QUOTE(wytaute69 @ 2011 10 27, 14:11)
o kur ta riba? jei vyras grizes is darbo pavarges jums suduotu per veida ( na uzpakali) taip kad liktu zymes, tyletumet?
Kazkada "bobai duoti i dantis kad zinotu savo vieta" buvo absoliuti norma. Dabar jau gal nebelabai ? atejo eile vaikams.
As savo ribas tikrai žinau ir tikrai žinau, kad savo vaikui, kai jis manes paprašys apkabinti ar paskaityti knyga; jo tikrai nei pasiūsiu nei prilupsiu. Ir nesivadovauju jokia logika, kad vaikus reikia lupti, kad jie užaugtų dorais žmonėmis.Na jei yra tokių pavargusių mamų, kurios už vaiko paprašymą apkabinti jam pliaukšteli, tai tuomet jau čia mamos problema. Na ir jei vyras man nei iš šio nei iš to duos per veidą grįžęs iš darbo, tai tuomet manau jau ir būtų problema ir tikrai netylėčiau. Aš puikiai pažystu savo sūnų ir žinau, kada jis aikštijasi iš nuovargio, alkio, ir kada jis daro ką specialiai...
Šiaip mano MB ir yra nusiteikęs geranoriškai vaikų lupimo atžvilgiu, bet žinau viena, kad jei kada nors rimtai pakeltų ranką prieš mane ar sūnų, tas jo kartas būtų paskutinis.
Prisimenu, kad ir aš maža specialiai darydavau visokias aibes nors mama gražiai prašydavo liautis, o aš vis tiek savo, na ir pliaukšteldavo. Ir tikrai nuo to man pagarbos nesumažėjo jai.
Beje, aš nelupu savo sūnaus, pliaukštelėjimas ir lupimas manau skiriasi, ir net labai.