Isskaiciau viename nesciuju zurnale idomia informacija: buvo atliktas tyrimas - lyginami gimdymai, kuriuose buvo vyrai ir gimdymai, kuriuose buvo moterys. Keisciausia, kad medicininiu komplikaciju gimdymuose, kur gimdyve palaike moterys, buvo trecdaliu maziau, negu tuose gimdymuose, kai salia lovos buvo vyras. Ir suprask tu zmogau kaip nori...
kai gimdziau pirma suneli gretimoj gimdykloj kita moteris gimde, jos akusere vis uzeidavo su maniske pasikalbet, tai sake su ana moterim atvyko girtas vyras ir anyta
nu po tokio komplekto tai mane tiesiai i beprotnami isvezt galetu...

...paskaitinejau ir nutariau ikist savo trigrasi... buciau nerasius bet kaipsyk paskambino beskaitant mano mama. As turejau pagimdyt vakar, bet vis niekas nevyksta, nervai itempti nuo to laukimo... paskambina mama, paklausia ar dar nepagimdziau. Ne, sakau. Tada penkias minutes pasakoja man savo asmenines naujienas (visai nesvarbias, man jos visishkai neidomios). Galop pribaigia mane sakiniu 'tai kai jau gims tas anukas, tai paskambinkit', atsisveikina ir padeda rageli...
va teip va
tiek as ir terupiu... O cia svarstot imt ar neimt mamas i gimdyma... Isvada: padekokit dievuliui ar likimui, priklausomai nuo pasauleziuros, tos, kas turit supratingas ir jautrias mamas - tiek tas, kurios suka ratus po namus ar uz palatos duru, laukdamos isganingos zinios, tiek tas, kurios sutinka pasidalinti skausmu su jumis. Pagarba joms. O is savo mamos pasimokiau, kaip nereikia elgtis su savo dukra, ir tiek.
va teip va

as norejau, kad mano mama dalyvautu, bet jos nebuvo salia. anyta isiprase iskart po gimdymo ir mano mergyte antranku nesiojo, kai as pati issikankinus norejau pasidzaugti, o pasakyti jei nedrysau, tai po gimdymo gal visus metus negalejau ziuret kai ji ima mano angeleli i rankas, nervindavausi. nors mano anyta labai nuostabus zmogus ir as ja labai myliu, bet po gimdymo ji man blogus jausmus sukeldavotik, nervuodavausi iki asaru ir jei nenorejau sakyti, kazkaip bijojau izeisti. ji nekalta , tiesiog man reikejo pasakyt ir tiek. dabar vel esu nescia, si kart nedarysiu tokios klaidos, iskart pakalbesiu, kad pirma diena nieks manes nelankytu isskyrus vyra. sekmes visoms
, o mama gimdyme tikrai praverstu, tik gal vyrui nelabai patiktu


As nenoreciau mamos gimdyme, jauciu, ji mane labiau erzintu, nei padetu. nes kartais kai jau pasneka zinoves ir tamstos mokytojos tonu, tai galima nusisauti. geriau jau butu sese, jei vyras negaletu, nes viena irgi nenoreciau tarp svetimu gimdyti.
QUOTE(zuvedra @ 2007 07 02, 16:04)
Tada penkias minutes pasakoja man savo asmenines naujienas (visai nesvarbias, man jos visishkai neidomios). Galop pribaigia mane sakiniu 'tai kai jau gims tas anukas, tai paskambinkit', atsisveikina ir padeda rageli...
Velniava...

Gimdyme turi dalyvauti žmogus, kuriuo gimdyvė pasitiki ir kuris nekelia susierzinimo. Man toks žmogus buvo mano vyras
Mane mama gimdyme būtų nervinusi ir ta jos globa tai man būtų tik trukdžiusi susikauti. O vyro elgesys mane labai karingai
buvo nuteikęs. Žinojau, kad su juo pagimdysiu ir be nuskausiminančių. Taip ir buvo
. Be to ir po gimdymo man labiausiai padėjo vyras
. Jau mamos šokinėjimas aplink mane ratais man būtų sukėlęs tik alergiją ir pyktį. Bet turiu pasakyti, kad su vyru buvom susitarę, kad jei jausiu, kad jis mane nervina gimdymo metu, tai jis išeis
bet taip neatsitiko







pries gimdyma buvome su vyru nusprende, kad jis dalyvaus, taciau dar vieno dalyvio nesitikejau...savo anytos
ji pirma atleke i ligonine, kai mane dar priimamajam apziurinejo
viskas vyko greitai...trys valandos skausmo, raitymosi ant lovos, norejimo gerti ir begalinio sleikstulio...o ji ramiu balsu, kvepuok, laikykis. masazuodavo strenus, kai mane saremiai surakindavo. pasiklioviau tik ja ir ja viena temaciau, vyro tarsi ne nebuvo
tik dabar keista pagalvojus, ka ji ten veike uz daktares nugaros, bet esu labai dekinga
nes gimdziau be nuskausminamuju ir pasitempus



tik dabar keista pagalvojus, ka ji ten veike uz daktares nugaros, bet esu labai dekinga




QUOTE(ritmetelis @ 2007 10 11, 00:43)
pries gimdyma buvome su vyru nusprende, kad jis dalyvaus, taciau dar vieno dalyvio nesitikejau...savo anytos
ji pirma atleke i ligonine, kai mane dar priimamajam apziurinejo
viskas vyko greitai...trys valandos skausmo, raitymosi ant lovos, norejimo gerti ir begalinio sleikstulio...o ji ramiu balsu, kvepuok, laikykis. masazuodavo strenus, kai mane saremiai surakindavo. pasiklioviau tik ja ir ja viena temaciau, vyro tarsi ne nebuvo
tik dabar keista pagalvojus, ka ji ten veike uz daktares nugaros, bet esu labai dekinga
nes gimdziau be nuskausminamuju ir pasitempus




tik dabar keista pagalvojus, ka ji ten veike uz daktares nugaros, bet esu labai dekinga




wow
tau labai pasisekė su anyta



O man tai reiktų ne mamos, vyro, tuo labiau anytos, o profesionalaus medikų personalo.