Manau del pacio vaikiuko reiktu bent iki 1,5 metu pabuti su juo
QUOTE(lili* @ 2013 01 18, 12:16)
Negrįžkit į darbą ,kiek tik galit
Nes tų prabėgusių dienų niekas nesugrąžins, laikas greitai bėga, o mažyliams reikia mūsų labai labai
Grįžau į darbą kai dukrytei buvo nepilnai 2m.ir labai gailiuosi , jei antrą kartą nusišypsos laimė, auginsiu tiek kiek įstatymiškai ir finansiškai galėsiu, darbas palauks, vaikas svarbiau
Nes tų prabėgusių dienų niekas nesugrąžins, laikas greitai bėga, o mažyliams reikia mūsų labai labai
Grįžau į darbą kai dukrytei buvo nepilnai 2m.ir labai gailiuosi , jei antrą kartą nusišypsos laimė, auginsiu tiek kiek įstatymiškai ir finansiškai galėsiu, darbas palauks, vaikas svarbiau
Sutinku 100 proc. su post'u.
O taip jei iš patirties, tai tenka pastebėti [mano aplinkoje
], kad aktyvios moterys [karjeroje, ir veikiausiai apskritai ] iki pirmo vaikučio gimimo mąsto ir veikia labai "darboholiškai", o su antruoju nutaria pabūti ilgiau, ramiau, ... - kiek tik gaunasi .
QUOTE(rastafarinas @ 2013 01 31, 18:28)
Sutinku 100 proc. su post'u.
O taip jei iš patirties, tai tenka pastebėti [mano aplinkoje], kad aktyvios moterys [karjeroje, ir veikiausiai apskritai ] iki pirmo vaikučio gimimo mąsto ir veikia labai "darboholiškai", o su antruoju nutaria pabūti ilgiau, ramiau, ... - kiek tik gaunasi .
O taip jei iš patirties, tai tenka pastebėti [mano aplinkoje
], kad aktyvios moterys [karjeroje, ir veikiausiai apskritai ] iki pirmo vaikučio gimimo mąsto ir veikia labai "darboholiškai", o su antruoju nutaria pabūti ilgiau, ramiau, ... - kiek tik gaunasi .Kaip džiugu ,kad yra tokių mamyčių.
Sutinku su Jumis ir anksčiau rašiusia mamyte, kad reikia būti su vaiku kuo ilgiau.
Nesupratau ir nesuprasiu, kurios vos pagimdžiusios lekia į darbą. Žinau, kad ne visų vienodos galimybės. Viską suprantu. Bet ir vaikas juk neatsiranda per savaitę. Galima ir įmanoma pasiplanuoti vaiko auginimą kiek ilgesnį laiką. Reikia tik labai stengtis ir... noro.
Aš būnu su vaiku jau trečius metus. Spaudžiu pinigėlius "juodai", bet širdis džiūgauja, kad galiu būti su vaiku nevaržoma darbo.
Nežinau. Nevažiuoja man tas stogas niekaip. Pagaliau ir nėra kada jam važiuoti.
Mano tvirtu įsitikinimu, tai priklauso nuo žmogaus.
Neturėjau dar dienos, kad nebūtų kas veikti ir būtų nuobodu, įgrisę.
O darbo rinka- cha, cha. Vat ką aš pasakysiu. Kaip į ją anksčiau įėjai, įeisi ir dabar, jei norėsi. Galiausiai, kitą darbą susirasi, jei čia nepritapsi.
Nė vienas darbas nėra vertas pirmųjų vaiko gyvenimo metų.
Mano tvirtu įsitikinimu, tai priklauso nuo žmogaus.
Neturėjau dar dienos, kad nebūtų kas veikti ir būtų nuobodu, įgrisę.
O darbo rinka- cha, cha. Vat ką aš pasakysiu. Kaip į ją anksčiau įėjai, įeisi ir dabar, jei norėsi. Galiausiai, kitą darbą susirasi, jei čia nepritapsi.
Nė vienas darbas nėra vertas pirmųjų vaiko gyvenimo metų.
