdys, kai visuomenė subrendo pokyčiui, o ne buvo nutempta į jį prievartiniu būdu.

o seimoje bendrai? As tai pvz mielai nubausciau savo vyra kai tinginiauja ir per mazai uzdirba Man vistiek neaisku kuo vaikai skiriasi nuo kitu zmoniu kad jau vyrui zmonos must negalima, net per veida suduot turbut nelabai o vaikui galima Ir zmonai turbut nelabai galima ta vyreli pvz grizusi velai vakare pagerusi kai nors fiziskai patasysi. O juk yra uz ka?
Papildyta:

* nesu tik tikra ar teisingai pavarde parasiau to psichologo. Jo eksperimentai irode kad vaikui reikia ne tik maisto silumo ir tt bet ir tos dvasines silumos, prisirisimo, mylavimo. JO eksperimentu deka, motinoms buvo grazsinti kudikiai ligoninese. Ta prasme - gime, nebeatskiriami nuo mamu.
** butent !! esu pliaukstelejus savo vaikams ir as. Reakcija buvo - "dabar nuvalyk!!" ir puole valytis ta vieta i kuria pliaukstelejau. Nemanau kad jam labai skaudejo, bet pasijaute "purvinas". Tai tikrai priverte labai susimastyti.

O kokia prasmė teptis rankas? Juk jeigu jam trūksta valios ir atsakomybės nuo to nieko nepasikeis. Nebent dūšią nuramintumėt po tokio remonto? Tik ar ilgam?