QUOTE(margustas @ 2011 08 09, 21:04)
mes jiem autoritetas.valio jei galit su vaiku tik snekom susitart ir kaltint tik save kai jie isveda is kantrybes.tikekimes kad snekas jie girdes ir ateiti
cia taikau ir Arival 


Pas mane vaikai dideli,tai ateitis yra jau dabar.Taip,mano šnekas jie girdi.
Nors šiaip kai pagalvoji,kai sūnui 17 ir jis aukštesnis už mane ir fiziškai stipresnis,tai net nelabai mušimą įsivaizduoju.Atgal gal neduotų,bet pasimestų tai labai.Nežinau ką jis darytų,gal su tėvu bandytų pakalbėti kad su mamos psichika kažkas netvarkoj,ir kad pas gydytoją ją reikėtų nuvesti.
O mušti mažiuką,kuris negali pasipriešinti ir apsiginti-čia mano nuomone elementarus sadizmas.
Mane vaikystėj tai gerai lupė,ir kai reikėjo,ir šiaip kai tėvų nuotaika bloga buvo.Tai jiems visiškai neačiū,aš jų ne tai kad negerbiu,bet ir nemyliu.
Lupimas gerai tik vienu atveju,kai vaikas gauna į kailį vieną kartą gyvenime,kai jam būna milžiniškas šokas,ir po to susimasto-tai iki kokios būsenos aš sugebėjau tuos vargšus tėvus privesti,kad jie taip elgesi.O jei toks elgesys rutina,tai vaiko viduje kaupiasi pyktis-na dabar aš mažas,silpnas,bet palaukit,va kai aš užaugsiu,sustiprėsiu...