QUOTE(Vilibor @ 2013 02 18, 16:30)
Kaip džiugu ,kad yra tokių mamyčių.
Sutinku su Jumis ir anksčiau rašiusia mamyte, kad reikia būti su vaiku kuo ilgiau.
Nesupratau ir nesuprasiu, kurios vos pagimdžiusios lekia į darbą. Žinau, kad ne visų vienodos galimybės. Viską suprantu. Bet ir vaikas juk neatsiranda per savaitę. Galima ir įmanoma pasiplanuoti vaiko auginimą kiek ilgesnį laiką. Reikia tik labai stengtis ir... noro.
Aš būnu su vaiku jau trečius metus. Spaudžiu pinigėlius "juodai", bet širdis džiūgauja, kad galiu būti su vaiku nevaržoma darbo.
Sutinku su Jumis ir anksčiau rašiusia mamyte, kad reikia būti su vaiku kuo ilgiau.
Nesupratau ir nesuprasiu, kurios vos pagimdžiusios lekia į darbą. Žinau, kad ne visų vienodos galimybės. Viską suprantu. Bet ir vaikas juk neatsiranda per savaitę. Galima ir įmanoma pasiplanuoti vaiko auginimą kiek ilgesnį laiką. Reikia tik labai stengtis ir... noro.
Aš būnu su vaiku jau trečius metus. Spaudžiu pinigėlius "juodai", bet širdis džiūgauja, kad galiu būti su vaiku nevaržoma darbo.
As gryzau i darba po 1,5 men. ir dziaugiuosi labai, dabar pas mus seimoje visiems gerai, as patenkinta, kad nereikia tarp keturiu sienu sedeti, vaikui is neturejimo ka veikti nereikia sienom lipti.
Turiu kiek kitokia nuomone, jei vaikas judrus jo laikymas namie iki 3 m. ir ilgiau, nu sorry yra mamos savanaudiskumas, nes vaikui nuo 1,5 m. jau reikia kitu vaikui, su jais zaisti ir socializuotis, nes namuose neprigalvosi tiek zaidimu ir uzsiemimu kiek darzelyje. Aplinkui pilna pazystamu mamyciu su vaikuciais 1,5 m ir vyresniais ir visos skundziasis - namus vercia. Kodel vercia?
Todel kad truksta veiklos namuose.
QUOTE(vkrislas @ 2013 02 22, 14:40)
As gryzau i darba po 1,5 men. ir dziaugiuosi labai, dabar pas mus seimoje visiems gerai, as patenkinta, kad nereikia tarp keturiu sienu sedeti, vaikui is neturejimo ka veikti nereikia sienom lipti.
Turiu kiek kitokia nuomone, jei vaikas judrus jo laikymas namie iki 3 m. ir ilgiau, nu sorry yra mamos savanaudiskumas, nes vaikui nuo 1,5 m. jau reikia kitu vaikui, su jais zaisti ir socializuotis, nes namuose neprigalvosi tiek zaidimu ir uzsiemimu kiek darzelyje. Aplinkui pilna pazystamu mamyciu su vaikuciais 1,5 m ir vyresniais ir visos skundziasis - namus vercia. Kodel vercia? Todel kad truksta veiklos namuose.
Turiu kiek kitokia nuomone, jei vaikas judrus jo laikymas namie iki 3 m. ir ilgiau, nu sorry yra mamos savanaudiskumas, nes vaikui nuo 1,5 m. jau reikia kitu vaikui, su jais zaisti ir socializuotis, nes namuose neprigalvosi tiek zaidimu ir uzsiemimu kiek darzelyje. Aplinkui pilna pazystamu mamyciu su vaikuciais 1,5 m ir vyresniais ir visos skundziasis - namus vercia. Kodel vercia?
Todel kad truksta veiklos namuose.Manau, kad labai daug kas priklauso nuo vaiko ir mamos požiūrio į vaiką ( gal net į gyvenimą).
Būdama su savo vaiku iki 3 m., nereiškia, kad mes nebendraujame su vaikais. Apskritai, mano vaikas eina ir į darželį, kad paįvairintų dieną ir pabendrautų su kitais vaikais, bet tik laisvu grafiku. Aš, vaikui prireikus, visada esu šalia, nevaržoma darbo.
