Knygų skaitytojų klubas, 77 tema

O as ta knyga kazkaip ne visai patikejau... poziurio i Skota ir Zelda prasme. Gal kad pirmiausia skaiciau "Svelnia nakti", o gal ir ne del to. Bet man pasirode, kad "Alabama Song" autorius ryskiai per daug simpatizuoja Zeldai. Perskaicius visas tris knygas, man atrodo, kad jie abu vienas kito verti buvo - ir abu is leto naikino vienas kita ir save O paskaiciusi "Save me the waltz" nesupratau dar ir kitko - apie koki Zeldos talenta kalba jos gerbejai? Kazkokiu talento kibirksteliu gal ir yra, bet ta teorija, kad Skotas savo vardu spausdino Zeldos kuryba, perskaicius sia jos knyga, man pasirode smarkiai pritempta. Nei as zinau, aisku, kaip ten buvo... net ir nesidomejau labai, prisipazistu Bet neradau toje jos knygoje nieko nepaprasto Lauksiu tavo atsiliepimo, kai perskaitysi

Labos
Grizau po atostogu, kurios buvo tokios intensyvios, kad tik dvi knygas spejau iveikti
Sofija Persis Dzeksonas ir olimpo dievai neseniai rode kinoteatre, bet kaip visada filmas knygai neprilygsta. Pati turiu tik antra dali, gal kada nors pasidalinsim Suke skaiciau lietuviskai, nes jau isejo nauja dalis. Ateityje galkaip nors irgi perduosiu tau paskaityti

Pegase maciau

Optimiste Tai viena is dvieju mano skaitytu knygu per sias atostogas. Ir tikrai skaitesi idomiai ir lengvai. Puikiai parasyta knyga. Rekomenduoju visoms abejojancioms

Pritariu - ir kad autorius Zeldai simpatizuoja (jis to ir neslepia), ir kad Skotas ir Zelda atrodė verti vienas kito


ar tikrai matei naują Frajaus knygą, išleistą lietuviškai? kažkaip nesitiki
nei Mažvydo infoleidiniuose (Numatomos leisti knygos) jos nėra, nei "Nieko rimto" puslapyje, nei google jokios info apie naują Frajaus knygą nerodo.
Be to, gi čia pas mus Frajaus gerbėjų nemažai, jau tikrai būtų užmatę, įsigiję ir pasigyrę

Ar zinot, kad siandien Borges'o gimtadienis? Man Google pakuzdejo.

Apie Philippe Claudel "Pilkasias sielas" - man labai patiko. Ko gero, butent tuo "pilku", tyliu israiskingumu. Beaistriu, rezignacijos ir sielvarto persmelktu balsu tyliai, neskubriai pasakojama apie kasdienes mazo miestelio tragedijas - kara, zmogzudyste, savizudybe, vienatve, nepraeinanti kaltes ir bejegiskumo pries likima jausma... Visa, kas svarbiausia - detalese, niuansuose, seseliuose. Labai rekomenduoju. Ir dekoju toms, kurios pries mane jau rekomendavo.

Pamazu skaitineju Петр Вайль "Стихи про меня". Ka ten pamazu - per savaite jau ketvirtadali iveikiau, kaip ese, tai visai greitai, gal net per greitai, nes norisi skonetis, megautis kuo ilgiau. Kaip man patinka sita knygele! Aciu tau, Dolitle - ypac uz ta pirmaji atsiliepima, kuris mane taip "pagavo", kad ir man knygos prireike. Radau joje nemazai mylimu eilerasciu, bet daug ir visai neskaitytu, net ir tu poetu, kuriuos myliu ir jais zaviuosi. Suzavejo Pasternako "Marburgas", i kuri kazkada nei demesio gerai neatkreipiau, pribloske Severianinas - kaip visada (sugalvok gi tu man "по аллее олуненной вы проходите морево"...), nostalgija sukele Bloko "Девушка пела в церковном хоре" - kazkada vienas mylimiausiu mano eilerasciu, o paskui visai pamirstas... Kai kurie cituojami eilerasciai nesukele jokio atgarsio manyje - cia jau kaip pats Vailis sako: "Вот критерий, выношенный годами: отбрасывая тонны прочитанного и узнанного, возврат едва ли не к детскому «нравится – не нравится». Лишь это и оказывается существенно – недоказуемое, необъяснимое, личное, только твое, свое у каждого: «про меня – не про меня»." Zinoma, sioje knygoje itraukia ne tik ir ne tiek patys eilerasciai (juos gi ir taip gali pasiskaityti), bet paties Vailio pamastymai ir refleksijos - kartais tiesiogiai susije su eilemis, kartais per asociacijas nukrypstantys nezinia kur, rodos, i visai kita puse. Bet visada - idomu, astru, su humoru, su erudicija, su netiketom izvalgom. Idomus zmogus tas Vailis, labai nuliudau suzinojusi, kad jau mires

tai cia tikriausiai kalba eina apie ta pacia naujausia "Saldieji Gravio sapnai"

tai aš gal vienintelė, kuriai "Trolis" patiko?



pavadinimas?
prieš kelias dienas "naujausia" buvo "Saldieji Gravio sapnai"

O aš skaitau to paties autoriaus "Genij miesta" (neturiu rusiško šrifto). Tai knyga apie didžiuosius kūrėjus (rašytojus, dailininkus...) ir miestus, kuriuose šie gyveno. Įdomi knygos kompozicija: sudėliota poromis, į vieną porą sudedant kuo skirtingesnes asmenybes ir juos atspindinčius miestus. Žavi autoriaus erudicija ir gebėjimas objektyvias žinias elegantiškai supinti su asmeniniais pastebėjimais, išgyvenimais. ypač įdomu skaityti apie tuos miestus arba tuos kūrėjus, apie kuriuos žinau šiek daugiau.
Paraleliai įklimpau ir į Evelyn Waugh "Sugrįžimas į Braidshedą". Nutariau, kad knygas pirksiu tik tada, kai nuspręsiu čia ir dabar jas skaityti, tai taip ir padariau. Patiriu skaitymo malonumą. Vis iškyla asociacija su "Šeštadieniu", bet tai todėl, kad pradedama karo vaizdais, o pasakojama apie anglų dvaro (Braidshedo) gyvenimą, rutuliojama vienos šeimos istorija. Pasakojimas lėtas, liūdnokas, bet stilingas ir nenuspėjamas.
Klopedijai ačiū už autoriaus užrodymą. Pati tikrai nebūčiau atradusi.

Rusisko srifto as irgi neturiu (tiksliau, turiu, bet tingiu spelioti, kur kokia raide), todel naudojuosi translit.ru "Гений места" irgi labai noreciau paskaityti... Dolitle, ar girdi?


O as su sia knyga nesusidraugavau - perskaiciau ir pamirsau...

rek rek garsiau , gal net i A.Z. kiek zinau, tai neuzilgo sius uzsakyma

Turbut prabeksmiais praeidama busiu susipainiojus nes saldziuosius gravio sapnus jau kadais esu perskaicius

Gintarelia, Gemma, Jūržole, girdžiu.
Jūržole, surašyk savo knyginius pageidavimus man į a.ž.

Ir aš su tavim. Man labai patiko.