Aš pati asmeniškai vaiką mokau visko, užsiimu su ja nuoširdžiai, nuolat ir ne keliolika minučių po darbo.
Namus versti aš leidžiu. Nematau problemos. O sienomis iš neturėjimo ką veikti lipa ir darželyje vaikai. Pati tai matau.
Paskaitinejau dauguma pasisakymu ir supratau, kodel taip retai uzsuku i panasias temas.. Tiek kategoriskumo, tiek matymo "is savo varpines", tiek itikinejimu, kad "taip, kaip as manau, yra geriausia"... Net kazkaip ir nemalonu daugeli pasisakymu skaityti Mielos mamytes, tema sita, manau, nera sukurta vienoms kitas smerkti - temele sukurta atrasti bendraminciu ir su jomis patirtimi pasidalinti Tiesiog, mano manymu, svarbu suprasti, kad kiekvienam yra savo ir nereikia smerkti, nervuotis, sakyti, kad "niekada nesuprasiu", "negaleciau" ir pan... Na ir duok dieve, kad norincioms buti kuo ilgiau namuose netektu niekada palikti vos gimusio vaikelio. Sekmes ir toms, kurios daug geriau jauciasi bent trumpam isbege is namu Nei viena del to netampame nei geresne, nei blogesne, nes vaikucius visos vistiek mylime MAMOS meile. Tik kam tas irodinejimas, kad jau "as tai tikrai darau geriausiai".. 
As pati,kad jau rasau, galiu pasisakyti, jog su vaikeliu būsiu greičiausiai tiek, kiek leis galimybės (pagrinde, zinoma - finansines) I darbeli noriu jau seniai, nes irgi esu is tu nenustygstanciuju vietoje, taciau mano darbo valandos ilgos - auklei algos neuztektu 
Tad dar teks pakenteti, nors darbdaviai jau kvieciasi Be to, augindama vaikeli baiginejuosi magistro studijas - tai man padejo neatitrukti, jaustis geriau Vaikelis del to tikrai nenukentejo, nes mokausi, kuomet jis miega I lopseli, jei viskas gerai, keliausime nuo rugsejo - nezinau, kaip su tuo susidorosiu, nes jau dabar verkt norisi - kaip gi as savo lepuneli paliksiu kazkur Taciau tiesiog i viska ziuriu realiai - reiks pinigeliu daugiau, nes ir vaikelio veikla pasidarys ivairesne, nebeuzteks iseiti i parka su vezimeliu, o bet kokia pramoga ar kelione daznai kainuoja:) reiks ir mamytei jau daugiau prasiblaskyt (megstu seimininkauti, taciau nenoriu uzsiimti ilga laika vien tik tuo ), na ir vaikeliui jau bus laikas draugu ieskoti
Taigi savo ilgaja beletristika tik norejau pasakyti, kad kiekvienas elgiames taip, kaip norime, galime ar privalome, ir kiekvienas atrandame sau priimtinas aplinkybes arba pasimokome is padarytu klaidu. Bet svarbiausia yra gera savijauta, nes laimingi tevai augina laimingesnius vaikucius Taigi, didziule pagarba atsidavusioms mamytems - labai dziaugiuosi, kad gyvenimas Jums suteike tokia proga, sekmes veikliosioms - vaikuciams smagu jus matyti laimingas, ir stiprybes toms, kurias priimti sprendimus vercia aplinkybes, nors jie ir ne itin dziugina - vaikuciai vistiek Jus myles ir tikrai nebus maziau laimingi
Tiek kategoriskumo, tiek matymo "is savo varpines", tiek itikinejimu, kad "taip, kaip as manau, yra geriausia"... Net kazkaip ir nemalonu daugeli pasisakymu skaityti Mielos mamytes, tema sita, manau, nera sukurta vienoms kitas smerkti - temele sukurta atrasti bendraminciu ir su jomis patirtimi pasidalinti Tiesiog, mano manymu, svarbu suprasti, kad kiekvienam yra savo ir nereikia smerkti, nervuotis, sakyti, kad "niekada nesuprasiu", "negaleciau" ir pan... Na ir duok dieve, kad norincioms buti kuo ilgiau namuose netektu niekada palikti vos gimusio vaikelio. Sekmes ir toms, kurios daug geriau jauciasi bent trumpam isbege is namu Nei viena del to netampame nei geresne, nei blogesne, nes vaikucius visos vistiek mylime MAMOS meile. Tik kam tas irodinejimas, kad jau "as tai tikrai darau geriausiai".. As pati,kad jau rasau, galiu pasisakyti, jog su vaikeliu būsiu greičiausiai tiek, kiek leis galimybės (pagrinde, zinoma - finansines)
I darbeli noriu jau seniai, nes irgi esu is tu nenustygstanciuju vietoje, taciau mano darbo valandos ilgos - auklei algos neuztektu Tad dar teks pakenteti, nors darbdaviai jau kvieciasi Be to, augindama vaikeli baiginejuosi magistro studijas - tai man padejo neatitrukti, jaustis geriau Vaikelis del to tikrai nenukentejo, nes mokausi, kuomet jis miega I lopseli, jei viskas gerai, keliausime nuo rugsejo - nezinau, kaip su tuo susidorosiu, nes jau dabar verkt norisi - kaip gi as savo lepuneli paliksiu kazkur Taciau tiesiog i viska ziuriu realiai - reiks pinigeliu daugiau, nes ir vaikelio veikla pasidarys ivairesne, nebeuzteks iseiti i parka su vezimeliu, o bet kokia pramoga ar kelione daznai kainuoja:) reiks ir mamytei jau daugiau prasiblaskyt (megstu seimininkauti, taciau nenoriu uzsiimti ilga laika vien tik tuo ), na ir vaikeliui jau bus laikas draugu ieskoti Taigi savo ilgaja beletristika tik norejau pasakyti, kad kiekvienas elgiames taip, kaip norime, galime ar privalome, ir kiekvienas atrandame sau priimtinas aplinkybes arba pasimokome is padarytu klaidu. Bet svarbiausia yra gera savijauta, nes laimingi tevai augina laimingesnius vaikucius
Taigi, didziule pagarba atsidavusioms mamytems - labai dziaugiuosi, kad gyvenimas Jums suteike tokia proga, sekmes veikliosioms - vaikuciams smagu jus matyti laimingas, ir stiprybes toms, kurias priimti sprendimus vercia aplinkybes, nors jie ir ne itin dziugina - vaikuciai vistiek Jus myles ir tikrai nebus maziau laimingi
Pagal galimybes sakyciau.... Plius, kai kuriose salyse salygos vos ne iki 2m auginti kitur iki maziau negu 6 men. As pradejau dirbti po metu (finansiskai tas buvo labai neracionalu), iki 1.6 metu puse etato pagrinde is namu, po to i darba normaliai. Nors ir pasiilgau darbo zveriskai, buvimas su vaiku yra kazkas neikainojamo.
As su pirmaja grizau po dvieju metu, o dabar su antraja zadu grizti nuo geguzes, t.y. kai jai bus 1,3m.
Kartais noras būti su vaikučiu, nesutampa su galimybėmis..kiekviena esam savo likimo kalvės ir stengiamės daryti tai kas mums atrodo teisinga..Tad gyvenkim draugiškai..
Aš asmeniškai darban grįšiu, kai vaikui sueis dveji metai, nors mielu noru būčiau kartu iki trejų..Matyti kaip mažas žmogutis vystosi, auga, keičiasi nuostabu..nesu nutrūkusi ir nuo.savo socialinio gyvenimo, jis mane pilnai tenkina..
Aš asmeniškai darban grįšiu, kai vaikui sueis dveji metai, nors mielu noru būčiau kartu iki trejų..Matyti kaip mažas žmogutis vystosi, auga, keičiasi nuostabu..nesu nutrūkusi ir nuo.savo socialinio gyvenimo, jis mane pilnai tenkina..
